Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIP 311“ buvusios vadovės L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atmestas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIP 311“ buvusios vadovės L. B. prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo, uždarosios akcinės bendrovės „VIP 311“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi UAB „VIP 311“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. Š.; nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 21 d. Taip pat šia nutartimi bankrutuojančios įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.2017 m. balandžio 12 d. bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu paskirti buvusiai UAB „VIP 311“ vadovei L. B. baudą už tai, kad ji neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų.Buvusi UAB „VIP 311“ vadovė L. B. atsiliepime prašė bankroto administratoriaus prašymą atmesti. Atsiliepimą grindė tuo, kad iki administratoriaus prašymo dėl baudos skyrimo gavimo ji nežinojo apie pareigą perduoti administratoriui įmonės dokumentus. Be to, visi įmonės dokumentai yra paruošti perduoti administratoriui, jis juos gali atvykti pasiimti. Taip pat įmonės bankroto bylos iškėlimo metu įmonė neturėjo jokio administratoriui perduotino materialaus turto.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi skyrė buvusiai UAB „VIP 311“ vadovei L. B. 1 000 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Teismas nustatė, kad teismo įpareigojimai per nustatytą terminą nebuvo įvykdyti, kad byloje nėra jokių duomenų apie objektyvias įpareigojimų neįvykdymo priežastis. Teismas taip pat konstatavo, kad buvusios įmonės vadovės neveiklumas vilkina bankroto procedūras. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat įpareigojimų nevykdymo laikotarpį, teismas sprendė, kad buvusiai UAB „VIP 311“ vadovei L. B. skirtina 1 000 Eur bauda.Buvusi UAB „VIP 311“ vadovė L. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo iki 100 Eur. L. B. nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ji nežinojo apie pareigą perduoti administratoriui įmonės dokumentus. Be to, teismas neįvertino, kad visi įmonės dokumentai yra paruošti perduoti administratoriui, kuriuos jis gali atvykti pasiimti. Jos teigimu, teismas nepagrįstai vertino, kad ji neperdavė administratoriui turto, kadangi bankroto bylos iškėlimo metu įmonė neturėjo jokio materialaus turto. Jeigu ir buvo padarytas pažeidimas, tai jis buvo formalus. Baudos dydis mažintinas, nes L. B. viena augina du mažamečius vaikus, nedirba, todėl neturi jokių pajamų.Bankroto administratorius, atsiliepdamas į buvusios UAB „VIP 311“ vadovės L. B. prašymą dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo, nurodė, kad buvusi įmonės vadovė 2017 m. rugsėjo 20 d. jam perdavė tik dalį įmonės dokumentų, todėl dėl neperduotų visų įmonės dokumentų administratorius negalės patikrinti įmonės sudarytų sandorių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetė buvusios UAB „VIP 311“ vadovės L. B. prašymą dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo.Teismas nurodė, kad 1 000 Eur dydžio bauda L. B. buvo skirta būtent už įmonės dokumentų neperdavimą administratoriui. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad UAB „VIP 311“ vadovė žinojo apie inicijuotą bankroto procesą, apie posėdžio datą, todėl, teismo vertinimu, privalėjo domėtis ir rūpintis civilinės bylos eiga. Šiuo atveju L. B. tik paskyrus baudą ėmėsi aktyvių veiksmų dėl teismo įpareigojimų įvykdymo, kreipėsi į administratorių dėl dokumentų perdavimo. Buvusi įmonės vadovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nurodytų veiksmų ji negalėjo imtis iki baudos paskyrimo. Be to, laikotarpis šių veiksmų atlikimui buvo pakankamas. Pirmosios instancijos teismas tokį elgesį laikė sąmoningu ir piktybišku, sudarančiu pagrindą spręsti, kad tokiais veiksmais gal būt siekiama užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias BUAB „VIP 311“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes bei galimą turto iššvaistymą ar pasisavinimą.Teismas padarė išvadą, kad administratorius, neturėdamas bankrutavusios įmonės dokumentų, negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų bendrovės bankroto priežasčių. Teismas konstatavo, kad L. B., tvirtindama, kad paskirta bauda yra per didelė, šios aplinkybės nepagrindė – nepateikė teismui išsamių duomenų apie turimą turtą, pinigines lėšas banko (bankų) sąskaitose, visas gaunamas pajamas bei turimus įsipareigojimus, iš kurių galima būtų spręsti apie paskirtos baudos sukeliamas neigiamas pasekmes. Teismas, atsižvelgęs į perduotinų dokumentų svarbą bankroto procedūrų vykdymui, įvertinęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytą maksimalią sankciją už šios pareigos nevykdymą (2 896 Eur), padarė išvadą, kad buvusiai įmonės vadovei paskirta 1 000 Eur dydžio bauda atitinka pažeidimo sunkumą, toks baudos dydis, teismo nuomone, nevertintinas kaip neadekvati (per griežta) sankcija už teismo teisėto reikalavimo nevykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

