Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-662-665-10

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-04-19
Bylos Nr.: A-662-665-10
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas: asociacijos Lietuvos gėjų lyga
Atsakovas: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
Trečiasis asmuo: J.

Administracinė byla Nr. A662-665/2010Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant pareiškėjo atstovams E. P. ir V. S.,atsakovo atstovui Vytui Muliuoliui,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei A. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos Lietuvos gėjų lyga apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Lietuvos gėjų lyga skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – J. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracija).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas asociacija Lietuvos gėjų lyga skundu (b. l. 2-10, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (08)-SN-154 „Dėl J. S. bei asociacijos Lietuvos gėjų lyga skundų tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir patenkinti jame nurodytus reikalavimus.

Paaiškino, kad 2008 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas skundu kreipėsi į atsakovą, kuriuo prašė, vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁶ straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras Juozas Imbrasas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba pažeidė Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus ir už lygių galimybių pažeidimus skirti minėtoms institucijoms (pareigūnams) maksimalią ATPK 41⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą - 2 000 Lt; vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu, įspėti Vilniaus miesto savivaldybės merą Juozą Imbrasą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių Gintautą Palucką ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl padarytų šiurkščių Lygių galimybių įstatymo pažeidimų ir įpareigoti ateityje laikytis šio įstatymo nuostatų; vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir siūlyti panaikinti Lygių galimybių įstatymui prieštaraujančias Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35.3.5. punkto nuostatas. Paaiškino, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, procesiniu pagrindu nurodė Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnį bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, pagal kurią Lygių galimybių kontrolierius atsisako nagrinėti skundą ir ne vėliau kaip per 15 dienų grąžina jį pareiškėjui, jeigu skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas, yra nagrinėjamas teisme arba pagal įstatymus turi būti nagrinėjamas teisme. Vadovaujantis šia norma, 2008 m. lapkričio 7 d. pareiškėjo pateiktą skundą galėjo būti atsisakyta nagrinėti per 15 dienų, t. y. ne vėliau, kaip iki 2008 m. lapkričio 22 d., tačiau skundas buvo priimtas nagrinėti ir buvo nagrinėtas bei sprendimas dėl jo priimtas 2008 m. lapkričio 28 d. Pabrėžė, kad atsakovas visa apimtimi pareiškėjo skundo netyrė, nebandė nustatyti, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai prieštarauja pareiškėjo nurodytoms Lygių galimybių įstatymo normoms, motyvuodamas tuo, kad pagal Susirinkimų įstatymo 13 straipsnį atsisakymas išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos ir formos turi būti nagrinėjamas teisme ir šį atsisakymą kaip renginio organizatorius turėjo teisę apskųsti UAB „Integrity PR“. Atkreipė dėmesį, kad nors ir netirdamas pareiškėjo skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Vilniaus miesto mero veiksmų, atsakovas skundžiamu sprendimu pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybei svarstyti klausimą dėl Taisyklių pareiškėjo skunduose ginčijamų nuostatų peržiūrėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 79-82, I t.) skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad subjektų, kurie turi teisę teikti skundus dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo, ratą apibrėžia ne Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, o paties Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnis, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas pripažintas netinkamu subjektu paduoti skundą dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo. Nurodė Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad nei J. S., nei pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo 2008 m. rugpjūčio 20 d. organizuoti renginį „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“. Prašymą išduoti leidimą organizuoti minėtą renginį pateikė renginio organizatorius UAB „Integrity PR“, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktoje renginio programoje nebuvo numatyta jokių asociacijos Lietuvos gėjų lyga akcijų. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių teisę atstovauti UAB „Integrity PR“ interesams teisminėse arba administracinėse procedūrose bei dokumentų, patvirtinančių, jog asociacijos veiklą reglamentuojančiame teisės akte atitinkamu pagrindu diskriminuojamų asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme yra nurodyta kaip viena iš veiklos sričių.

