Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Giedrius Avinas Administracinio teisės pažeidimo byla

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimo R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakomybėn patraukta R. Z. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

6. Sistemiškai aiškinant pirmiau išvardytas teisės normas matyti, kad procesinis sprendimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimus ir parodymus, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Taip pat procesiniame sprendime (motyvuojamoje jo dalyje) turi būti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta ir kt. Privalu ne tik išvardinti įrodymus, bet ir atskleisti jų turinį, nurodant įrodomąją jų reikšmę, o taip pat preciziškai išanalizuoti jų santykį tarpusavyje.

7. Susipažinęs su apeliaciniu skundu ir byloje esančiais duomenimis apygardos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apygardos teismas neturi galimybės patikrinti skundžiamame nutarime nurodytų įrodymų patikimumo. Šioje byloje esant esminiams prieštaravimams tarp atsakomybėn patrauktos R. Z. ir Institucijos pozicijų, teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą, nes jame turi būti fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kiti svarbūs duomenys. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje apylinkės teismo posėdžio protokolo, apygardos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje teismo atliktą įrodymų tyrimą. Todėl vien tik tai, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra teismo posėdžio protokolo, sudaro savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą apylinkės teismo procesinį sprendimą.

8. Kartu įvertinęs byloje esančius duomenis apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas iš esmės netyrė, ar nagrinėjamu atveju atsakomybėn patraukta R. Z. iš tiesų nepadarė jai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veikos. Pagal skundžiamą nutarimą seka, kad apylinkės teisme buvo apklausta tik atsakomybėn patraukta R. Z.. Apylinkės teismo posėdyje nedalyvavo ir nebuvo apklausti nei į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, nei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime paminėtas ir atsakomybėn patrauktos R. Z. nurodytas jos kaimynas A. A., kurie galimai žinojo bylai teisingai išspręsti svarbius duomenis (1, 7 b. l.). Taip pat apylinkės teismas neperklausė ir neįvertino byloje esančių garso įrašų, apie juos nieko nepasisakė skundžiamame nutarime, o iš jų galima suprasti, jog atsakomybėn patraukta R. Z. iškvietė policiją dėl išlaužtų jos buto durų, tačiau policijos pareigūnams bendraujant su ja paaiškėjo, jog šios durys buvo išlaužtos daugiau nei prieš dvi dienas iki iškvietimo, R. Z. net neturėjo šių durų rakto, kas iš dalies patvirtina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, susijusias su durų išlaužimu. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas neatskleidė byloje esančių įrodymų turinio, visiškai neanalizavo jų santykio tarpusavyje, nenurodė, kodėl rėmėsi vienais įrodymais bei atmetė kitus ir nepakankamai motyvavo savo sprendimą.

9. Negalima nekreipti dėmesio ir į aiškiai matomas policijos pareigūnų padarytas klaidas ir jų darbo trūkumus tiriant šį įvykį bei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkrečius pažeidimus, todėl šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tik ištyrus visas aplinkybes ir neginčijamai nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamus pažeidimus. Tai reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje turi būti surašytas paskutinis, prieš tai atlikus visus kitus būtinus procesinius veiksmus ir jo surašymu faktiškai baigiamas tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau šioje byloje policijos pareigūnai įvykio dieną surašė tarnybinį pranešimą, patikrino R. Z. girtumą, kitą dieną kreipėsi dėl pagalbos skambučio garso įrašo kopijos, po dviejų dienų apklausė atsakomybėn patrauktą R. Z., dar po dviejų dienų atspausdino duomenis apie registruotus atsakomybėn patraukto asmens padarytus teisės pažeidimus, o sekančią dieną surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (1–2, 4–6, 7, 10–15 b. l.). Po to šioje byloje buvo atspausdinta ir prijungta informacija apie atsakomybėn patrauktą R. Z. (8–9 b. l.) ir byla buvo išsiųsta į apylinkės teismą (17 b. l.). Administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodytas galimas liudytojas, nors pagal bylos duomenis matyti, jog jis buvo –atsakomybėn patrauktos R. Z. kaimynas A. A., šis liudytojas tiriant įvykį nebuvo apklaustas. Tai tik patvirtina, kad policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokolą R. Z. surašė atmestinai atlikę savo pareigas ir tinkamai neišsiaiškinę bei neištyrę visų bylos aplinkybių, kas neabejotinai sutrukdė apylinkės teismui priimti objektyvų, pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

10. Čia būtina pažymėti, kad ATPK 256 straipsnis numato teisę organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti vadovaudamasis aptartais straipsniais, nagrinėjant bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) kylantys teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.

11. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, apygardos teismas mano, kad tiek apylinkės teismo išvados, tiek ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės šiuo metu nevisiškai atitinka byloje esančius faktinius duomenis, todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Šiuo metu byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti apie atsakomybėn patrauktos R. Z. kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo buvimą ar nebuvimą. Nutarimas negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais. Tiriant ir nagrinėjant šią bylą policijos pareigūnai ir apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248, 257, 284 ir 286 straipsnių reikalavimų, jie visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp jų. Tokiu būdu skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus duomenis, ko nei apygardos teisme, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama Institucijai tirti iš naujo.

12. Nustačius pirmiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau Institucija, o esant reikalui ir apylinkės teismas, tirdami bei nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimą R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) byloje ir šią bylą grąžinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatui tirti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.