Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2024-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-230-1206/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-01-29
Bylos Nr.
e1-230-1206/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36777-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Žaneta Škutienė
Kaltinamasis
E. L., G. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-230-1206/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36777-2023-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.9.8; 2.1.8; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Žaneta Škutienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Baranauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis ištekėjusi, motinystės atostogos, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje;

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), autošaltkalviu, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. L. ir G. L., būdami mažametės A. L., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai, turėdami pareigas, numatytas 1996 metų kovo 14 dienos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme bei turėdami teises ir pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje, privalėdami vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai vystytis, sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, privalėdami rūpintis vaiko sveikata, prižiūrėti savo vaiką, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 22 d., 22:00 val. iki 2023 m. rugsėjo 23 d., 16:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus ir būdami apsvaigę nuo alkoholio (E. L. nustatytas 1,45 prom. girtumas, G. L. – 2,14 prom. girtumas), tinkamai nemaitino savo mažametės dukters, neblaivūs miegojo kartu su dukra vienoje lovoje, todėl A. L. kaktoje padaryti nubrozdinimai ir kraujosruvos, dėl ko A. L. esant gyvai būtų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu ilgą laiką palikdami be priežiūros savo mažametį vaiką, nesirūpindami juo, ilgą laiką netenkindami vaiko fizinių ir psichinių poreikių, sukeldami grėsmę mažametės dukros pilnaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui, taip piktnaudžiavo motinos ir tėvo teisėmis ir pareigomis.

2. Kaltinamoji E. L. savo kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad ji savo dukrą A. L. maitino krūtimi. Primaitinti nereikėdavo. Vakare, kai ruošdavosi miegoti, pamaitindavo apie 20:00 val. ir tada tik naktį. Minėtą dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 22:00 val., ji pamaitino krūtimi A. ir ją paguldė į jos lovytę. Ji iškart užmigo. Tada su G. vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Kiek jos galėjo išgerti, tiksliai nepasakys, nes neprisimena, žino, kad gėrė tikrai mažiau nei G.. Gėrė iš vieno stikliuko, tad gerdavo kas antrą jai skirtą stikliuką. Tą vakarą namuose buvo ir M., jos vyresnė dukra, kuriai (duomenys neskelbtini) metų. Ji buvo savo kambaryje. M. žinojo, kad jie vartoja alkoholį. Pamaitinusi A., ji užmigo apie 22 val. savo lovoje. Tačiau kaip ji ir kada atsidūrė jų lovoje, kur miegojo ji su G., tikrai nepasakys. Nežino. Žino, kad A. tą vakarą tikrai jokių sužalojimų ant kūno, ar galvytėje neturėjo. Ji buvo sveika, tikrai nesirgo nei sloga ar dar kokia liga. Nuo jos gimimo reguliariai lankėsi pas gydytojus ir gydytojai nieko neįtarė, sakė, kad sveikas