Pabrėžė, kad jau esant pradėtam tyrimui Lygių galimybių kontrolierius nebeturėjo teisės priimti sprendimo skundą grąžinti pareiškėjui pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, tačiau turėjo teisę skundą palikti nenagrinėtą pagal šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, skundo tyrimo metu išaiškėjus Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, kas šiuo atveju ir buvo nuspręsta. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktoje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojos J. Š. elektroninėje žinutėje išreikštas pritarimas kampanijai „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“ ir teiginys, jog renginio organizatoriai turėtų apskųsti jų netenkinančius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus, nereiškia lygių galimybių kontrolieriaus įsipareigojimo priimti pareiškėjui palankius sprendimus. Atsakovo manymu, pareiškėjo teiginys dėl skundo, susijusio su Vilniaus miesto mero J. Imbraso pasisakymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus D. Š.atžvilgiu, nėra susijęs su nagrinėjamo skundo tyrimu. Nurodė, kad šiuo atveju J. Imbrasą ir D. Š. siejo visai kiti teisiniai santykiai, be to, mero pasisakymai kritikuojant tėvystės atostogų išėjusį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotoją galėjo turėti neigiamos įtakos kitiems savivaldybės darbuotojams, planuojantiems eiti tėvystės atostogų, dėl to buvo kilęs klausimas dėl galimų Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimų darbo santykių srityje. Atsakovo manymu, pareiškėjas nepagrįstai laiko, jog Tarnybos Sprendime suformuluotas pasiūlymas Vilniaus miesto savivaldybei svarstyti klausimą dėl ginčijamų Taisyklių peržiūrėjimo kokiu nors būdu prieštarauja sprendimui pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą. Atkreipė dėmesį, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 2 dalis suteikia Lygių galimybių kontrolieriui teisę teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo, ši suteikta teisė neįpareigoja lygių galimybių kontrolieriaus prieš teikiant pasiūlymą nustatyti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo ar Lygių galimybių įstatymo pažeidimą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 175-180, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad sutinka su atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytais motyvais. Pabrėžė, jog nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėjas kreipiasi į Lygių galimybių kontrolierių dėl atsisakymo išduoti leidimą, nes nei J. S., nei asociacija Lietuvos gėjų lyga nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo 2008 m. rugpjūčio 20 d. organizuoti renginį „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“. Prašymą išduoti leidimą organizuoti minėtą renginį pateikė renginio organizatorius UAB „Integrity PR“, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktoje renginio programoje nebuvo numatyta jokių asociacijos Lietuvos gėjų lyga akcijų. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių teisę atstovauti UAB „Integrity PR“ interesams teisminėse arba administracinėse procedūrose bei dokumentų, patvirtinančių, jog asociacijos Lietuvos gėjų lyga veiklą reglamentuojančiame teisės akte atitinkamu pagrindu diskriminuojamų asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme yra nurodyta kaip viena iš veiklos sričių. Tvirtino, kad vien aplinkybė, jog į Lygių galimybių kontrolierių kreipėsi netinkamas subjektas, yra pakankamas pagrindas skundą palikti nenagrinėtą. Vertino, kad atsakovas privalėjo vadovautis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Tretysis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimu į skundą (b. l. 141-143, I t.) prašė skundą tenkinti.

