Kauno apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovui G. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) administracijai dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) seniūnija, M. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Edvardas Bandariavičius ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu ieškovė K. M. paaiškino, kad M. B. - dukterėčios dukra. Kai M mergaitei buvo dveji metai, ji atvažiavo į tą butą prižiūrėti mergaitę. Tame bute ji gyvena ilgiau nei 14 metų. Kol M nebuvo išvykusi, gyveno jos kartu. Kito buto neturi, visą laiką tik ten gyveno. M yra išvažiavusi dirbti į Angliją. Kai M grįžta iš užsienio, ją aprūpina maistu, priperka maisto keliems mėnesiams, lydi pas gydytojus, perka vaistus, palieka pinigų pragyvenimui. Be M paramos būtų sunku pragyventi. M 4-5 kartus per metus atvyksta. M atsiunčia savo mamai L pinigus, o L sumoka už butą, kuriame gyvena. Kai M būna Lietuvoje, ji pati susimoka mokesčius už butą. Jos pajamos - 240 Eur pensija. Nepamena, ar kreipėsi į savivaldybę, kad priregistruotų ją tame bute. M nori ir sutinka, kad ji būtų registruota tame bute. Nežino, kada M. buvo paskutinį kartą grįžusi. Nežino, kiek M savo mamai pinigų siunčia. Savivaldybė jai siūlė butus (duomenys neskelbtini). 8 ir 10 name. Ji pasiūlymo atsisakė, nes tuose butuose neįmanoma gyventi, reikalingas remontas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) seniūnija per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, dokumentai įteikti 2018-02-27.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovas G. J. su ieškiniu nesutiko, papildomai paaiškino, kad M. B. Lietuvoje negyvena, ji nori atsisakyti šio buto ir nori jį perleisti giminaitei, kuri jame gyvena. Bandoma pritempti, kad veda bendrą ūkį, bet ji čia negyvena nuo 2003 m., atvyksta kartą į metus. Banko išrašuose pervedami M 58 Eur L, mano, kad jie skirti dukters išlaikymui ir yra priteisti teismo sprendimu. Kiek žino, M ir K. gyvenamosios vietos sutampa. Kažkurį laiką jos kartu gyveno.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti 2018-04-11.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo aidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. V. paaiškino, kad ji M. B. matė pernai vasario mėn. per jubiliejų, paliko pinigų, vaisių. K ir M giminės. K ir M gyveno tame pačiame bute. Kiek žino, M atsiunčia pinigų sumokėti mokesčiams už butą. K. tame bute adresu (duomenys neskelbtini) gyvena virš 10 metų.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. B. paaiškino, kad K. M. – mamos teta, M. B. jos dukra. K 15 metų gyvena M bute. Savivaldybė pasiūlė ieškovei du butus, bet jie be remonto. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravusi dukra M, kuri dabar išvykusi dirbti į užsienį, ji per metus grįžta 2-4 kartus. Ji atsiunčia kas mėnesį pinigus, kad būtų sumokama už butą. M. B. dukra pilnametė, suėjo 18 metų 2017 m. spalio mėn. M išlaikymą dukrai mokėjo, išsiųsdavo per „Western Union“, per banką. Už butą moka dukra, už šviesą, dujas, moka K. Iš pensijos K. užtenka pinigų išgyventi. Kai M. grįžta, apiperka K., drabužių nuperka. Vaistus ieškovė pati perka. Pas gydytojus, kai būna, M veža, jei ne, anūkė padeda, pati eina. M sutinka, kad K. gyventų jos bute. Pavedimuose nurodytos sumos, siųstos M, skirtos buto mokesčiams. Pati K nepildo mokėjimo sąskaitų, pildo ji. Dukra paskutinį kartą buvo grįžusi praeitais metais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero 2002-10-18 d. potvarkiu Nr. 865pm M. B. išnuomotas 1 kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini). (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini).) (b. l. 35, 18–20, 22) ir sudaryta 2002-10-23 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (b. l. 10). K. M. yra M. B. močiutės sesuo (b. l. 7–9, 11–12, 23–26, 38–39). M. B. raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją, kad K. M. gyvenamoji vieta būtų deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 31), (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija raštu atsisakė tai padaryti (b. l. 32–33). K. M. raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją, prašydama deklaruoti jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., tačiau tai padaryti atsisakyta (b. l. 21). Ieškovė įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (b. l. 16), faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 17, 34), šeimos neturi (b. l. 15), 2016-05-30 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją, kad būtų įrašyta į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą (b. l. 27–30). M. B. raštu patvirtinusi, kad K. M. su ja kartu gyvena virš 14 metų, su ja bendrai moka už butą, ją prižiūri bei sutinka, ieškovės gyvenamoji vieta būtų deklaruota(duomenys neskelbtini) (b. l. 4–6). M. B. perveda L. B. kas mėnesį po 58 Eur.

Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.588 straipsnis reglamentuoja nuomininko šeimos narių teisinį statusą. Minėto straipsnio 4 dalies nuostatos teismui suteikia teisę pripažinti nuomininko šeimos nariais artimuosius giminaičius, kitus išlaikytinius, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenusiais ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkius namų ūkį.

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovė, vadovaujantis CK 3.135 straipsnio reglamentavimu, negali būti priskiriama prie trečiojo asmens M. B. artimųjų giminaičių, tačiau pažymėtina, kad ieškovė šiuo pagrindu ir neprašo jos pripažinti nuomininkės šeimos nare, nes, be artimojo giminaičio statuso suteikimo, nuomininko šeimos nariu galima pripažinti ir asmenį, kurį išlaikė nuomininkas ar jo šeimos narys ir kartu vedė bendrą ūkį daugiau kaip vienerius metus (CK 6.588 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog išlaikytinis turi būti suprantamas CK 6.284 straipsnio prasme – nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbinti tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi asmenys, kuriuos mirusysis išlaikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-09 nutartis Nr. 3K-3-166/2005). Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad globojama ir prižiūrima giminaitės M. B. jai išnuomotame bute gyvena daugiau kaip 14 metų, kai M. B. atsivežė ją gyventi, kad ši prižiūrėtų jos dvimetę dukrą. Tokį ilgą ir nepertraukiamą ieškovės gyvenimą bute, adresu (duomenys neskelbtini)., patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. B. ir B. V., tai raštu patvirtinusi ir pati M. B., pateikdama prašymą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai deklaruoti ieškovės K. M. gyvenamąją vietą jai išnuomotame bute. Ieškovė neneigia, kad M. B. šiuo metu dirba Jungtinėje Karalystėje, dėl to daug laiko praleidžia būtent ten, tačiau į namus (duomenys neskelbtini) ji grįžta 2-4 kartus per metus, būtent čia yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, kas patvirtina, kad ji nesieja savo nuolatinės gyvenamosios vietos išimtinai su užsienio valstybe, prisideda prie buto išlaikymo mokesčių (atsakovė patvirtino, kad skolos už buto nuomą ir komunalinius mokesčius nėra), kas mėnesį persiųsdama L. B. pinigų sumą, kad būtų sumokėti mokesčiai, grįžusi nuperka ieškovei maisto, rūbų, veža pas gydytojus. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos. Be to, ieškovė yra 81 metų amžiaus, jos pajamas sudaro tik 201,12 Eur senatvės pensija, kas yra žemiau skurdo rizikos ribos (2017 m. skurdo rizikos riba 282 Eur/mėn.), ji įtraukta į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, kas patvirtina, kad ji yra socialiai pažeidžiamas asmuo ir oriam bei pilnaverčiam gyvenimui gyventi ieškovei reikalinga artimųjų parama, finansinė pagalba, kurią suteikia trečiasis asmuo M. B..

