Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-617-517/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
1-617-517/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
S. M.
Nukentėjusysis
D. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-617-517/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46919-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMSNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019m. gegužės 23d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui G. V.,kaltinamajam S. M.,nukentėjusiajam D. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1974m. birželio 04d. Ukmergės raj. apyl. teismo; 2) 1980m. birželio 05d. Ukmergės raj. apyl. teismo, paleistas 1982m. birželio 23d. iš įkalinimo vietos, atlikęs bausmės laiką, abu teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 284 straipsnį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent:

2018m. rugsėjo 28d., apie 15⁰⁰ val., vienos metu, kaltinamasis S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje-Ukmergės raj. vartotojui kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini) kitų pašalinių žmonių-pirkėjų akivaizdoje, be priežasties užsipuolęs į parduotuvę užėjusį pil. D. Č., pastarajam tyčia vieną kartą su kumščiu sudavė į veido sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo D. Č. asmenį pasekoje pastarajai buvo padaryti du iki 0,5 cm. ilgio nubrozdinimai dantų projekcijoje apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kas nukentėjusiajam D. Č. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko jis(kaltinamasis S. M., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, išėjęs į gatvę, kur stovėjo nukentėjusiajam D. Č. priklausantis automobilis „ Peugeot 406 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) du kartus spyrė į automobilio bagažinės dangtį, kurį sulankstė, o po, spirdamas su koja, dar išdaužė ir automobilio dešinės pusės galinį langą, ko pasekoje nukentėjusiajam D. Č. buvo padaryta turtinė žala bendroje 300,- Eur. sumoje, ir tokiu būdu kaltinamasis S. M. viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiskmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2018m. rugsėjo 28d. jis buvo susitikęs su draugais, su kuriais girtavo. Trise išgėrė 1.5 l degtinės. Po išgertuvių su dviračiu važiavo į namus, iki kurių yra apie 1,5 km atstumas. Pastatęs dviratį namuose, nuėjo į miestelio parduotuvę. Parduotuvėje sutiko netoli jo namų, kaimynystėje gyvenantį D. Č., su kuriuo jau seniai yra konfliktiški santykiai. Prieš ateidamas į parduotuvę, jis kaimynystėje gyvenančio D. Č., važiuojančio su automobiliu, nematė, galėjo būti ir tai, jog sumaišė automobilius. Parduotuvėje tarp o ir D. Č. dėl kažko vėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis, užsipuolęs kaimyną, pastarajam vieną kartą su kumščiu trenkė į veidą. D. Č. jam atsakė tuo pačiu, ko pasekoje jis nuo suduoto smūgio parkrito ant žemės. Konflikto metu parduotuvėje buvo pardavėja, ar buvo daugiau žmonių, jis negali pasakyti, nes neatsimena. Kadangi buvo įpykęs, atsikėlęs, išėjo į lauką, kur stovėjo D. Č. automobilis, kurį ėmė spardyti kojomis, taip įlenkdamas bagažinės dangtį ir išmušdamas dešinės pusės galinį stiklą. Visa tai matė į lauką išėjęs D. Č.. Jam išėjus iš įvykio vietos, jį pakeliui į namus sulaikė policijos pareigūnai.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis S. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str., jo kaltė yra įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiojo D. Č. ir liudytojos G. Š. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 22-23, 36-37, 58-59), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklso skyriaus tyrėjo V. J. 2018m. rugsėjo 28d. rašytu tarnybiniu pranešimu dėl atliktų veiksmų(b.l. 41), įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 5-7) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 8-17), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotu pil. D. Č. asmens sveikatos(ligos) istorijos Nr. 18PR-12334 išrašu(b.l. 40), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 50-51), kitų objektų apžiūros protokolu (b.l. 80) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 81-84) bei visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis S. M. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbtų nukentėjusiojo D. Č. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2018m. rugsėjo 28d. jis su savo automobiliu „ Peugeot 406 “ važiavo į parduotuvę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Važiuodamas Laisvės gatve, netoli mokyklos matė su dviračiu važiuojantį S. M., besimėtantį po visą gatvę, kurį saugiai aplenkęs, nuvažiavo toliau. Apie 15⁰⁰ val. jam būnant miestelyje įsikūrusioje Ukmergės raj. vartotojų koooperatyvui priklausančioje parduotuvėje, kuris jis pirko maisto produktus, į parduotuvę atėjo neblaivus kaimynystėje gyvenantis S. M., su kuriuo yra konfliktiški santykiai. S. M., priėjęs prie jo be jokios priežasties vieną kartą jam su kumščiu sudavė į veidą lūpos srityje. Po smūgio jis pradėjo gintis ir dešine koja spyrė S. M. į krūtinę, kuris nuo suduoto smūgio pargriuvo prie parduotuvės išėjimo durų. Tuo metu parduotuvėje be pardavėjos ir buvo kitų pašalinių asmenų, t.y. kažkokių vaikų. S. M., atsikėlęs nuo grindų, jį iškoliojo necenzūriniais(įžeidžiančiais) žodžiais: „ gaidys, piderastas “, dar grasindamas, kad sudegins jo namus. Po šių žodžių S. M. išėjo į lauką. Jis matė, kaip S. M., priėjęs prie lauke stovėjusio jo automobilio „ Peugeot 406 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su koja spyrė bagažinės dangti, o po to spirdamas su koja, išdaužė ir dešinės pusės galini langą. Dėl apgadinto automobilio jam buvo padaryta 300 eurų turtinė žala. Dėl šio įvykio jis patyrė stresą, buvo labai išsigandęs dėl tokio savo kaimyno S. M. agresyvaus elgesio, bijo susitikti neblaivų kaimynystėje gyvenantį S. M., kuris dėl pastovaus alkoholio vartojimo būna konfliktiškas ir savo elgesiu neprognozuojamas žmogus. Kadangi jį ir taip kamuoja nemiga, tačiau po šio įvykio jis dar blogiau pradėjo miegoti, todėl vartojo vaistus miego sutrikimams gydyti(b.l. 22-23, 36-37). Šias aplinkybes nukentėjusysis D. Č. patvirtino ir su juo atliktos akistatos su kaltinamuoju S. M. metu(b.l. 34-35).

