Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daliai Kiupelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui K. Š., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas K. Š. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškinys, jo priedai bei teismo šaukimas įteikti atsakovui K. Š. asmeniškai. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 24 d. pateikė teismui prašymą, jog negali dalyvauti bylos nagrinėjime, nes išvyksta į užsienį. Prašo ieškinį nagrinėti jam nedalyvaujant. Su pareikštu ieškiniu sutinka pilnai.

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės vaiko teisių apsaugos atstovė Dalia Kiupelienė palaikė byloje pateiktą išvadą. Paaiškino, jog neprieštarauja, kad mažamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, mano, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis 200 eurų yra tinkamas, tačiau siūlo patikslinti ieškovės pasiūlytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgiant į tai, kad vaikas mažametis ir tėvas gana ilgą laiką su sūnumi nebendravo, kad tėvas suvoktų vaiko poreikius ir juos užtikrintų siūlo nustatyti tokią tvarką: K. Š. iki 2018 m. gruodžio mėnesio su vaiku bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje, dalyvaujant vaiko mamai, apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko motinai SMS žinute prieš dvi dienas; atsakovas K. Š. atnaujinęs bendravimą su vaiku D. Š., tai yra įvykdęs 1 punktą, toliau bendraus su mažamečiu sūnumi D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dalyvaus jo auklėjime kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų šeštadieniais iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir parveždamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvavusių ieškovės bei institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės vaiko teisių apsaugos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokos sudarę nebuvo. Byloje esantis gimimo liudijimas AA Nr. 964414 patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė V. D. prašo nustatyti nepilnamečio vaiko D. Š. gyvenamąją vietą su ja, vaikų motina. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas faktiškai gyvena su ieškove, yra jos prižiūrimas ir auklėjamas. Teismas laiko, kad tarp ieškovės ir vaiko yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi. Atsakovas yra išvykęs į užsienį, todėl negali nuolat rūpintis sūnumi, be to, neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisėtus vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humaniškas bei doras visuomenės narys bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, ieškovės V. D. reikalavimas tenkintinas ir sūnaus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Ieškovė V. D. prašo teismo nustatyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės vaiko teisių apsaugos skyriaus pasiūlytą patikslintą sekančią atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką – 1) K. Š. iki 2018 m. gruodžio mėnesio su vaiku bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje, dalyvaujant vaiko mamai, apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko motinai SMS žinute prieš dvi dienas; 2) atnaujinęs bendravimą su vaiku, K. Š. toliau bendraus su mažamečiu sūnumi D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) dalyvaus jo auklėjime kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų šeštadieniais iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir parveždamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Be to, iš teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog ieškovė V. D. yra geranoriškai nusiteikusi ir tik jeigu tėvas norės bendrauti su vaiku dažniau, problemų neiškils, todėl teismas mano, jog siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka mažamečio vaiko interesus, nepažeidžia nei vaiko, nei šalių interesų. Laikytina, kad tokia tėvo bendravimo su vaiku tvarka atitiks tiek vaiko, tiek tėvo interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis). Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo sūnus D. Š. gyvena su motina, kuri rūpinasi jo gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečio vaiko neaugina, kasdienine jo buitimi bei poreikiais nesirūpina. Ieškovė šiuo metu nedirba, tačiau registruojasi darbo biržoje, gauna išmoką, turi sugyventinį, gyvena pastarojo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Sugyventinis padeda auginti sūnų. Nepilnamečio vaiko maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Atsakovas V. socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis šiuo metu niekur nedirba. Registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Turimais duomenimis išvyko dirbti į užsienį, bet apie jo gaunamą darbo užmokestį teismas duomenų neturi. Tačiau byloje nėra ir duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Be to, atsakovas K. Š. sutiko su pareikštu ieškiniu, taigi, akivaizdu, kad sutiko ir su prašoma priteisti išlaikymo suma – 200 eurų.

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji sūnaus Danieliaus rūpinimosi našta, nes su ja vaikas gyvena. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas tenkintinas - iš atsakovo K. Š. nepilnamečio vaiko D. Š. išlaikymui priteistina po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - 2018 m. gegužės 17 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

Ieškovė teismo prašo iš atsakovo D. Š. priteisti 1853,20 eurų dydžio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2018 m. gegužės 17 d. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., kadangi ieškovė ir atsakovas kartu nebegyveno. Kadangi atsakovas K. Š. šio fakto neginčijo, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. gegužės 17 d., viso 1853,20 eurų. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina V. D..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Kadangi teismas ieškovės reikalavimus tenkino, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 227,60 € dydžio žyminis mokestis (100 € už reikalavimą nustatyti gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką; 127,60 € už reikalavimą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (200 € x 12 mėn.= 2400 €; (2400 € + 1853,20 €) x 3%).

Pagal CPK 99 str. 2 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 str. nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą, kad suteikiant ieškovei V. D. teisinę pagalbą šios išlaidos sudarė 218,79 €. Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistina 218,79 € išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (93 str. 2 d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal pastarosios gyvenamąją vietą;

Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) K. Š. iki 2018 m. gruodžio mėnesio su vaiku bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje, dalyvaujant vaiko mamai, apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko motinai SMS žinute prieš dvi dienas;

2) atnaujinęs bendravimą su vaiku, K. Š. toliau bendrauja su mažamečiu sūnumi D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , dalyvauja jo auklėjime kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų šeštadieniais iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir parveždamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.

Priteisti iš atsakovo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 eurų periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos - 2018 m. gegužės 17 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimui padengti 1853,20 eurų (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus 20 centų) nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. gegužės 17 d.

Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti motiną V. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 227,60 eurų (du šimtus dvidešimt septynis eurus 60 centų) žyminio mokesčio, kuris turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 218,79 eurus (du šimtus aštuoniolika eurų 79 centus) išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.