Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2016 m. balandžio 19 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 24 MGL dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudos. Bauda nesumokėta.

2. 2018 m. rugpjūčio 20 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės apribojimo 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, uždrausta lankytis gyvenamajame name, esančiame Budrių g. 19, Ignalinoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigotas per bausmės laiką būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigotas per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Laisvės apribojimo bausmė atlikta (b.b.l. 162); Bauda nesumokėta (b.b.l. 163, 165), teistumas neišnykęs,

kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 14 val., Ignalinoje, Švenčionių gatvėje, kilusio konflikto su V. K. metu – ne mažiau kaip vieną kartą suduodamas į apatinį žandikaulį ir padarydamas abipusius apatinio žandikaulio lūžius, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą.

D. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, gali būti, kad tai buvo rugsėjo 9 diena, gerai atsimena, kad tai buvo sekmadienis, kartu su savo drauge V. R. ėjo maudytis prie Žaliojo ežero. Tai buvo dienos metu, galbūt, apie 11 valandą. Kartu su savimi pasikvietė V. Š., kuris tuo metu gyveno Ignalinoje. V. prie jų prisijungė šiek tiek vėliau, kai jie jau buvo prie tiltuko. Jam besimaudant, V. kontaktavo su V., kurio pavardės nežino, taip pat su R., kurio vardo nežino. Jie abu yra buvę V. bendradarbiai. Kaip suprato, jie sutarė, kad V. ir R. taip pat prie jų prisijungs. Tą dieną alkoholio praktiškai nevartojo - per visą dieną išgėrė gal tik pora stiklinių alaus. Maždaug po valandos, o gal šiek tiek daugiau, atvyko V. su R.. Abu buvo jau gerokai neblaivūs ir dar atsinešė alaus. V. jam jau buvo žinomas iš anksčiau - jie yra kartu dirbę tačiau, artimų santykių nepalaikė, nebuvo draugai. Ežero pakrantėje buvo suoliukas ir stalas, prie kurio jie visi susėdo. Visi gėrė alų, o jis alkoholio beveik nevartojo. Pasiūlė visiems eiti maudytis, tačiau niekas su juo eiti nenorėjo. Besimaudydamas pamatė, kad V. konfliktuoja su V., dėl ko – pasakyti negali, nes negirdėjo. Išlipęs iš vandens, nuėjo link jų. Iš pradžių tik stebėjo kas vyksta iš šalies. V. su V. besistumdydami nugriuvo ant žemės. Pamatė, kad V. sudavė V. kumščiu į šoną. Tas labai jį supykdė. Bandė juos išskirti. V. pasakęs ką jis čia dirba, vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė jau stovinčiam V. į veidą, kažkur į apatinį žandikaulį. Po smūgio V. nukrito ant žemės. Daugiau jo nebemušė, nuėjo ir vėl atsisėdo ant suoliuko. Mano, kad įvykį matė visi ten buvę asmenys, bet jie visi buvo stipriai girti, todėl nežino ar ką nors gero gali papasakoti. V. šiek tiek pagulėjo ant žemės, paskui atsistojo ir išėjo. Kur jis išėjo, negali pasakyti, bet ėjo Ignalinos miesto kryptimi. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko pasakyti negali. Dėl to ką padarė, gailisi (b.b.l. 133-135).

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. buvo (duomenys neskelbtini) kartu su draugu D. R.. Abu gėrė alkoholinius gėrimus. Apie pietus kažkas paskambino D. ir pasiūlė atvažiuoti į Ignaliną išgerti. D. nesakė kas skambino. Autobusu dviese atvažiavo į Ignaliną. Užėjo į šalia stoties esančią parduotuvę ir nusipirko 3 butelius alaus. Maždaug per pusvalandį abu tą alų išgėrė. Tada dar nusipirko alaus. Nuėjo kažkur prie ežero, esančio netoli Senukų parduotuvės. Ten gėrė alų. Gerdamas užmigo. Atsipeikėjo greitosios automobilyje. Jautė didelį žandikaulio skausmą. Greitoji nuvežė į Vilniaus Žalgirio kliniką, kurioje jam buvo nustatytas žandikaulio lūžimas. Pats susižaloti tikrai negalėjo. Apie tai, kaip jį sumušė, pasakyti negali, nes neatsimena dėl girtumo. Jo mama kalbėjo su D. R., kuris pasakė, kad jį sumušė D. L., kuris buvo atėjęs prie ežero, kai jie ten gėrė. D. L. pažįsta, nes mokėsi toje pačioje mokykloje. Su juo jokių pykčių neturėjo. Daugiau nieko paaiškinti negali. Dėl šio įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo nustatyti kaltininką ir jį nubausti ( b.b.l. 27-29).

Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 16.00 val., sužinojo, kad jo sugyventinės V. K. sūnui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kažkas sulaužė žandikaulį. Sugyventinei apie įvykį pranešė greitosios medicininės pagalbos darbuotojai - pasakė, kad jos sūnų veža į Vilnių. Kartu su V. K. tą pačią dieną nuvažiavo į Vilniaus universiteto Žalgirio kliniką. Po operacijos su Vitalijumi negalėjo kalbėtis, nes jis buvo girtas, jo žandikaulis sukabintas metaliniais fiksatoriais. 2018 m. rugsėjo 10 d. kartu su V. K. vėl nuvyko į Vilniaus universiteto Žalgirio kliniką. Su Vitalijumi jau buvo galima bendrauti. Jis pasakė, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. buvo Ignalinoje kartu su D. R.. Vartojo alkoholį, nepamena, kaip jam buvo sulaužytas žandikaulis. Vykdami namo užvažiavo pas D. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini), prie mokyklos. D. R. rado prie namų. D. R. paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. kartu su V. K. buvo Ignalinoje, kur susitiko su draugais. D. R. paaiškino, kad V. išgertuvių metu sumušė jam gerai žinomas jaunuolis vardu D. Daugiau jokių aplinkybių D. R. nepaaiškino (b.b.l. 41-43).

Liudytojas D. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., nuo pat ryto iki 11.00 val., kartu su V. K. buvo pas jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Su V. vartojo alkoholį. Tą pačią dieną, maždaug tarp 10.00 val. ir 11.00 val., V. paskambino kažkoks jo draugas. V. su juo pakalbėjo ir pasakė, kad draugas juos pakvietė į Ignaliną atsigerti alaus. Maždaug apie 11.00 val. išėjo iš D. namų ir apie 12.00 val. išvažiavo į Ignaliną. Ignalinoje, autobusų stotyje, maždaug apie 12.30 val., V. paskambino savo draugui, kuris jį kvietė atsigerti alus. V. jam pasakė, kad reikės nueiti prie kažkokio ežero. Suprato, kad ežeras yra prie kažkokios degalinės. Iš autobusų stoties išėjo ir ėjo pro geležinkelio stotį, pro kažkokius garažus, degalinę, sodo namelius. Žvyruotu keliu pakilo į kalną, truputį paėję, pamatė ežerą. Nusileido nuo stataus šlaito ir priėjo prie pakrantėje buvusių suoliukų su staliuku. Prie stalo sėdėjo trys asmenys, tiksliau du vaikinai ir mergina. Su V. priėjo prie jų, pasisveikino ir prisėdo išgerti alaus. Su V. turėjo tik vieną butelį alaus. Sugėrę savo alų, vaišinosi V. draugų alumi. Pastebėjo, kad V. žiūrėjo į kompanijoje buvusią merginą, kuri sėdėjo priešais V. Netrukus V. vėl į ją žiūrėjo, tada mergina atsistojo nuo suoliuko, priėjo prie V. ir dešinės rankos plaštaka trenkė V. per veidą. V. norėjo ją atstumti nuo savęs ir kumščiu pataikė jai į veidą. Tiek mergina, tiek V. pradėjo šaukti vienas ant kito. Pamatęs, kad jie pradėjo konfliktuoti, nusprendė nueiti nusimaudyti. Kol maudėsi, jie toliau konfliktavo, rėkė, stumdėsi. Kol jie konfliktavo, jis plaukiojo ežere. Pastebėjo, kad šalia tos merginos sėdėjęs jaunuolis, atsistojo ir priėjęs prie V. dešinės rankos kumščiu sudavė V. į veidą. V. nukrito. Išlipęs iš ežero pastebėjo, kad V. atsistojo ir nubėgo į kalną. Dar kažkiek pabuvo prie ežero ir su vienu jaunuoliu išėjo link Ignalinos. Prie prekybos centro „Senukai“ pastebėjo greitosios medicinos pagalbos automobilį. Jaunuolis, su kuriuo grįžo į miestą, V. nieko nedarė, jo nemušė. V. mušė kitas kompanijoje buvęs jaunuolis. Vaikinus ir merginą matė pirmą kartą, jų vardų nežino. Vienas iš jų sakė savo vardą, bet negali tiksliai nurodyti. To vaikino, kuris mušė V., vardas galėtų būti D. arba D. (b.b.l. 47-49).

Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 09.00 val., į savo judraus ryšio telefoną gavo trumpąją žinutę iš draugo D. (pavardės neatsimena). D. pasiūlė ateiti prie Žaliojo ežero atsigerti alaus. Atėjęs prie ežero, pakrantėje rado D. su drauge V. (pavardės nežino). D. su drauge buvo už sodų bendrijos „Ąžuolas“ esančiame pliaže. D. su V. sėdėjo ant suoliukų, esančių šalia ežero kranto. Bendraudamas su D. ir V., sumanė į kompaniją pasikviesti R. (vardo nepamena), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Maždaug apie 10.00 val. parašė trumpąją žinutę R., kad atvyktų į Ignaliną atsigerti alaus. R. atvyko su savo draugu, kurio vardo nepamena, ir atsinešė vieną butelį alaus. Vartojant alkoholį, R. draugas pradėjo žiūrėti į V. V. jo paklausė, ko jis į ją žiūri. R. draugas nuo jos nusisuko, tačiau netrukus vėl pradėjo į ją žiūrėti. V. supyko, priėjo prie R. draugo ir įsikibo jam į atlapus. R. draugas ir V. pradėjo stumdytis, nugriuvo ant žolės. R. draugas atsistojo ir gulinčiai V. spyrė į šoną. Jis atitraukė R. draugą nuo V. Tuo metu, kai atitraukė R. draugą nuo V., šalia jo jau stovėjo D. Jis nusisuko ir, eidamas link stalo, išgirdo pliaukštelėjimą. Atsisuko ir pamatė R. draugą gulintį ant žolės. D. R. draugui pasakė, kad jis neturi teisės mušti jo draugės. R. draugas atsistojo ir, užlipęs į kalną, dingo. R. draugui išėjus, jie baigė vartoti likusį alų. Jis su R. išėjo link Ignalinos, o D. su V. liko sėdėti ant suoliukų. Eidami su R. link Ignalinos, prie prekybos centro „Senukai“ pastebėjo greitosios medicininės pagalbos automobilį. Su R. išsiskyrė prie traukinių stoties. R. draugo gulinčio ant žemės niekas nemušė. Mano, kad D. trenkė R. draugui už tai, kad pastarasis mušė V. (b.b.l. 53-55).

Liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad D. K. pažįsta jau daug metų. Su D. draugavo apie puse metų, bet prieš du mėnesius išsiskyrė. Su V. K. susipažino 2018 m. rugsėjo 14 d. Ignalinoje prie ežero, esančio sodų bendrijoje „Ąžuolas“. Su V. nebendrauja, jį tik vieną kartą matė tą dieną. 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo kartu su D. Prie jų prisijungė D. draugas V. Jie išėjo prie ežero pailsėti. V. susiskambino su savo draugais V. ir V. draugu, jo vardo neatsimena. V. draugiai buvo neblaivūs, turėjo su savimi alkoholio - stipraus alaus. Visi buvo prie įrengtos poilsiavietės, kur yra du suolai ir stalas. Ji su D. sėdėjo vienoje stalo pusėje, o V. su V. ir jo draugu - kitoje stalo pusėje. Tą dieną ji išgėrė dvi stiklines alaus. Su V. susiginčijo dėl to, kad jis pradėjo kabinėtis prie jos žodžių ir keistai į ją žiūrėjo. Paskui V. ją išvadino negražiais žodžiais. Ji liepė užtilti, paprašė V. išeiti iš jų kompanijos. V. priėjo prie jos ir pastūmė. Ji taip pat pastūmė V., jie nukrito ir pradėjo voliotis ant žemės. V. jos nepaleido ir du kartus trenkė į šoną. Ji pakvietė D., kuris tuo metu maudėsi. D. išlipęs iš vandens atėjo prie jos ir paklausė, kas nutiko. Ji jam paaiškino situaciją. D. priėjo prie V. ir vieną kartą, neatsimena kuria ranka, sudavė jam į veidą. Po smūgio V. gulėjo ant žemės sąmoningas, šnekėjo, keikėsi. Ji su V. priėjo prie V., jį pakėlė ir nuvedė prie ežero nusiprausti. Po to V. grįžo prie stalo ir atsisėdo ant suoliuko. Ji atsimena, kad D. prie stalo atsiprašė V. Trumpai pasėdėjęs, V. atsistojo ir nubėgo į kalną. V. draugas jam skambino, kad grįžtų prie kompanijos, bet V. neatsiliepė (b.b.l. 73-75).

2018 m. rugsėjo 14 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad ant V. K. veido akivaizdžių sužalojimų nėra, burnoje matomi metaliniai fiksavimo mechanizmai, kurie išdėstyti vertikaliai, horizontaliai ir išilgai priekinių viršutinių bei apatinių dantų (b.b.l. 77-81).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3974/2018(01) duomenys patvirtina, kad V. K. nustatyti abipusiai apatinio žandikaulio lūžiai padaryti nukentėjusiojo veidą paveikus kietu, buku daiktu. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti iki apžiūros gydymo įstaigoje, t. y. 2018 m. rugsėjo 9 d. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Atsižvelgiant į medicinos dokumentuose aprašytų sužalojimų visumą, makromorfologinį vaizdą ir užduotyje pateiktas įvykio aplinkybes, mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai būdingi griuvimui ir atsitrenkimui į kietą paviršių. Nustatyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kaulų lūžių gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų (b.b.l. 96-98).

Įvertinęs liudytojų R. Š., D. R., V. Š., V. K., V. R., nukentėjusiojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, paties kaltinamojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, asmens apžiūros protokolo duomenis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3974/2018(01) duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad D. K. 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 14 val., nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas ne pirmą kartą, nusikaltimą padarė turėdamas teistumą, tačiau kaltę pripažino, padarytas nusikaltimas yra nesunkus, todėl teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam švelniausią bausmės rūšį, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje – laisvės apribojimą.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. K. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. J. 2019 m. kovo 20 d. nutarimu D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.b.l. 137-139).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

D. K. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė turi būti subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. paskirta neatlikta bausme.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. K. paskirtą bausmę sumažinti iki laisvės apribojimo vieneriems metams, įpareigojant nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir per devynis mėnesius neatlygintinai išdirbti devyniasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2016 m. balandžio 19 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti D. K. galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant: 1) nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu ir 2) per devynis mėnesius neatlygintinai išdirbti devyniasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 16 MGL, t.y. 602,56 Eur (šešių šimtų dviejų eurų 56 ct) dydžio baudą. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. J. 2019 m. kovo 20 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su šios bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įsakymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.