Iš teisme paskelbto liudytojos G. Š. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad tikslios datos neatsimena, tą dieną ji dirbo Ukmergės raj. vartotojų kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu: Nepriklausomybės gt. Nr. 2, Siesikų mst., Siesikų sen., Ukmergės raj., kur ji dirba pardavėjos pareigose. Jau buvo po pietų, apie 1500 val., kai į parduotuvę apsipirkti atėjo D. Č., kuriam jau apsimokėjus už prekes, ji pro langą pamatė į parduotuvę ateinantį S. M.. Tada D. Č. jai pasakė, kad į parduotuvę užėjęs S. M. gali jį pulti. S. M. atėjus į parduotuvę, pastarasis užsipuolė D. Č., ant kurio pradėjo šaukti. Kas pirmas ir kam sudavė smūgius ji nematė, nes ji tuo metu jaudinosi dėl parduotuvės turto. Paskui ji tik pamatė, ant grindų, prie išėjimo iš parduotuvės durų gulintį S. M. ir kovinėje padėtyje stovintį D. Č.. S. M., atsikėlęs nuo grindų, išėjo į lauką, kur ji išgirdo trenksmą, o pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad yra išdaužtas prie parduotuvės stovėjusio automobilio, prie kurio stovėjo S. M., lango stiklas. Ji mano, kad S. M. buvo išgėręs. Vėliau ji iš parduotuvėje įrengto vaizdo stebėjimo kamerų įrašyto vaizdo įrašo matė, kad parduotuvėje pirmas konfliktą pradėjo S. M., kuris su kumščiu trenkė D. Č. į veidą, po ko pastarasis, atsakydamas tuo pačiu, atgal sudavė S. M.. Dėl parduotuvėje įvykusio konflikto buvo sutrikdytas parduotuvės darbas(b.l. 58-59). Liudytojos G. Š. aiškinamas aplinkybes apie 2018m. rugsėjo 28d., apie 16⁰⁰ val., įvykusį konfliktą tarp S. M. ir D. Č. Ukmergės raj. vartotojų kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu: Nepriklausomybės gt. Nr. 2, Siesikų mst., Siesikų sen., Ukmergės raj., patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus tyrėjo V. J. 2018m. rugsėjo 28d. rašytas tarnybinis pranešimas dėl atliktų veiksmų(b.l. 41)