Abejojo atsakovo pagrindimu dėl ko Vilniaus mero J. Imbraso vieši pasisakymai negali būti vertintini kaip kurstymas ar nurodymas diskriminuoti. Nors Tarnyba nurodė, kad vieši politikų ar kitų valstybės ar savivaldybių pareigūnų pasisakymai ar viešos nuomonės išreiškimas nereglamentuojami Lygių galimybių įstatymu, tačiau šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad diskriminacijos nuostata apima ir nurodymą nediskriminuoti tarp kitų pagrindų ir lytinės orientacijos pagrindu. Teigė, kad politikų vieši pasisakymai, kuriais yra kurstoma ir nurodoma diskriminuoti, taip pat nepatenka ir į Lygių galimybių įstatymo nuostatų netaikymo atvejus, numatytus šio įstatymo 3 straipsnyje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo J. S. nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo 2008 m. rugpjūčio 20 d. organizuoti renginį „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“. Prašymą išduoti leidimą organizuoti minėtą renginį pateikė UAB „Integrity PR“, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktoje renginio programoje nebuvo numatyta jokių asociacijos Lietuvos gėjų lyga akcijų (b. l. 101-102, I t.). Konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog vieši politikų ar kitų pareigūnų pasisakymai ar viešas nuomonės išreiškimas nepatenka į Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio reguliavimo sritį, o bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas nenagrinėjo klausimo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo UAB „Integrity PR“ išduoti leidimą teisėtumo ir šiuo klausimu nepasisakė. Nurodė, jog atsakovas Sprendime teisingai konstatavo, kad UAB „Integrity PR“, kaip renginio organizatorius, turėjo teisę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą neišduoti leidimo įstatymo nustatyta tvarka skųsti teismui. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas skundu Lygių galimybių kontrolieriui iš esmės ir ginčijo Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymą išduoti leidimą, tačiau tokių savivaldybės veiksmų apskundimą reguliuoja įstatymai, priskirdami tokių ginčų nagrinėjimą teismo kompetencijai. Priėjo prie išvados, kad Lygių galimybių kontrolierius pagrįstai vadovavosi Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Konstatavo, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai J. S. skundas buvo persiųstas iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos skundo ir perdavus skundo medžiagą Tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją. Pareiškėjo skundas buvo gautas tyrimo metu. Tyrimui jau prasidėjus ir nustačius, jog egzistuoja Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyti pagrindai, Lygių galimybių kontrolierius turėjo teisę skundą palikti nenagrinėtą, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų atmetė.

Nurodė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepagrįstai laiko, jog Sprendime suformuluotas pasiūlymas Vilniaus miesto savivaldybei svarstyti klausimą dėl Taisyklių ginčijamų nuostatų peržiūrėjimo prieštarauja sprendimui pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą.

III.

Pareiškėjas asociacija Lietuvos gėjų lyga apeliaciniu skundu (b. l. 38-43, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, Sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir patenkinti jame nurodytus reikalavimus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, buvo nepakankamai aktyvus, tirdamas šalių pateiktus įrodymus, nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su pareiškėjo subjektyvumu, tik formaliai pakartojo atsakovo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimuose į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus;

2) mano, kad teismas netinkamai suprato skundo nagrinėjimo dalyką, nes pareiškėjas į Lygių galimybių kontrolierių kreipėsi ne siekdamas patikrinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą Susirinkimų įstatymo pagrindu (šia teise pareiškėjas jau buvo pasinaudojęs ankščiau kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą), o būtent dėl Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnyje savivaldybės institucijoms numatytos pareigos nesilaikymo. Paaiškina, kad skundu nėra siekiama panaikinti Sprendimą ar jį revizuoti, o prašoma atsakovo jo kompetencijos ribose įvertinti tai, ar savivaldybės institucijos (meras, administracijos direktorius, savivaldybės taryba) nagrinėjamu atveju laikėsi Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintų pareigų. Pabrėžia, kad teismas, teisingai nustatęs, jog klausimas dėl Susirinkimo įstatymo nuostatų pažeidimo nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, apsiribojo šia išvada ir nepasisakė dėl pareiškėjo keltų klausimų (reikalavimų), susijusių su Lygių galimybių įstatymo pažeidimais, kurie ir yra, pareiškėjo manymu, šios bylos nagrinėjimo objektas;

3) teismas trečiuoju suinteresuotu asmeniu nepagrįstai įtraukė Vilniaus savivaldybės administraciją, nepasisakydamas dėl Vilniaus savivaldybės mero ir administracijos direktoriaus įtraukimo bylos šalimis;

4) teismas nesirėmė ir nevertino liudytojų L. R., M. J., J. G.-V., J. S. parodymų.

Atsiliepimas

Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 49-51, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo nepatenkinti. Be argumentų, išdėstytų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog konkretaus lygių galimybių pažeidimo savo atžvilgiu tiesiogiai nepatyrė. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje atstovauti galima tik konkrečiam asmeniui. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju negalėjo būti pripažintas tinkamu subjektu kreiptis dėl lygių galimybių pažeidimo. Pabrėžia, kad Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis akivaizdžiai rodo, jog asmens teisė kreiptis į Lygių galimybių kontrolierių išimtinai siejama su jo paties, o ne kito asmens galimai pažeistomis lygiomis galimybėmis. Kadangi Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nėra tiesiogiai įvardyta, kokie asmenys - fiziniai ar juridiniai - turi teisę kreiptis į Lygių galimybių kontrolierių, atsakovo manymu, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys tokią teisę turi. Pabrėžia, kad pareiškėjas nebuvo pripažintas tinkamu subjektu paduoti skundą ne todėl, kad yra juridinis asmuo, o todėl, jog jo skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai priimti ne pareiškėjo, o kito asmens (UAB „Integrity PR") atžvilgiu. Būtent UAB „Integrity PR" Susirinkimų įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė pranešimą apie susirinkimo (kurio programoje nebuvo numatyta jokių pareiškėjo akcijų) organizavimą bei susiję Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimai UAB „Integrity PR" atžvilgiu sukūrė teisines prielaidas šiam juridiniam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka skųsti galimai neteisėtus ir (ar) nepagrįstus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus. Tvirtina, kad pareiškėjas klaidingai teigia, jog skundu, kurį pateikė Tarnybai, neginčijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos teisėtumo ir pagrįstumo;

Šalies argumentai

2) atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde Tarnybai pats nurodė, kad skundžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą dėl 2008 m. rugpjūčio 20 d. renginio, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytas teiginys dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įtraukimo trečiuoju asmeniu nepagrįstumo yra nesuprantamas, ypač atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Tarnybai paprašius teismo įtraukti trečiuoju asmeniu Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pareiškėjas neprieštaravo bei neprašė trečiaisiais asmenimis įtraukti Vilniaus miesto savivaldybės mero bei administracijos direktoriaus;

3) pabrėžia, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta Lygių galimybių kontrolieriaus teisė, o ne pareiga pradėti tyrimą savo iniciatyva, taip pat pagal informaciją, gautą iš asmenų, kurie neatitinka Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnyje nustatytų kriterijų. Atkreipia dėmesį, kad Lygių galimybių kontrolierius negali atlikti tyrimo savo iniciatyva dėl aplinkybių, kurių nagrinėjimas nepriklauso jo kompetencijai (šiuo atveju Susirinkimų įstatymo 13 straipsnis priskirtas apylinkės teismo kompetencijai). Pažymi, kad žiniasklaidoje paskelbta informacija apie asociacijos Lietuvos gėjų lyga valdybos pirmininko V. S. ketinimus 2008 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Integrity PR" organizuojamame renginyje atlikti nesankcionuotus, su Vilniaus miesto savivaldybės administracija Susirinkimų įstatymo nustatyta tvarka nesuderintus veiksmus ,leidžia daryti prielaidą, jog pareiškėjas ne tik nebendradarbiavo su 2008 m. rugpjūčio 20 d. renginio organizatoriumi UAB „Integrity PR" ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o priešingai - galėjo dėl tam tikrų priežasčių siekti sukliudyti renginiui įvykti, pvz., su tikslu pasinaudoti žiniasklaidos dėmesiu viešųjų ryšių sumetimais. Prieina prie išvados, jog Lygių galimybių kontrolierius neprivalėjo ir negalėjo remdamasis pareiškėjo skundu pradėti tyrimo savo iniciatyva;

4) nurodo, jog Tarnyba dėjo visas pastangas, jog aplinkybės, susijusios su 2008 m. rugpjūčio 20 d. renginiu, būtų tinkamai įvertintos Baudžiamojo kodekso normų kontekste, sutinka su pareiškėjo teiginiu, jog valstybės ir savivaldybių pareigūnai „turėtų prisidėti prie tolerancijos sklaidos visuomenėje", tačiau, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, pripažįsta, jog pareiškėjo nurodomas J. Imbraso viešas pasisakymas vertintinas ne teisės, o etikos normų kontekste;