BUAB „VIP 311“ buvusi vadovė L. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti paskirtą baudą arba ją sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad L. B. nežinojo apie pareigą perduoti administratoriui įmonės dokumentus. L. B. nepadarė jokio sąmoningo, tyčinio ar piktybinio pažeidimo.Teismas neįvertino paskirtos baudos dydžio nepagrįstumo klausimo, neatsižvelgė į tai, kad L. B. viena augina du mažamečius vaikus, nedirba, todėl neturi jokių pajamų.BUAB „VIP 311“ bankroto administratorius M. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Buvusi įmonės vadovė administratoriui perdavė tik dalį įmonės dokumentų, todėl dėl neperduotų visų įmonės dokumentų administratorius negalės patikrinti įmonės sudarytų sandorių. Dalis įmonės dokumentų administratoriui perduota praėjus daugiau nei trims mėnesiams po to, kai L. B. raštu pripažino žinanti apie įmonei iškeltą bankroto bylą, jai pavestus įpareigojimus.Buvusi įmonės vadovė apie teisme nagrinėjamą bankroto bylą žinojo nuo 2017 m. sausio 16 d., tačiau bylos eiga nesidomėjo, įmonės administracijos vadovės pareigų nevykdė, todėl teismas pagrįstai jai skyrė baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti teismo paskirtą baudą už ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų pareigų neįvykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-771-330/2016; 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015).Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Taigi, įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, valdymo organų pareiga po nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui dokumentus ir turtą, atsiranda nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo metu. Šiai nutarčiai įsiteisėjus, įmonės valdymo organai privalo įvykdyti pareigą ir perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. Įmonės valdymo organams, nevykdantiems pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, teismas turi teisę skirti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyto dydžio baudą.Byloje nėra ginčo, kad UAB „VIP 311“ vienintelis akcininkas – A. S., o nuo 2015 m. spalio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „VIP 311“ direktore buvo apeliantė L. B.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 3 dalį, tarp įmonės vadovo pareigų nurodytos ir juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies nuostatas, bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, be to, bendrovės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą ir šių dokumentų išsaugojimą numatyta ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnyje bei 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 30 punkte. Atsižvelgiant į tai ir į šios nutarties 17 punkte nustatytą faktą, neginčytina, kad ĮBĮ numatyta pareiga bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus teko būtent įmonės vadovei L. B., kuri šią pareigą turėjo įvykdyti per 15 dienų nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties, kuria UAB „VIP 311“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo dienos – 2017 m. vasario 21 d. Bylos duomenys liudija, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo L. B. neperdavė bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų, t. y. netinkamai vykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą pareigą, kadangi bankroto administratoriui yra perduota tik dalis UAB „VIP 311“ dokumentų. Šių aplinkybių apeliantė iš esmės neneigia, pripažįsta, jog bankrutuojančios įmonės dokumentai buvo jos žinioje, tačiau nurodo, kad dokumentų bankroto administratoriui neperdavė dėl objektyvių aplinkybių. Apeliantė nurodo, kad įmonės dokumentų neperdavė tik dėl to, jog nežinojo apie tokį įpareigojimą, numatytą Vilniaus apygardos 2017 m. vasario 8 d. nutartyje iškelti UAB „VIP 311“ bankroto bylą, kad ši nutartis L. B. nebuvo įteikta registruota pašto siunta, o bankrutuojančios įmonės turto neperdavė, kadangi tokio turto įmonė neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, jog ieškovės nurodytos aplinkybės nepateisina ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytos pareigos nevykdymo. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis, kuria UAB „VIP 311“ iškelta bankroto byla, nebuvo asmeniškai įteikta L. B., jai apie bylos nagrinėjimą buvo žinoma dar 2017 m. sausio 16 d., kai ji, būdama UAB „VIP 311“ vadove, padavė teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį bei ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytiems dokumentams pateikti (tąsyk per teismo nustatytą terminą minėti dokumentai taip pat nebuvo pateikti).Nutarties 18 punkte nurodyta, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą ir jų teikimą teisės aktų nustatyta tvarka atsako įmonės vadovas (BAĮ 21 straipsnis). Buvusi BUAB „VIP 311“ vadovė L. B., žinodama apie Vilniaus apygardos teisme priimtą pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, būdama atsakinga už įmonės dokumentų saugojimą, žinodama, jog įmonės dokumentai, įskaitant finansinės atskaitomybės dokumentus, yra būtini sprendžiant dėl įmonės bankroto iškėlimo, prisiėmė dokumentų nepateikimo ir visų su tuo susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką.Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas įmonės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio (pagal pareigas) veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja įmonei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002).Bylos duomenys liudija, kad įmonės materialusis turtas (du kasos aparatai) ir dalis dokumentų bankroto administratoriui buvo perduoti tik 2017 m. rugsėjo 20 d. Duomenų, jog L. B. perdavė bankroto administratoriui likusią dalį dokumentų: didžiąsias knygas, suvestinius žiniaraščius, įmonės kasos knygas, ilgalaikio turto apskaitą, 2015 m. įmonės finansinę atskaitomybę, 2014-2017 m. pirminius apskaitos dokumentus, byloje nėra. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi bankrutuojančios įmonės valdymo organai buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui išimtinai visus dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartį, kuria UAB „VIP 311“ iškėlė bankroto bylą bei įpareigojo jos valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus, siuntė įmonės registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pašto siunta grįžo neįteikta su žyma, jog adresatas pašto siuntos neatsiėmė. Taip pat bankroto administratorius registruota pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini), siuntė L. B. 2017 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 1 „Dėl valdymo organų įgaliojimų“ bei 2017 m. kovo 3 d. pranešimą apie UAB „VIP 311“ iškeltą bankroto bylą bei įpareigojimą perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus bei turtą, tačiau pašto siunta taip pat grįžo neįteikta. Iš vėliau byloje L. B. teiktų teismui procesinių dokumentų matyti, jog ji savo gyvenamąją vietą nurodo tuo pačiu (duomenys neskelbtini), adresu. Be to, minėti bankroto administratoriaus įsakymas bei pranešimas taip pat buvo siunčiami ir bankrutuojančios įmonės vieninteliam akcininkui A. S., kurie bylos duomenimis buvo tinkamai įteikti 2017 m. kovo 27 d. (I t., e. b. l. 177). Šie faktiniai duomenys paneigia apeliantės teiginius apie teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą netinkamą įteikimą. Visi minėti teismo bei bankroto administratoriaus dokumentai buvo siunčiami žinomais bankrutuojančios įmonės bei apeliantės buvimo adresais, duomenų apie jų pasikeitimą nebuvo gauta, todėl spręstina, jog pati apeliantė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi bei neveikė taip, kaip pagal pareigas turi veikti įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, vadovas.Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės nurodytos aplinkybės nepateisina pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus nevykdymo nustatytu laiku ir neatleidžia nuo būtinumo šią pareigą įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi pagrįstai paskyrė L. B. baudą, o 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pagrįstai atsisakė ją panaikinti, nes dėl tokio apeliantės elgesio (neveikimo) trukdoma įgyvendinti bankroto proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, tinkamai atlikti įmonės bankroto procedūras. Už ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos nevykdymą numatyta maksimali 2 896 Eur baudos sankcija. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi apeliantei paskirta 1 000 Eur bauda, kuri mažesnė net už sankcijoje numatytą baudos vidurkį. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas sumažinti paskirtą baudą, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad L. B. nepateikė teismui išsamių duomenų apie turimą turtą, pinigines lėšas banko (bankų) sąskaitose, visas gaunamas pajamas bei turimus įsipareigojimus, iš kurių būtų galima spręsti apie paskirtos baudos sukeliamas neigiamas pasekmes. Teismas, atsižvelgęs į perduotinų dokumentų svarbą bankroto procedūrų vykdymui, padarė išvadą, kad buvusiai įmonės vadovei paskirta 1 000 Eur dydžio bauda atitinka pažeidimo sunkumą, toks baudos dydis, teismo nuomone, nevertintinas kaip neadekvati (per griežta) sankcija už teismo teisėto reikalavimo nevykdymą.Atskirasis skundas taip pat grindžiama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino paskirtos baudos dydžio nepagrįstumo klausimo, neatsižvelgė į tai, kad apeliantė viena augina du mažamečius vaikus, nedirba, todėl neturi pajamų. Šiuos apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta deklaratyviais ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismui apeliantė pateikė tik dviejų nepilnamečių (dešimties ir aštuonerių metų) vaikų gimimo liudijimų kopijas. Apeliantė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismams objektyvių duomenų, patvirtinančių teiginius, kad ji nepilnamečius vaikus augina viena, yra nedirbanti ar nedarbinga, kad neturi jokio turto bei negauna jokių kitų pajamų, taip pat duomenų apie turimus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad apeliantė nepagrindė argumentų apie paskirtos baudos dydžio nepagrįstumą (CPK 178 straipsnis).Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino apeliantės veiksmų nevykdant pareigos laiku ir tinkamai perduoti įmonės turtą ir dokumentus pasekmes ir teisingai nusprendė, kad dėl tokio apeliantės neveikimo buvo trikdomas operatyvus įmonės bankroto procedūrų atlikimas, užkertamas kelias patikrinti UAB „VIP 311“ sudarytus sandorius, todėl pagrįstai atsisakė apeliantei paskirtą 1 000 Eur baudą sumažinti ar panaikinti.Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui svarbias faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino aktualias ĮBĮ ir CPK nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.