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovės ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovai, teigdami, kad M. B. jai išnuomotame bute negyvena jau nuo 2003 m. ir ieškovės neišlaiko, nepateikė teismui jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, o rėmėsi tik samprotavimais. Tai, kad 2006 m. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad M. B. išvykusi gyventi į Jungtinę Karalystę nuo 2003 m., negali būti laikoma įrodymu, kad M. B. per tokį ilgą laikotarpį, kuomet ieškovė gyvena savivaldybei priklausančiame bute – apie 14 metų – nėra kartu su ieškove bendrai gyvenusi vienerius metus ir vedusi bendrą ūkį (kaip nurodyta CK 6.588 straipsnio 4 dalyje), kai bendrą gyvenimą ir ūkio vedimą patvirtino teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė, teigdama, kad M. B. jau 15 metų negyvena jai išnuomotame bute, nesiėmė jokių veiksmų, kad minėta nuomos sutartis būtų nutraukta, socialinis būstas būtų atlaisvintas ir teisės aktų nustatyta tvarka būtų paskirtas kitiems, turintiems teisę į socialinį būstą, asmenims, todėl toks (duomenys neskelbtini) savivaldybės neveikimas patvirtina, kad savivaldybė iš esmės pripažino, kad M. B. naudojasi jai suteiktu socialiniu būstu pagal paskirtį – gyventi - ir teisės aktų, reglamentuojančių nuomos santykius, nepažeidžia.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovė K. M. atitinka išlaikytinio statusą pagal CK 6.588 straipsnio 4 dalį, kartu su nuomininke yra gyvenusi ne mažiau kaip vienerius metus, su ja bendrai tvarkius namų ūkį, dėl to reikalavimas tenkintinas ir ieškovė K. M. pripažintina nuomininkės M. B. šeimos nare.

Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovę deklaruoti ieškovės gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)

Gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, kuriame nurodyta, kokius duomenis bei dokumentus asmuo, pageidaujantis deklaruoti savo gyvenamąją vietą, turi pateikti deklaravimo įstaigai. Deklaruojant gyvenamąją vietą ne elektroniniu būdu, išskyrus šios dalies 2 punkte numatytus atvejus, ar tvarkant gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos, deklaravimo įstaigos funkciją įgyvendina seniūnija arba savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu seniūnija ir kitas savivaldybės administracijos padalinys, o savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms, deklaravimo įstaigos funkciją įgyvendina kitas savivaldybės administracijos padalinys (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, asmuo, siekiantis deklaruoti savo gyvenamąją vietą tam tikru adresu, turi atlikti įstatyme numatytus veiksmus, pateikti atitinkamus duomenis ir dokumentus arba elektroniniu būdu, arba kreiptis į deklaravimo įstaigą, t. y. deklaravimas siejamas su tam tikrais asmens aktyviais veiksmais. Duomenų, kad deklaravimo įstaiga, ieškovę pripažinus nuomininkės M. B. šeimos nare, atsisako deklaruoti jos gyvenamąją vietą jos prašomu adresu, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę deklaruoti ieškovės gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)., atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 36, 64–65).

Pagal ieškinio reikalavimus byloje turėtų būti mokamas 200 Eur žyminis mokestis (2 reikalavimai po 100 Eur, CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad valstybė patyrė 204,59 Eur išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 13,05 Eur pašto išlaidų.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti 50 proc. (vienas reikalavimas iš dviejų), atsakovė turėtų atlyginti valstybei pusę visų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 100 Eur žyminio mokesčio, 102,30 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 6,52 Eur pašto išlaidų, viso 208,82 Eur.

Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CK 6.588 straipsnio 4 dalies reglamentavimu, artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais tik teismo tvarka, t. y. pačiai atsakovei tokia teisė įstatymo nėra suteikta ir ji nėra atsakinga, kad ieškovė, įgyvendindama savo teisę būti pripažinta nuomininkės šeimos nare, kreipėsi į teismą dėl šio fakto nustatymo. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl atsakovės kaltės bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuomininkės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) šeimos nare.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.