5) nesutinka su pareiškėjo pozicija ir nemano, jog teismas, motyvuodamas savo sprendimą, privalėjo pasisakyti dėl kiekvieno šalių pateikto argumento. Atkreipia dėmesį, kad teismas nenagrinėjo pareiškėjo skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų. Teisminio nagrinėjimo dalyku buvo Tarnybos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Tvirtina, kad faktas, jog teismas įvertino apklaustų liudytojų parodymus pareiškėjo nenaudai, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog teismas apskritai nesirėmė ir nevertino liudytojų parodymų.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 56-63, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) teismas teisingai nustatė, jog bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Įvertinęs teismo sprendimo motyvus, prieina prie išvados, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, atsakė ginčijamu sprendimu į pareiškėjo pagrindinius reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad teismas motyvuojamojoje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai įvertino pareiškėjo subjektiškumo klausimą, taip pat tyrė pareiškėjo prašytų apklausti liudytojų parodymus. Mano, kad atsižvelgdamas į Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pagrįstai nustatė, jog specialioje darbo grupėje vykusios diskusijos buvimas nesukuria teisinių atstovavimo prielaidų. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pradėjus siaurinamai aiškinti Lygių galimybių įstatymo normas dėl juridinių asmenų subjektiškumo bus iš esmės atimta teisė šiems žmonėms gintis nuo diskriminacijos apraiškų. Pažymi, kad toks argumentas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

2) Atkreipia dėmesį, kad pagal Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį pareiškėjas nėra tinkamas subjektas, nes asociacija Lietuvos gėjų lyga nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo organizuoti renginį „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją", taip pat nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių teisę atstovauti UAB „Integrity PR" interesams teisminėse arba administracinėse procedūrose bei dokumentų, įtvirtinančių, jog asociacijos Lietuvos gėjų lyga veiklą reglamentuojančiame teisės akte atitinkamu pagrindu diskriminuojamų asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme yra nurodyta kaip viena iš veiklos sričių. Pabrėžia, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas ir pagal Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kadangi šios dalies pagrindu subjektas yra tinkamas, jeigu jis veikia diskriminuojamo asmens pavedimu. Pabrėžia, kad Lietuvos gėjų lygai esant netinkamu subjektu nagrinėjamu atveju jos skundas apskritai neturi būti nagrinėjamas, todėl visi kiti apelianto argumentai neturi jokios teisinės reikšmės. Nurodo, kad teismas nustatęs nagrinėjamos bylos dalyką (atsakovo Sprendimo teisėtumas) pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas skundu Lygių galimybių kontrolieriui ginčijo Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymą išduoti leidimą, pabrėžė, kad tokių savivaldybės veiksmų apskundimą reguliuoja įstatymai, priskirdami tokių ginčų nagrinėjimą teismo kompetencijai, todėl priėjo prie išvados, kad Lygių galimybių kontrolierius privalėjo vadovautis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

3) Nurodo ABTĮ 23 straipsnį ir pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei formuluodamas skundo reikalavimus, atsakovu nurodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu teismo buvo įtraukta patenkinus atsakovo prašymą. Mano, kad teismas neturėjo ir negalėjo šalimi į bylą įtraukti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Vilniaus miesto mero J. Imbraso, nes, atsižvelgiant į tai, kad skunde teismui prašoma panaikinti Tarnybos sprendimą, nei Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nei meras J. Imbrasas negalėjo būti šios bylos šalimi, be to, pareiškėjas savo skunde minėtų subjektų neįvardijo nei kaip atsakovų ar trečiųjų suinteresuotų asmenų, nekėlė jų atžvilgiu jokių reikalavimų;

Žemesnės instancijos teismas

4) atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas vertino liudytojų parodymus (teismo sprendimo 7 psl.). Mano, kad apelianto nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo yra hipotetiniai ir neturintys nei faktinio, nei teisinio pagrindo;

5) pareiškėjas nei skunde Lygių galimybių kontrolieriui, nei Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nei apeliaciniame skunde nepagrindė ir neįrodė, kokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas atsisakyti išduoti leidimą (pažymėjimą) dėl suderintos renginio vietos, laiko ir formos pažeidžia Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio nuostatas ir kaip tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevykdo jai pavestos pareigos pagal minėto įstatymo 5 straipsnį įgyvendinti lygias galimybes. Konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė atsisakymo išduoti leidimą motyvus, kuris pareiškėjo be jokio teisinio ir faktinio pagrindo yra siejamas su galimu lygių galimybių pažeidimu. Nurodo, kad leidimo dėl renginio vietos, laiko ir formos suderinimo neišdavimas dėl pagrįstų priežasčių negali būti prilyginamas lygių galimybių pažeidimams, nei susirinkimų (šiuo atveju minėto renginio), nei saviraiškos laisvės nėra neribojamos. Šiuo atveju ribojimo pagrįstumą rodo tiek jo teisėtumas, tiek būtinumas, siekiant užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, žmonių sveikatą, dorovę. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas išduoti leidimą (pažymėjimą) dėl suderintos renginio vietos, laiko ir formos, neuždraudė paties renginio - leidimo neišdavimas buvo motyvuojamas būtent tuo, kad renginio organizatoriai nepasirinko tokio pobūdžio renginiui saugios vietos. Mano, kad tokie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai negali ir neturi jokio teisinio pagrindo būti vertinami kaip diskriminaciniai ir pažeidžiantys lygias galimybes.

Tretysis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 54, II t.) palaiko savo poziciją, išsakytą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2008-11-28 pažymos Nr. (08)–SN–154 „Dėl J. S. bei asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ skundų tyrimo“ ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008-08-01 raštu Nr. A51–17180 (12.26–SM4) „Dėl leidimo organizuoti renginį“, atsisakydama išduoti leidimą renginio organizatoriui UAB „Integrty PR“ Rotušės aikštėje, Vilniuje, pastatyti Europos Sąjungos geltonąjį vilkiką „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“, pažeidė jo teises (lygias galimybes) bei Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (2008 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. X-1602 redakcija) 12 straipsnio 1 dalį, asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių. Kreipimasis į lygių galimybių kontrolierių neapriboja galimybės ginti savo teises teisme. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asociacijos arba kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuojančiame teisės akte atitinkamu pagrindu diskriminuojamų asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme yra nurodyta kaip viena iš veiklos sričių, diskriminuojamo asmens pavedimu gali įstatymų nustatyta tvarka atstovauti jam teisminėse arba administracinėse procedūrose.

Minėto Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių. Tai reiškia, kad skundą dėl pažeistų lygių galimybių turi teisę paduoti asmuo, kai jis mano, jog jo lygios galimybės buvo pažeistos. Ši Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostata garantuoja asmeniui teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo lygios galimybės buvo pažeistos, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo lygių galimybių pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad būtina nustatyti, kuo pasireiškia asmens nurodytas lygių galimybių pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos jo lygios galimybės gynimo, turi jo nurodytas lygias galimybes, ar šios jo lygios galimybės objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių (lygių galimybių) gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis privalo įrodyti, kad jo lygias galimybes pažeidžia ar kėsinasi pažeisti. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į lygių galimybių kontrolierių nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno lygias galimybes, o reiškia galimybę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių tik dėl to, kad būtų apgintos jo (pareiškėjo) lygios galimybės.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, asociacija Lietuvos gėjų lyga 2008-11-07 lygių galimybių kontrolierei pateikė skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų. Nurodė, kad renginio organizatorius UAB „Integrity PR“ su prašymu 2008-07-21 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo Rotušės aikštėje, Vilniuje, pastatyti Europos Sąjungos geltonąjį vilkiką „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“. Atsakovas 2008-08-01 raštu Nr. A51–17180 (12.26–SM4) „Dėl leidimo organizuoti renginį“ atsisakė išduoti leidimą (pažymėjimą). Vadinasi pareiškėja ginčija trečiojo suinteresuoto asmens renginio organizatoriaus UAB „Integrity PR“ atžvilgiu priimtą sprendimą. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priimdama ginčijamą sprendimą, pareiškėjo subjektinių teisių (jo lygių galimybių) nepažeidė, todėl asociacijos Lietuvos gėjų lyga reikalavimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Taigi tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš J. S. bei asociacijos Lietuvos gėjų lyga skundų neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjai kreipiasi į lygių galimybių kontrolierių dėl atsisakymo išduoti leidimą (pažymėjimą) dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos, nors nėra renginio organizatoriai bei nepateikia dokumentų, patvirtinančių pavedimo atstovauti diskriminuojamam asmeniui faktą. Atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teisę į lygių galimybių kontrolierių turi bet kuris asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės.

Kita vertus, nagrinėjamu atveju nenustatytas ir pats diskriminavimo faktas. Ginčas byloje iš esmės kilęs dėl leidimo (pažymėjimo) dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos neišdavimo. Atsisakymas išduoti leidimą organizuoti leidinį grindžiamas viešosios tvarkos užtikrinimu, o ne diskriminaciniais pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, diskriminacija - tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Taigi pareiškėjas nenurodė, kokias jo lygias galimybes tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė, priimdama ginčijamą sprendimą. Šiuo atveju atsisakymas išduoti leidimą (pažymėjimą) dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos neišdavimo negali būti laikomas diskriminacija Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme.

Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinės teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir dorovės, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus bei atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus nustato Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas (1993 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. I-317 redakcija). Šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad susirinkimo organizatoriai atsisakymą išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos gali apskųsti atitinkamos apylinkės teismui per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar Vilniaus miesto meras I. Imbrasas, viešai ragindamas diskriminuoti atskirą socialinę grupę, tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme jam kaip savivaldos institucijai (pareigūnui) nustatytas pareigas ir laikėsi šio įstatymo nustatytų draudimų (10 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad mero vieši pasisakymai nepatenka į Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio reguliavimo sritį. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnį, savivaldybės institucijos yra: savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas ir savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Taigi savivaldybės meras (savivaldybės politikas, savivaldybės tarybos pirmininkas) nėra savivaldybės institucija.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai teisėtumo. Tai reiškia, kad savivaldybės institucijų priimti norminiai administraciniai teisės aktai, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, tiesiogiai yra skundžiami atitinkamam apygardos administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius pagrįstai 2008-11-28 pažymoje Nr. (08)–SN–154 „Dėl J. S. bei asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ skundų tyrimo“ konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-07-16 sprendimu Nr. 1–582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 35.3.5 punkto teisėtumo klausimo nagrinėjimas nepriskirtinas lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai.

Teisiškai suinteresuotos bylos baigtimi gali būti ne tik viešojo ginčo šalys (pareiškėjas ir atsakovas), bet ir administracinės bylos proceso šalys – pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos) – nes teismo sprendimas gali tiesiogiai arba netiesiogiai turėti įtakos ir jų teisėms ar pareigoms (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį tretieji suinteresuoti asmenys suprantami kaip tie subjektai, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Nagrinėjamu atveju priimtas sprendimas neabejotinai turės įtakos trečiojo suinteresuoto asmens – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – teisėms ir pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nesirėmė ir nevertino teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų L. R., M. J., J. G.-K. ir J. Š. parodymų. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime aptarė jų duotus parodymus ir konstatavo, kad tam tikros diskusijos buvimas nesukuria teisinių atstovavimo prielaidų.

Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 14 straipsnyje reglamentuota, kad kaip vykdomas šis įstatymas, prižiūri lygių galimybių kontrolierius Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas pagrįstai paliko skundą nenagrinėtu vadovaudamasis Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, sprendimą motyvavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, todėl iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo asociacijos Lietuvos gėjų lyga apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius