Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, susipažinusi su UAB “JGK statyba” skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. liepos 17 d. gautas UAB „JGK statyba“ (toliau – pareiškėjas) skundas, kuriame pareiškėjas prašo: 1) skubos tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir atsakovui NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atlikti veiksmus, priimti sprendimus, susijusius su ginčijamų atsakovo NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vadovo 2014 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 49SK-(14.49.109.)-764, 2014 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1129, 2014 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 49 SK-(14.49.109.)-1138, 2014 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 49SK –(14.49.109.)-1205 įgyvendinimu, įskaitant bet neapsiribojant atidalijamų (atidalintinų) valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių atskyrimą, kitokį pertvarkymą ir perleidimą tretiesiems asmenims, taip pat trečiajam asmeniui NŽT ir atsakovui NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui uždrausti priimti sprendimus ir atlikti veiksmus be pareiškėjo UAB „JGK statyba“ rašytinio sutikimo, nevykdyti pareiškėjo išnuomoto žemės sklypo dalių atskyrimo ir perleidimo tretiesiems asmenims; 2) panaikinti atsakovo NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vadovo 2014 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. 49SK-(14.49.109.)-764, 2014 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1129, 2014 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 49 SK-(14.49.109.)-1138, 2014 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1205.

Iš skundo turinio akivaizdu, kad skundžiamais įsakymais sumažintas pareiškėjui išnuomotas valstybinės žemės sklypo plotas, atlikti kiti veiksmai, pažeidžiantys pareiškėjo teises į nuomojamus valstybinės žemės sklypus. Visas skundas yra grindžiamas Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis nuomos teisinius santykius.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, ginčas keliamas dėl žemės naudojimo ir nuomos teisinių santykių. Žemės sklypus pareiškėjui išnuomojo valstybė per patikėtinius.

Prie skundo pridėti dokumentai patvirtina, kad ginčas yra dėl žemės nuomos teisinių santykių, kur nuomotojas yra Lietuvos valstybė.

Pagal Žemės įstatymo 5 straipsnio nuostatas valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (2 dalis). Pareiškėjas gina, jo manymu, pažeistą teisę į išnuomotos valstybinės žemės plotą, nurodo, kad jis negali būti mažinamas be pareiškėjo sutikimo, o skundžiamais įsakymais išnuomoti plotai yra mažinami pareiškėjui nepranešus. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnį valstybinės žemės patikėjimo subjektai (patikėtiniai) yra (šiuo atveju) NŽT. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja NŽT. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad NŽT, išnuomodama ar suteikdama naudotis kitu pagrindu žemės sklypus, veikia kaip žemės savininko – valstybės – patikėtinis. Valstybė šiuo atveju yra civilinių teisinių santykių subjektas – žemės savininkas (Civilinio kodekso 2.35 straipsnio 1 dalis, 2.36 straipsnio 1 ir 2 dalis). Tokius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai, tačiau tai yra žemės nuomos teisiniai santykiai, o ne santykiai viešojo administravimo srityje. Pareiškėjo skundžiami aktai, sprendžiant iš skunde aprašomų jų priėmimo pasekmių, apie kurias pareiškėjas sužinojo iš VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų, yra susiję išimtinai su žemės naudojimo ir nuomos teisiniais santykiais. Pareiškėjas ginčija žemės savininko (valstybės) teisę mažinti išnuomotų žemės sklypų dydį, perduodant dalį sklypų kitiems asmenims. Todėl keliamas ginčas nėra susijęs su viešojo administravimo teisiniais santykiais. Bendrosios kompetencijos teismams suteikta teisė spręsti dėl viešojo administravimo subjektų priimtų aktų panaikinimo, kai tais aktais yra išsprendžiami civiliniai teisiniai klausimai.

ABTĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnyje išvardintos bylos, kurias sprendžia administraciniai teismai. Ši norma nenumato bylų dėl žemės nuomos santykių. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo keliamas ginčas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjas turi galimybę pareikšti ieškinį bendros kompetencijos teisme pagal Civilinio proceso kodekso 25–32 straipsniuose nustatytas bylų teismingumo taisykles.

Pagal 71 straipsnio 4 dalies nuostatas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas išnagrinėja ne vėliau kaip kitą dieną po jo gavimo, o jeigu prašymas paduodamas kartu su skundu, jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo priėmimo. ABTĮ nenumato galimybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones skubos tvarka iki skundo priėmimo (panašią galimybę numato Civilinio proceso kodeksas), todėl, atsisakius priimti skundą, šis prašymas negali būti tenkinamas.

Pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, todėl atsisakius priimti jo skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui grąžintinas. Pareiškėjui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (ABTĮ 42 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 71 straipsnio 4 dalimi, 149 straipsniu teisėja

nutarė:

Atsisakyti priimti UAB „JGK statyba“ skundą.

Išaiškinti pareiškėjui, kad ieškinys dėl valstybės institucijų aktų, kuriais sumažinamas išnuomotos žemės sklypo plotas, sprendžiami kiti žemės sklypų naudojimo ir nuomos klausimai, gali būti paduotas bendros kompetencijos teismui pagal žemės sklypų buvimo vietą.

Netenkinti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.