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Ukmergės raj. vartotojų kooperatyvui priklausanti parduotuvė, esanti adresu: Nepriklausomybės gt. Nr. 2, Siesikų mst., Siesikų sen., Ukmergės raj., ir aplink ją esanti teritorija. Įvykio vietos apžiūros metu prie parduotuvės, kelkraštyje yra matomas stovintis mėlynos spalvos automobilis „ Peugeot 406 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio dešinės pusės galinis langas yra sudaužytas., o prie automobilio dešinės pusės, ant šaligatvio mėtosi automobilio stiklo šukė. Automobilio bagažinės dangtis dviejose vietose yra šviežiai įlenktas, iš kurių ant dešinio įlenkimo yra matomas avalynės pėdsakas, kuris buvo užfiksuotas fotonuotraukoje. Užėjus į parduotuvę, prekybos salėje pasukama į kairę, kur prie kasos ir vyko muštynės. Parduotuvės vidus yra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Parduotuvės apžiūros metu nusikalstamos veikos įrankių, pėdsakų nerasta ir nepaimta(b.l. 5-17).

Iš teisme paskelbto byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ 2018m. rugsėjo 28d. išduoto asmens ligos istorijos Nr. 18PR-12334 išrašo matyti, kad minėtą dieną, 16³² val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių be siuntimo atvyko pil. D. Č., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris skundėsi fizinio smurto prieš jos asmenį pavartojimu, nurodydamas, kad minėtą dieną parduotuvėje jis buvo sumuštas, gavo smūgį su kumščiu į veido sritį, sąmonės praradęs nebuvo. Skundžiasi lūpos skausmu dešinėje pusėje Paciento apžiūros metu jai buvo konstatuotoi stebimi du po 0,5 cm skersmens įbrėžimai dantų projekcijoje, vidinėje apatinės lūpos pusėje, kuris, suteikus reikalingą pagalbą, buvo išleistas į namus(b.l. 47).

Iš teisme paskelbto byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2018m. spalio 12d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo D. Č. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil.D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai, t.y. du iki 0,5 cm. ilgio nubrozdinimai dantų projekcijoje, apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, buvo padaryti, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu, t.y. 2018m. rugsėjo 28d. Nukentėjusiajam D. Č. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 48-51).

Iš teisme paskelbto byloje esančio buvusio sulaikyto kaltinamojo S. M. asmens apžiūros protokolo matyti, kad, 2018m. rugsėjo 28d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose atlikus kaltinamojo S. M. avėtos avalynės, t.y. dešinės ir kairės kojų mėlynos spalvos tapkių, apžiūrą, pridėjus liniuotę, fotoaparatu buvo užfiksuotas abiejų kojų tapkių pado pėdsako ilgis(b.l. 75-78, 80-84). Avėdamas šiomis tapkėmis kaltinamasis S. M. ir buvo apspardęs nukentėjusiajam D. Č. priklausantį „ Peugeot 406 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes atliktos įvykio vietos metu buvo užfiksuota, jos minėto automobilio bagažinės dangtis dviejose vietose yra šviežiai įlenktas, iš kurių ant dešinio įlenkimo yra matomas avalynės pėdsakas, kuris buvo užfiksuotas fotonuotraukoje(b.l. 5-13).

LR BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 str., neturi reikšmės veikos padarymo motyvai, t.y. jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos(veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta-viešoji vieta, t.y. viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei jiems netrukdyti. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes matyti, 2018m. rugsėjo 28d., apie 15⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje-Ukmergės raj. vartotojų kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje adresu: Nepriklausomybės gt. Nr. 2, Siesikų mst., Siesikų sen., Ukmergės raj., kur tuo metu buvo ir kitų pašalinių asmenų-pirkėjų, sukėlęs žodinį konfliktą su parduotuvėje buvusiu nukentėjusiuoju-pil. D. Č. ir, pastarąjį iš chuliganiškų paskatų užsipuolęs, tyčia vieną kartą su kumščiu nukentėjusiajam trenkė į veido sritį, kas dėl padarytų nubrozdinimų dantų projekcijoje, apatinės lūpos vidiniame paviršiuje nukentėjusiajam D. Č. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko kaltinamasis S. M., išėjęs į lauką, iš pykčio apspardė kieme, prie parduotuvės stovėjusį nukentėjusiajam D. Č. priklausantį automobilį, ko pasekoje buvo sulankstytas automobilio bagažinės dangtis ir išdaužtas galinis dešinės pusės lango stiklas.

Nors LR BK 284 straipsnis ima apsaugoti tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata ir nuosavybė. Kadangi kaltinamasis S. M. pašalinių asmenų akivaizdoje ne tik vandališkais veiksmais, t.y. tyčia sugadindamas svetimą turtą, bet ir savo įžūliu elgesiu, t.y. smurtaudamas prieš nukentėjusiojo D. Č. asmenį, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą(b.l. 47-51). pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o kaltinamojo S. M. nusikalstamo elgesio padariniai atsirado dėl jo padarytų įžūlių ir vandališkų chuliganiškų veiksmų viešoje vietoje, iš visų galimų sveikatos sutrikdymų LR BK 284 straipsniui apimant tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl šiems padariniams kilus, kaltinamojo S. M. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str., požymius, t.y. viešosios tvarkos pažeidimas.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo D. Č. civilinis ieškinys bendroje 1.200,- Eur.(vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) jam nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti(b.l. 38).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Nukentėjusysis D. Č., kaip patirtos turtinės žalos dalį, prašo atlyginti kaltinamojo S. M. nusikalstamais veiksmais apgadinto automobilio „ Peugeot 406 “, t.y. įlenkto automobilio bagažinės dangčio ir išdaužto galinio dešinės pusės lango stiklo atstatymo remonto darbų išlaidas. Pasak paties nukentėjusiojo D. Č. byloje duotų parodymų, iki šio laiko jis apgadinto automobilio neremontavo, nes pragyvena tik iš valstybės gaunamos pašalpos, todėl išdaužtą automobilio langą tiesiog užklijavo plėvele, o įlenkto automobilio bagažinės dangčio taiup pat dar netvarkė, todėl šiuo metu jo patirtą turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų neturi. Nežiūrint į tai, yra akivaizdu, kad nukentėjusysis D. Č. dėl nusikalstamų kaltinamojo S. M. veiksmų patyrė turtinę žalą, kurios prašoma suma, atsižvelgiant į padarytų automobilio apgadinimo pobūdį, nėra aiškiai per didelė ir pilnai atitinka protingumo kriterijus, todėl įvertinus ir tai, kad pats kaltinamasis S. M. pripažįsta padarytos turtinės žalos dydį ir sutinka šią žalą atlyginti, nukentėjusiojo D. Č. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas pilnai, nes ši žala nukentėjusiajam buvo padaryta neteisėtais nusikalstamais kaltinamojo S. M. veiksmais, kurią šis visiškai privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR BK 6.263 str. 2d.).

Nukentėjusysis D. Č., baudžiamojoje byloje reikšdamas civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jis patyrė, atlyginimo, prašydamas priteisti 900,- Eur.(devynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities-kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusysis D. Č. po panaudoto fizinio smurto prieš jo asmenį 2018m. rugsėjo 28d. įvykusio tarpusavio konflikto su kaltinamuoju S. M. Ukmergės raj. vartotojų kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu: Nepriklausomybės gt. Nr. 2, Siesikų mst., Siesikų sen., Ukmergės raj., metu tą pačią dieną be siuntimo kreipėsi į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur buvo apžiūrėtas budinčio gydytojo, pastarajam nustačius du po 0,5 cm skersmens įbrėžimaus dantų projekcijoje, vidinėje apatinės lūpos pusėje. Nukentėjusysis D. Č. po sumušimo stacionare nesigydė, rekomendavus tik šeimos gydytojo kontrolę, kuriam nebuvo paskirtas ir medikamentinis ar ambulatorinis gydymas namuose. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 47). Nežiūrint į tai, pasak paties nukentėjusiojo D. Č., dėl pavartoto fizinio smurto prieš jo asmenį jam ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet jis dėl šio įvykio patyrė ir stresą, buvo labai išsigandęs dėl tokio savo kaimyno-kaltinamojo S. M. agresyvaus elgesio, bijo susitikti neblaivų kaimynystėje gyvenantį S. M., kuris dėl pastovaus alkoholio vartojimo būna konfliktiškas ir savo elgesiu neprognozuojamas žmogus. Kadangi jį ir taip kamuoja nemiga, tačiau po šio įvykio jis dar blogiau pradėjo miegoti, todėl vartojo vaistus miego sutrikimams gydyti.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į paties žalą padariusio kaltinamojo S. M. kaltės formą-tyčią ir pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo asmenį pastarajam padaryto kūno sužalojimo laipsnį(nukentėjusiajam D. Č. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jo sukeltas pasekmes(jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius po sumušimo byloje nėra), į nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis D. Č. yra pilnametis asmuo, gim. (duomenys neskelbtini) ir jo užimtumą, t.y. nukentėjusysis šiuo metu niekur nedirba, pasak kurio, šiuo metu pragyvendamas tik iš valstybės gaunamos socialinės pašalpos), bet ir į kaltinamojo S. M. turtinę padėtį(kaltinamasis niekur oficialiai nedirba ir nesiregistruoja darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, pragyvendamas tik iš padienių uždarbių pas žmones) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(prašomą nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo D. Č. pareikštas civilinis ieškinys yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, iš paties kaltinamojo S. M. priteisiant fiksuotą 500,- Eur.(penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą nuo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio sumos LR CK 6.263 str. 2d. ir 6.276 str. 1d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamojo S. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo S. M. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo S. M. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kuris praeityje jau yra buvęs teistas du kartus, tačiau teistumai yra išnykę(b.l. 61). Kaltinamasis S. M. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis S. M. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, pagal LR BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 27 str. prasme kaltinamasis S. M. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes abu ankstesni teistumai už jo praeityje padarytas veikas šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamo naujo nusikaltimo padarymo metu jau yra išnykę. Nors kaltinamasis S. M. praeityje ne tik yra buvęs teistas, bet ir ne vieną kartą ir administracine tvarka baustas asmuo(b.l. 63-67), teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, jo sukeltas nesunkias pasekmes, bet į paties kaltinamojo S. M. asmenybę, laiko, kad kaltinamasis visgi dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam S. M. gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(LR BK 41 str.), kaltinamajam. S. M., kaip pirmą kartą teisiamu laikytinam asmeniui, kuris pastovaus darbo neturi ir pragyvena iš padienių uždarbių pas žmones, yra paskirtina švelniausia sankcijoje už padarytą veiką numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-viešieji darbai(LR BK 46 str.). Paskirtina viešųjų darbų bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str., ir nuteisti viešaisiais darbais devyniems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai atidirbti po 30(trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam S. M. paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu viešaisiais darbais šešiems mėnesiams.

Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2018m. rugsėjo 28d., 15²⁰ val., iki 2018m. rugsėjo 29d., 13⁰⁰ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis S. M. buvo laikinai sulaikytas, kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. M. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiojo D. Č. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo S. M. 300,- Eur.(trijų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiojo naudai jam nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, ir 500,- Eur.(penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiojo naudai jam nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis