Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. D. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo T. D. pareiškimas dėl priverstinės hipotekos objektų pakeitimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. D. prašymą suinteresuotam asmeniui D. B., išvadą duodanti institucija byloje - Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti priverstinės hipotekos objektus, tai yra: 1) panaikinti priverstinę hipoteką, taikomą nekilnojamiesiems daiktams – žemės sklypui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2) taikyti priverstinę hipoteką nekilnojamiesiems daiktams – žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniams, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).Pareiškėjas nurodo, jog Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 31 d. sprendimu nutraukė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens D. B. santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjas šia sutartimi, be kita ko, įsipareigojo savo 3 (trim) nepilnamečiams vaikams išlaikyti mokėti po 140 Eur kas mėnesį, iki kiekvienas vaikas sulauks pilnametystės. Pareiškėjo nekilnojamiesiems daiktams, siekiant užtikrinti išlaikymo prievolių vykdymą, nustatyta priverstinė hipoteka. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo susitarė, jog priverstinė hipoteka nustatoma iki 2032 m. liepos 21 d., tai yra iki jauniausio vaiko pilnametystės. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, numatyta, kad pareiškėjas, tinkamai vykdydamas išlaikymo prievoles, įgyja teisę kas 3 (trejus) metus kreiptis į teismą dėl priverstinės hipotekos (sumokėto išlaikymo apimtimi) panaikinimo.Pareiškėjas teigia, jog tinkamai vykdo išlaikymo prievoles. Pareiškėjas nepilnamečiams vaikams išlaikyti laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 3 d. yra sumokėjęs 3 300,92 Eur. Nekilnojamųjų daiktų, kuriems taikomą priverstinę hipoteką prašoma panaikinti, vertė sudaro 15 992 Eur. Nekilnojamųjų daiktų, kuriems prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, vertė sudaro 20 473 Eur. Pareiškėjas mano, jog, pakeitus priverstinės hipotekos objektus, nebus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Suinteresuotas asmuo prašo atmesti pareiškimą dėl priverstinės hipotekos objektų pakeitimo. Nurodo, jog sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyta, jog pareiškėjas tik kas 3 (trejus) metus (skaičiuojant nuo teismo sprendimo patvirtinti sutartį įsiteisėjimo dienos) turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinės hipotekos panaikinimo. Teigia, kad pareiškėjas netinkamai vykdo išlaikymo prievoles, tai yra teikia išlaikymą, nesilaikydamas sutartimi numatytų terminų. Be to, nurodo, jog nekilnojamojo turto, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, reali vertė yra žymiai mažesnė, negu įrodinėja pareiškėjas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi atmetė pareiškimą dėl priverstinės hipotekos objektų pakeitimo. Pasak pirmosios instancijos teismo, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, sudarančių pareiškimo pagrindą, tai yra neatskleidė, kodėl nori pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria savanoriškai nustatė priverstinę hipoteką konkrečiam turtui ir numatė sąlygas, kuriomis gali kreiptis į teismą dėl priverstinės hipotekos panaikinimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškimą dėl priverstinės hipotekos objektų pakeitimo.Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertino tik suinteresuoto asmens teiginius, visiškai nepasisakydamas dėl pareiškėjo pateiktų argumentų ir įrodymų, pridėtų prie pareiškimo. Pasak pareiškėjo, priverstinės hipotekos objektų pakeitimas nepažeistų nepilnamečių vaikų interesų. Patenkinus pareiškimą, padidėtų įkeisto turto vertė. Atitinkamai padidėtų ir nepilnamečių vaikų interesų apsauga. Teismo atsisakymas pakeisti priverstinės hipotekos objektus neproporcingai varžo pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Suinteresuotas asmuo prašo palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėjas, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pareiškimui dėl priverstinės hipotekos objektų pakeitimo patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliantas pirmosios instancijos teisme pateikė pareiškimą dėl priverstinės hipotekos objektų pakeitimo. Apelianto, kaip įkeisto turto savininko, teisę reikalauti modifikuoti priverstinę hipoteką numato Civilinio proceso kodekso 566 straipsnio 1 dalis. Pagal šią procesinės teisės normą turto, kuriam priverstinė hipoteka nustatyta teismo sprendimu, savininkas turi teisę kreiptis su pareiškimu į teismą, prašydamas sumažinti įkeistų daiktų skaičių, pakeisti įkeistą daiktą kitu nė karto neįkeistu daiktu, taip pat baigti priverstinę hipoteką, kai yra priverstinės hipotekos pabaigos pagrindai arba įkeisto daikto vertė tampa iš esmės didesnė už hipoteka užtikrintų reikalavimų sumą. Civilinio proceso kodekso 566 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti įkeisto turto savininko teisę reikalauti modifikuoti priverstinę hipoteką, kartu numato ir sąlygas (pagrindus), kuriomis gali būti modifikuota priverstinė hipoteka. Priverstinė hipoteka, remiantis Civilinio proceso kodekso 566 straipsnio 1 dalimi, gali būti modifikuota, jeigu egzistuoja priverstinės hipotekos pabaigos pagrindai arba įkeisto daikto vertė tampa iš esmės didesnė už hipoteka užtikrintų reikalavimų sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ši procesinės teisės norma tiesiogiai ir nenumato (nediferencijuoja), kuris priverstinės hipotekos modifikavimo pagrindas gali nulemti atitinkamą modifikavimo rezultatą (hipotekos objektų skaičiaus sumažinimą, pakeitimą ir pačios hipotekos pabaigą), pirmasis pagrindas priverstinei hipotekai modifikuoti (priverstinės hipotekos pabaigos pagrindo buvimas) yra orientuotas į priverstinės hipotekos pabaigą, o antrasis pagrindas (esminis įkeisto daikto vertės padidėjimas) yra orientuotas į hipotekos objektų skaičiaus sumažinimą ar pakeitimą. Visgi Civilinio proceso kodekso 566 straipsnio 1 dalies numatytas antrasis pagrindas priverstinei hipotekai modifikuoti (esminis įkeisto daikto vertės padidėjimas) neturėtų būti laikomas vieninteliu pagrindu priverstinės hipotekos objektams pakeisti. Jeigu būtų teikiamas toks aiškinimas, būtų neproporcingai suvaržytos įkeisto daikto savininko galimybės kitais teisėtais būdais (pavyzdžiui, pateikus kitą adekvatų užtikrinimą) „susigrąžinti“ visiško disponavimo įkeistu daiktu teisę. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, hipotekos objektai gali būti pakeisti ir kitu – ne tik Civilinio proceso kodekso 566 straipsnio 1 dalies tiesiogiai numatytu – pagrindu. Tačiau bet kuriuo atveju įkeisto daikto savininkas, teikiantis pareiškimą dėl priverstinės hipotekos modifikavimo, turi įrodyti, jog egzistuoja pagrindas priverstinės hipotekos objektams pakeisti. Apeliantas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, kad priverstinės hipotekos objektų vertė tapo iš esmės didesnė už reikalavimų, kuriems užtikrinti buvo nustatyta priverstinė hipoteka, sumą. Pateiktu pareiškimu dėl priverstinės hipotekos objektų pakeitimo nebuvo įrodinėjamos ir kitos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą priverstinei hipotekai modifikuoti. Apeliantas pirmosios instancijos teisme apskritai nenurodė priežasčių, kodėl yra teikiamas pareiškimas dėl priverstinės hipotekos objektų pakeitimo. Apeliantas pareiškimu ir atskiruoju skundu akcentuoja, jog nekilnojamųjų daiktų, kuriems prašo nustatyti priverstinę hipoteką, vertė yra didesnė už nekilnojamųjų daiktų, kuriems taikomą priverstinę hipoteką prašo panaikinti, vertę. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenis. Priverstinė hipoteka yra nustatyta prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus įvykdymui užtikrinti. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl priverstinės hipotekos modifikavimo, kuris yra tiesiogiai susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, turi būti įsitikinęs, jog priverstinės hipotekos modifikavimas nepažeis nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų. Apelianto pateikti faktiniai duomenys, kuriais užfiksuota turto vertė buvo nustatyta 2015 m. balandžio 20 d., tai yra beveik prieš 2 (dvejus) metus, taikant masinio vertinimo metodą, nėra pakankami tokiam teismo įsitikinimui susiformuoti. Kitaip tariant, apeliantas neįtikino, jog nekilnojamųjų daiktų, kuriems prašo nustatyti priverstinę hipoteką, vertė yra didesnė už nekilnojamųjų daiktų, kuriems nustatytą priverstinę hipoteką prašo panaikinti, vertę. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog nėra galimas priverstinės hipotekos pagal pateiktąjį pareiškimą modifikavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl priverstinės hipotekos modifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą nutartį nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Suinteresuotas asmuo prašo priteisti 200 Eur išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą. Šios bylos procese išsiskyrė tiek bylos dalyvių interesai, tiek ir suinteresuotumas bylos baigtimi. Todėl apeliacinės instancijos teismas tenkina suinteresuoto asmens prašymą ir priteisia šiam asmeniui iš apelianto 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 302 ir 338 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti D. B. iš T. D. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.