Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-320-626/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-10
Bylos Nr.
1S-320-626/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė, Jolanta Čepukėnienė, Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis
M. M.
Advokatai
Vidmantas Skaburskas
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-320-626/2022
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.17; 2.5.19
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Reginos Pocienės, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi nuteistojo M. M. gynėjo advokato Vidmanto Skabursko skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties, kuria netenkintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas dėl nuteistajam M. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. M. M. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), BK 104 straipsnyje (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. Č. nužudymo), BK 234 straipsnio 1 dalyje (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr.VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, šaudmenų, susijusių su V. Č. nužudymu), BK 104 straipsnyje (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl R. M. nužudymo), BK 234 straipsnio 1 dalyje (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, šaudmenų, susijusių su R. M. nužudymu), BK 187 straipsnio 2 dalyje (dėl 2 automobilių stovėjimo aikštelių (duomenys neskelbtini) sprogdinimo), BK 234 straipsnio 2 dalyje (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr.VIII-1439 redakcija, dėl sprogmenų, susijusių su automobilių aikštelių (duomenys neskelbtini) sprogdinimu), BK 104 straipsnyje (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. B. nužudymo), BK 104 straipsnyje (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl A. K. nužudymo), BK 104 straipsnyje (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl S. B. nužudymo), BK 234 straipsnio 1 dalyje (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr.VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, šaudmenų, susijusių su S. B. nužudymu), BK 250 straipsnio 1 dalyje (dėl laivo (duomenys neskelbtini) sprogdinimo), BK 234 straipsnio 2 dalyje (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr.VIII-1439 redakcija, dėl sprogmens, susijusio su laivo (duomenys neskelbtini) sprogdinimu), BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, paskirtas bausmes ir bausmes, paskirtas Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais pagal BK 129 straipsnio 6 punktą, 8 punktą, BK 258 straipsnio 2 dalį, subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, M. M. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šią bausmę atliekant kalėjime.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendis pakeistas: M. M. veika, kvalifikuota pagal BK 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. Č. nužudymo), perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą M. M. nubaustas laisvės atėmimo bausme dvylikai metų; M. M. veika, kvalifikuota pagal BK 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl R. M. nužudymo), perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą M. M. nubaustas laisvės atėmimo bausme keturiolikai metų; M. M. veika, kvalifikuota pagal BK 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. B. nužudymo), perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą M. M. nubaustas laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų; M. M. veika, kvalifikuota pagal BK 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl A. K. nužudymo), perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą M. M. nubaustas laisvės atėmimo bausme keturiolikai metų; M. M. veika, kvalifikuota pagal BK 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl S. B. nužudymo), perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą M. M. nubaustas laisvės atėmimo bausme keturiolikai metų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, šios bausmės ir nepakeistos bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, taip pat bausmė, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 8 punktą, 258 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir M. M. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartimi nuteistojo M. M. kasacinis skundas atmestas.

4. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. rugsėjo 9 d. gautas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas dėl nuteistajam M. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

5. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi netenkino Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo. Teismas konstatavo, jog minėtoje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma šiuo metu neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą. Teismas pažymėjo, kad, nors šiuo metu M. M. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, tai nėra pagrindas išvadai, jog pastarajam pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus įgyvendinta bausmės paskirtis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Vidmantas Skaburskas skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Nurodo, kad nuteistasis su skundžiama nutartimi nesutinka, nes ji yra nepagrįsta, kadangi apygardos teismas neišsamiai ir neteisingai įvertino M. M. pasikeitusį požiūrį į gyvenimą bei nusikalstamų veikų darymą.

7. Gynėjas pažymi, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę klausimą teismas tinkamai neatsižvelgė į nuteistajam nustatytą nusikalstamo elgesio riziką, kuri jo atžvilgiu 2016 m., 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo įvertinta kaip vidutinė. Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikime buvo nurodyta, kad nuteistasis turi teigiamą nuostatą į darbą, lėšų paskirstymo įgūdžius, gali atpažinti kriminogeninius veiksnius ir pakankamai pastangų juos valdyti, suvokia asmeninę atsakomybę dėl savo veiksmų. Advokatas atkreipia dėmesį, kad M. M. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį (daugiau nei 20 metų), palaiko ryšius su mama ir dukterėčia, bendrauja su jomis laiškais, nuteistojo mama sutinka jį priimti gyventi pas save. M. M. dalyvauja Šiaulių tardymo izoliatoriuje siūlomuose Resocializacijos skyriaus organizuojamuose užsiėmimuose bei susitikimuose su socialiniais įstaigos partneriais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Skunde nurodoma, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo viena kartą (2004 m. rugsėjo 30 d.) nubaustas drausmine tvarka skiriant papeikimą, o skatintas buvo tris kartus.

8. Advokatas nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad tai, jog nuteistasis neturi pastovaus pajamų šaltinio, didina jo nusikalstamo elgesio riziką. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos prašė suteikti galimybę dirbti, tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriuje darbui sąlygų nėra. Gynėjas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija leido nuteistajam M. M. užsiimti individualia kūrybine veikla, tai iš dalies padeda gauti pajamas. Advokatas nurodo, kad nuteistasis neturi vykdomųjų raštų dėl priteistinų sumų. Anot gynėjo, žemesnysis teismas netenkino Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo dėl aplinkybių, kad M. M. buvo praeityje ne kartą teistas, kas galimai didina jo pavojingumą visuomenei, kad nuteistasis kardinaliai nepakeitė savo elgesio, požiūrio į visuomenės priimtas elgesio normas ir kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę nebus pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Advokato nuomone, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kaip nustatė nuteistojo M. M. pavojingumą, ar dėl to yra gauta kokia operatyvinė informacija, kad pastarasis nepasitaisė. Gynėjas mano, kad žemesnės instancijos teismas nepakankamai įvertino visas M. M. asmenybės pasikeitimo aplinkybes.

9. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Vidmanto Skabursko skundas atmetamas.

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo gynėjo skundo argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino baudžiamosios bylos ir nuteistojo asmens bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą bei pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nėra pagrindo M. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

11. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 167¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

12. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

13. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

14. Iš aukštesniajam teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. M. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų, t. y. šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 20 metų paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2002 m. balandžio 19 d. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Be to, atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

15. Iš M. M. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, pagal laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigas planą jis 2019 m. vasario 19 d. buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus, o 2019 m. gegužės 6 d. – į Šiaulių tardymo izoliatorių. Atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių M. M. greitai prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos nustatytų elgesio bei bendravimo taisyklių, nepažeidė nustatytos tvarkos. 2022 m. rugsėjo 8 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 20-2931 (asmens bylos t. 7, 2 d., l. 99–105) nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo organizuojamose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse: suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse (fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla), daug dėmesio skyrė bendravimui su dvasininku. Būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje M. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sėkmingai baigė elgesio pasikeitimo programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, dalyvavo paskaitoje „Pozityvus mąstymas kaip konfliktų grėsmės mažinimo veiksnys“, kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevenciniuose užsiėmimuose, Laisvalaikio užimtumo programoje, pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau iniciatyvos reguliariai lankytis individualiose psichologo konsultacijose nerodo, kartais kreipiasi pavienėms konsultacijoms. Nuteistasis demonstruoja aukštą motyvaciją dalyvauti įvairiuose renginiuose bei užsiėmimuose, laisvalaikiu skaito grožinę, mokslinę literatūrą, sportuoja. Nuteistasis pagal galimybes stengiasi palaikyti santykius su artimaisiais, taip pat stebimos pastangos atsiriboti nuo neigiamai charakterizuojamų asmenų, nepasiduoti neigiamai įtakai bei priimti individualius sprendimus, nuteistasis įvairias konfliktines situacijas stengiasi spręsti taikiai, teisėtais būdais. Bausmės atlikimo metu M. M. drausmine tvarka baustas vieną kartą – 2004 m. rugsėjo 30 d. jam skirtas papeikimas už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą (asmens bylos t. 1, 2 d., 192 lapas), skatintas penkis kartus – 2012 m. rugpjūčio 1 d. skirtas pagyrimas už gerą darbą, 2015 m. gruodžio 31 d., 2018 m. liepos 18 d. ir 2021 m. kovo 2 d. skirtos padėkos už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, 2022 m. sausio 20 d. skirtas pasivaikščiojimo laiko prailginimas už gerą elgesį (asmens bylos t. 5, 2 d., l. 96, 109, 127; t. 7, 2 d., l. 62, 77). Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis yra linkęs laikytis nustatytų pareigų, geba kontroliuoti savo elgesį ir laikytis nustatytų draudimų, nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą, nuo 2003 m. liepos 1 d. bausmę atlieka paprastoje grupėje. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. M., atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuo 2011 m. balandžio 6 d. (asmens bylos t. 5, 2 d., l 16) iki 2014 m. vasario mėn. su pertraukomis turėjo darbą (t. 59, b. l. 100–115). Perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių nuteistasis dėl darbo suteikimo į pataisos įstaigos administraciją su prašymu kreipėsi 2020 m. spalio 20 d. ir 2022 m. kovo 4 d., tačiau darbas jam nebuvo suteiktas, nes nuteistiesiems iki gyvos galvos Šiaulių tardymo izoliatoriuje darbo vietų nėra. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. rugsėjo 19 d. įsakymu nuteistajam M. M. leista užsiimti individualia kūrybine veikla (t. 59, b. l. 134–135). M. M. atžvilgiu vykdomųjų dokumentų nėra išduota.

16. Teisėjų kolegijos nuomone, nors šie faktai rodo M. M. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmės vykdymo metu M. M. ilgą laiką bausmę vykdančios institucijos administracijos buvo apibūdinamas patenkinamai (2004 m. – 2008 m., 2010 m. – 2011 m.) ir tik 2018 m. metinėje charakteristikoje M. M. elgesys įvertintas gerai. Pažymėtina, kad nuteistasis M. M. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už didelį skaičių nusikalstamų veikų, padarytų organizuota grupe, taip pat ir už labai sunkius nusikaltimus – penkių žmonių nužudymus (nuteistasis pats, veikdamas tiesiogine tyčia ir panaudodamas šaunamąjį ginklą, nužudė tris žmones), yra pripažintas pavojingu recidyvistu (asmens bylos t. 3). Be to, M. M. anksčiau yra 3 kartus teistas, pirmą kartą buvo nuteistas būdamas jauno amžiaus (16 metų), 1997 m. lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos iš karto įsitraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir buvo aktyvus daromų nusikaltimų dalyvis, Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais jis buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 8 punktą už tai, kad itin žiauriai dėl chuliganiškų paskatų nužudė kitą žmogų (medžiokliniu peiliu smogė 28 kartus į įvairias kūno vietas) (asmens bylos t. 7, 1 d., l. 12–14, 16–17). Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, aptartos aplinkybės atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, susiformavusias antivisuomenines nuostatas, polinkį sistemingai daryti teisės pažeidimus ir, nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu M. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos.

17. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atsižvelgtina ir į nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Teisminio nagrinėjimo metu M. M. kaltę pripažino tik iš dalies, kaltu dėl nužudymų, taip pat dėl ginklo, šaudmenų įgijimo, laikymo, nešiojimo, susijusių su minėtais nusikaltimais (kitų žmonių nužudymu), neprisipažino. 2022 m. rugsėjo 8 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 20-2931 nurodyta, kad nuteistasis kalbėti apie savo asmeninį indėlį į nusikalstamas veikas vengia, kaltina jauną amžių, teigia pamažu buvęs įtrauktas į nusikalstamą grupuotę, negeba įvertinti savo indėlio į problemų atsiradimą. Nuteistasis dėl padarytų veikų gailisi, įžvelgia tame savo atsakomybę, tačiau tuo pat metu yra linkęs save teisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, stokoja empatijos aukoms, apskritai apie savo veiksmus darant nusikaltimus kalbėti vengia, koncentruojasi į tai, ką darė kiti grupuotės nariai. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo paviršutiniška analizė, gilumo stokojantis savo nusikalstamo elgesio bei priimtų sprendimų vertinimas, gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys, turėti įtakos prisitaikymui kitose gyvenimo srityse. 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje, nagrinėjant Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą, nuteistasis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmes, netinkamai įvertino jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį. Be to, nuteistasis minėto teismo posėdžio metu stengėsi sumenkinti savo vaidmenį, nužudant kitus asmenis (t. 59, b. l. 116–119). Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė – kaltės nepripažinimas arba dalinis kaltės pripažinimas, stengimasis sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimų padaryme, empatijos stoka nusikaltimų aukoms, skundžiamoje nutartyje įvertinta pagrįstai, nes ji parodo nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, atskleidžia nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį, todėl ji neturėtų būti sumenkinama. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju nuteistojo M. M. padarytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas, jo požiūris į padarytus nusikaltimus neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas.

18. Kaip minėta, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atsižvelgtina ir į nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad, nustatydamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, Šiaulių apygardos teismas rėmėsi 2022 m. rugsėjo 8 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 20-2931, kurioje nurodyta, jog M. M. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu 2016 m. rugpjūčio 24 d. pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė rizika, pakartotinių vertinimų metu 2020 m. birželio 23 d., 2021 m. sausio 26 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. rizika išliko vidutinė, stebimos nuteistojo pastangos ją valdyti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikalstamo elgesio riziką mažina geri lėšų paskirstymo įgūdžiai (nuteistasis minimaliai remiamas finansiškai, tačiau geba apsvarstyti visas savo išlaidas bei susidėlioti prioritetus); pastangos atsiriboti nuo neigiamai charakterizuojamų asmenų (su laisvėje esančiais asmenimis bendrauja ne itin daug, pagrinde su šeimos nariais, būdamas įkalinimo įstaigoje su kitais nuteistaisiais palaiko minimalius, paviršutiniškus santykius, į artimesnį kontaktą nesileidžia); teigiamas požiūris į pareigūnus ir priežiūrą bei pastangos elgtis pagal visuomenės normas (su įstaigos darbuotojais mandagus, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, pabrėžia, kad svarbu užsiimti tokia veikla, kurioje nebūtų nusikaltimo sudėties). Tuo tarpu pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didina pastovaus pajamų šaltinio neturėjimas (pastovių asmeninių pajamų neturi, kartais finansiškai remiamas trečiųjų asmenų); mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti pasidavimas neigiamai aplinkinių įtakai (didžioji dalis nusikaltimų padaryti veikiant organizuota grupe); gilumo stokojantis savo nusikalstamo elgesio bei priimtų sprendimų vertinimas, paviršutiniška analizė (kalbant apie įsitraukimą į nusikalstamą elgesį nuteistasis negeba įvardinti asmeninių savybių, individualių veiksnių, skatinusių taip pasielgti, kaip to laikotarpio kriminogeninius veiksnius įvardina tik jauną amžių bei netinkamą kompaniją). Pažymėtina, kad minėtoje socialinio tyrimo išvadoje nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas balais nėra nurodytas, tačiau iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, jog M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 2020 m. birželio 23 d. vertinimo metu buvo 68 balai, 2021 m. sausio 26 d. vertinimo metu – 84 balai. Taigi, nusikalstamo elgesio rizikos balai padidėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių veiksnių skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Šiuo metu M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti, jog atliktos bausmės dalis padarė pakankamą poveikį nuteistajam.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Dėl to šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės bausmės rūšies bausme, dar yra per anksti.

20. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiama nutartimi. Šiaulių apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistajam M. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Taigi, šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam M. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmestinas, o nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Vidmanto Skabursko skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėVitalija NorkūnaitėRegina Pocienė