kūdikis. Iki kurios valandos ji su G. vartojo alkoholį tikrai nepasakys, bet jai atrodo, kad iki paryčių. Kada nuėjo miegoti neprisimena. Ar A. buvo naktį pabudusi ji taip pat nepamena. Ar G. su ja nuėjo miegoti tuo pačiu metu negali pasakyti. Tik žino iš anksčiau, kad jei jis vartoja alkoholį, tai miegoti neina, o tiesiog prasiblaivo ir tada eina miegoti. Pagal jo elgesį G. turėjo dieną eiti miegoti. Atsimena, kai ji prabudo apie 15:00 val. ar net 16:00 val., ji lovoje gulėjo prie krašto, o jos dukra A. gulėjo prie sienos. Kaip ir kada A. atsidūrė toje lovoje ji nežino. A. gulėjo ant nugarytės ir nejudėjo. Matė, kad ji yra sustingusi ir be gyvybės ženklų, prie nosies jai buvo matyti iš nosies išbėgę snargliukai, lyg kažkokios putos ir ant kaktos buvo matyti du maži mėlyni taškiukai, lyg kraujosruvos. Suprato, kad ji negyva. Tada ją paėmė ant rankų ir prašė jos, kad ji atsikeltų. Dabar visko smulkiai nepasakys, ją tada ištiko šokas. Suprato, kad yra viena namuose su A., nes ėjo į kitą kambarį pas savo kitą dukrą M. Nei jos, nei G. nebuvo. Iš karto skambino G., tačiau iš skambančio signalo suprato, kad jo telefonas yra namuose, tada skambino M. Ji tiksliai nepasakys su kuo kalbėjo ar su M., ar su G., tik atsimena, kad jiems abiem liepė grįžti kuo greičiau namo, nes pasakė, kad nebėra A. Jie abu greitai parėjo, kiek žino, jie buvo tuo metu prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai abu grįžo, M. iš karto pradėjo verkti, o G. iš karto ėjo į tą kambarį, kur buvo A. Ji pati į tą kambarį nėjo, tad nežino, ką tiksliai darė G. Kol G. su M. ėjo į namus, per tą laiką paskambino savo mamai ir tėčiui. Pranešė jiems liūdną žinią. Jos abu tėvai liepė skambinti Nr. 112, bet tuo metu ji nepaskambino, nes kaip tik grįžo G., kuris šoko būsenoje neleido jai tai padaryti. G. tuo metu dėl savo girtumo tikrai nesuvokė kas vyksta. Vienu metu, kai bandė skambinti Nr. 112, G. atėmė iš jos telefoną ir sakė, kad neskambintų pagalbos numeriu, tačiau ji iš G. atėmė savo telefoną ir paskambino pagalbos numeriu. Prieš skambinant Nr. 112, ji pasakė M., kad ji eitų pas jos mamą į namus adresu (duomenys neskelbtini). Ar M. matė A. mirusią, ji nežino, bet mano, kad galėjo matyti, nes iš laiptinės įėjus į butą, patenka į koridorių ir iš karto matosi kambario durys ir pats kambarys su lova, kurioje gulėjo A. Tą dieną M. paklausė jos ir išėjo pas močiutę. Prieš atvykstant policijai, G. taip pat išėjo iš namų, tik nežino kodėl, mano kad jis tuo metu vis dar buvo išsigandęs, pasimetęs, tiesiog šoko būsenoje. Iki dabar ji jaučia kaltę dėl savo dukrelės A. mirties. Labai gailisi dėl šio įvykio. Tiek ji, tiek G. mylėjo A., ji buvo lauktas kūdikis, jį tikrai prižiūrėjo. Ji nežino, kodėl tą vakarą jie abu vartojo alkoholį ir išgėrė tiek, kad nieko neprisimena. Kad buvo girta ir neprisimena tos dienos, tikrai jaučiasi kalta ir dėl to labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmės rūšis ir dydis jam suprantami, su bausme sutinka.

3. Kaltinamasis G. L. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. apie 22:00 val. jis su savo žmona E. L. nutarė pavartoti alkoholinius gėrimus. Pieš tai jis su žmona ir su savo dukra A. buvo išvažiavę pasisvečiuoti pas jo brolį ir grįžę tiesiog nutarė šiek tiek išgerti alkoholio. Jis dabar tiesiog nežino, neįsidėmėjo ar prieš vartojant alkoholį žmona pamaitino dukrą A. Mano, kad maitino, nes A. dienomis valgydavo maždaug kas dvi valandas, o naktį tik vieną kartą apie 05:00 ar 06:00 val. Žmona visą laiką maitino krūtimi, mišinėliais primaitinti nereikėjo. Paprastai dukra A. miegodavo savo lovytėje, kuri buvo jų kambaryje šalia jų lovos. Prisimena, kad dukrytę žmona paguldė į lovytę ir tik tada pradėjo abu vartoti alkoholį. Žmona turi vyresnę dukrą M., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų ir ji turi atskirą kambarį. Tą vakarą, kiek atsimena, M. neužėjo į jų kambarį. Jis tuo metu buvo ne visiškai blaivas, nes šiek tiek alkoholio gėrė, kai svečiavosi pas brolį. Abu su žmona vartojo degtinę. Žmona du kartus mažiau gėrė alkoholio nei jis. Kada nuėjo abu miegoti, jis neprisimena. Jis iki dabar vis dar negali tos dienos prisiminti, ką tiksliai darė, kada nuėjo miegoti, kada atsikėlė. Prisimena tik tai, kaip jis apie 15:00 val. su M. išėjo pasivaikščioti. M. išsinuomojo paspirtuką, o jis tiesiog šalia važiuojančios M. vaikščiojo. Jis tada savo telefono nebuvo pasiėmęs. Kiek prisimena, M. paskambino žmona ir pasakė, kad nebėra A. Tuo metu jie buvo netoliese (duomenys neskelbtini) arenos. Kai paskambino žmona į M. telefoną, M. jam perdavė telefoną ir tada jis kalbėjosi su žmona. Kai pasakė, kad nebėra A., jis iš pradžių nepatikėjo, tačiau iš jos balso suprato, kad ji nejuokauja. Jis su M. tuoj išskubėjo į namus. Grįžęs į namus pamatė, kad jų kambaryje ant lovos, kur jie abu su žmona miegodavo, guli A. Ji gulėjo prie krašto ant nugaros. Matė, kad jos nosytėje yra kažkokios išskyros. Ant galvytės nematė jokių sužalojimų. Jis iš pradžių bandė atlikti dirbtinį kvėpavimą, pūsti į burnytę, šiek tiek dar pavalė jos nosytę, tačiau juto, kad jos kūnelis yra atšalęs. Ji nejudėjo, jos rankytės buvo iškeltos į viršų. Suprato, kad ji jau mirusi. Jį apėmė panika, nežinojo ką daryti. Matė savo žmoną, kuri verkė, net klykė. Jis nuo to momento atsimena tik tam tikrus epizodus ir tai tarsi per miglą. Lyg atsimena, kad jis neleido skambinti žmonai telefonu, nes matė, kad ji negali rišliai išdėstyti žodžių, ji nuo verkimo negalėjo normaliai kalbėti. Jis kiek prisimena jai sakė, kad pirma reikia nusiraminti, o tik po to paskambinti. Jis nematė kaip reagavo M., tik girdėjo, kaip žmona pasakė „M. eik pas senelę“ ir M. išėjo. Jam iki šiol yra šokas, nuo to įvykio, jis iki to įvykio net nežinojo, kad yra kūdikio sindromas, nuo kurio kūdikis tiesiog miršta. Jis save kaltina, kad tą vakarą vartojo alkoholį, gal taip nebūtų atsitikę. Jis savo dukrą A. labai mylėjo, ja rūpinosi. Tas vaikas buvo laukiamas, norimas. A. buvo labai rami, tiek dienomis, tiek naktimis. Naktimis ji visados miegodavo ir tik anksti ryte valgydavo. Jos netektis jam jau didžiausia bausmė, kuri gali būti skiriama. Labai, labai gailisi, kad tą vakarą vartojo alkoholį. Sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmės rūšis ir dydis jam suprantami, su bausme sutinka.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

4.1. liudytojos E. Ū. parodymais apie tai, kad šalia jos buto, t. y. (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynai – moteris ir vyras virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Žino, kad kartu su jais gyvena mažas vaikas – kūdikis. Iš šių kaimynų buto, nuo maždaug pavasario, kai jie čia atsikraustė, savaitgaliais kartais girdi kaip iš buto sklinda vyro ir moters balsai – dažniausiai būna žodiniai konfliktai, yra girdėjusi kaip jie vienas kitą vadina necenzūriniais žodžiais. Vaiko verksmo jų konfliktų metu negirdėdavo. Vakar iš šių kaimynų buto girdėjo dviejų žmonių balsus, tačiau konfliktas nevyko, apie vidurnaktį ji užmigo ir daugiau triukšmo iš šio buto negirdėjo. Šiandien apie 9 val. – 9 val. 30 min. iš minėto buto išgirdo, kad verkia vaikas, kiek girdėjo vaikas verkė kelias minutes, tiksliau pasakyti negali. Šių kaimynų šiandien nematė, su jais artimai nebendrauja;

4.2. liudytojos Ž. N. parodymais apie tai, kad ji dirba Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje, vyriausiąja specialiste budėtoja. 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 20:10 val. gavo pranešimą, kad Panevėžyje (duomenys neskelbtini), mergaitė M. Š. šiuo metu yra pas močiutę namuose, pasak pareigūnų, mergaitė patyrė šoką, kai savo namuose pamatė mirusį kūdikį. Jai atvykus į vietą gavo iš pareigūnų informaciją, kad vaiko įstatyminei atstovei E. L. nustatytas 1,45 prom. neblaivumas, jos sutuoktiniui, mergaitės patėviui G. L. 2,14 prom. neblaivumas. Jai nuvykus į vietą rado mergaitę M. Š., sėdinčią kambaryje. Pabendravus apie mergaitės mokyklos reikalus, M. buvo paklausta kokie jos santykiai su tėvais, ši atsakė, kad su mama sutaria gerai, su patėviu taip pat gerai, o su savo tikruoju tėčiu nelabai bendrauja. M. teigimu, namuose problemų nėra. Paklausus, ar galėtų papasakoti, kas įvyko jos namuose, pradėjo pasakoti apie įvykį. M. teigimu, ji šiandien, 2023 m. rugsėjo 23 d., atsikėlusi apie 13 val., nuėjo pasižiūrėti ar atsikėlusi jos sesutė A. L.. M. pasirodė, kad ji labai keistai guli. Nieko blogo nepagalvodama, M. pasiūlė patėviui su paspirtuku pasivažinėti. Kai su patėviu ruošėsi į parduotuvę, mama su sesute miegojo vienoje lovoje. Susiruošę abu kartu su patėviu apie 15 val., išėjo iš namų (duomenys neskelbtini), nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Apsipirkę parduotuvėje, skubėjo namo, nes lijo lietus. Kažkuriuo momentu jai paskambino mama ir pasakė, kad jos sesutė yra negyva. M. teigimu, apie 16 val., grįžusi į namus (duomenys neskelbtini), ji pamatė, kad sesutei iš nosies išbėgę „snargliukai“, jos galvytėje mėlynė (parodė kurioje vietoje – viršugalvyje), sesutė buvo visa balta ir sušalusi kaip akmuo. Mama dėl įvykio iškvietė policiją. Mama jai pasakė, kad neprisimena, kada sesutė užmigo ir kada atsikėlė, o kai mama atsikėlė pamatė, kad sesutė jau šalta, dar bandė ją „pakelti“. Paklausus kaip ji atsidūrė pas senelius bute, atsakė, kad apie 18 val., pėsčiomis atėjo pas senelius, nes buvo labai išsigandusi. Paklausus, ar jos mama ir patėvis vartojo alkoholį, atsakė, kad vakar abu „biški“ vartojo ir pagal M. mama buvo „normali“, o patėvis – „pusiau girtas“. Paklausus kada paskutinį kartą matė savo sesutę, atsakė, kad vakar vakare t. y. 2023 m. rugsėjo 22 d., tikslaus laiko nenurodė, patėvis atsinešė sesutę ant rankų į jos kambarį ir norėjo su ja pasikalbėti. Po pokalbio patėvis su sesute išėjo, o M. liko savo kambaryje ir atsigulė miegoti apie 3 val. nakties. M. teigimu, iš vakaro viskas su sesute buvo gerai. M. teigė, kad beveik visą laiką buvo savo kambaryje su ausinėmis. M. teigimu, jos mama labai myli vaikus ir sesute labai rūpinosi, jei paprašydavo pagalbos padėdavo ir ji;

4.3. liudytojos L. Š. parodymais apie tai, kad jos dukra E. 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 17 val. jai paskambino ir pasakė, kad nekvėpuoja vaikas, ji iš karto pasakė, kad kuo skubiau kviestų pagalbą, jos dukra tik verkė. Apie anūkės mirties aplinkybes su dukra nekalbėjo, ji tik pasakė, kad rado nekvėpuojančią. Su dukters sutuoktiniu G. L. apie anūkės mirtį nešnekėjo, jis uždaro būdo, jos anūkė M. Š. apie įvykį irgi nieko nepasakojo. Dukra su sutuoktiniu abu sutarė gerai, džiaugėsi vienas kitu, labai laukė kūdikio. Dėl alkoholio vartojimo jų šeimoje problemų nebuvo, ji nepastebėjo. Pamena, kad mergaitė buvo labai stipri, labai rami, visi ja labai džiaugėsi;

4.4. nepilnametės liudytojos M. Š. parodymais apie tai, kad tą dieną, kai mirė jos sesuo A., ji atsimena. Prieš dieną iki A. mirties tėvai niekur nebuvo išėję, jie buvo namuose, bent jau ji taip atsimena. Kada jie nuėjo miegoti, neatsimena. Ji pati buvo kambaryje. Ji vakare nuėjo pasižiūrėti, kaip laikosi A. Ji buvo pas patėvį ant rankų, o po to ji buvo jos kambaryje ant lovos. Po to patėvis nusinešė į savo kambarį, kuriame miega su mama, prie pat jų savo lovytėje miegodavo A. A. visą laiką miegodavo savo lovytėje. Mama visą laiką maitindavo A. savo krūtimi. Iš vakaro pastebėjo, kad mama su patėviu vartoja alkoholį, bet ką gėrė ir kiek išgėrė, nematė. Ji pati nuėjo gulti 03:00 val. ryto. Kalbėjosi su drauge. Ji girdėjo, kad A. verkdavo, kiek tiksliai kartų verkė, negali pasakyti, bet penkis kartus tikrai verkė. Kartais trumpai paverkdavo, kartais ilgiau, visaip būdavo. A. ne visados naktimis verkdavo, tik kai norėdavo valgyti. Tą vakarą girdėjo, kad arba patėvis, arba mama ramindavo A. Po to, kai užmigo, nieko nebegirdėjo, nes kietai miega. Kiek atsimena, atsikėlė apie 11 val. ryto. Šiek tiek buvo savo kambaryje, pažiūrėjo telefoną. Kai atėjo į kitą kambarį, kuriame miegojo mama su patėviu ir A., tai mama ir patėvis gulėjo lovoje. A. gulėjo prie pat mamos, link sienos. Mama miegojo, o patėvis jau buvo prabudęs. Tada ji su patėviu sutarė pasivažinėti paspirtuku. Kai pamatė A., jai pasirodė, kad ji labai keistai guli, nes ji gulėjo lyg ant šono. Taip gulinčią matė pirmą kartą, dažniausiai A. gulėdavo ant nugaros. Artyn prie A. nėjo, matė iš tolo. A. veidą matė tik iš šono, veido odos spalva buvo normalios spalvos, kaip visada. Jos verksmo ryte negirdėjo. Ji su patėviu greitai susiruošė ir apie 15 val. abu išėjo iš buto. Pasiėmė vieną paspirtuką, su kuriuo ir patėvis trumpai pasivažinėjo. Su paspirtuku važinėjosi iki kol paskambino mama į jos telefoną. Mama pasakė, kad A. kažkodėl nebegyva. Tada jie abu iš karto ėjo namo ir dar galvojo, kad mama pamelavo. Patėvis tuo metu buvo šiek tiek girtas, greičiausiai iš vakaro, nes nematė, kad gertų ryte. Į namus parėjo po 15 min. Į kambarį, kur buvo A., ji buvo užėjusi du kartus, trečią kartą nebenorėjo eiti. A. gulėjo kitokioje padėtyje, nei ji matė ir kitoje sofos-lovos vietoje. Ji buvo viena kambaryje, gulėjo beveik ties sofos viduriu tik arčiau krašto ir buvo ant nugaros. Dar matė, kad kaktoje yra tarsi mėlynė ir jos kūnelis buvo šaltas. Sako, nes lietė ją. Suprato, kad ji negyva. Mama su patėviu buvo pas ją kambaryje ir šnekėjosi, o ji tada buvo prie A. Jautėsi blogai, suprato, kad neteko sesers. Pas močiutę išėjo dėl to, kad mama tiesiog pasakė, jog jai geriau eiti pas močiutę, nes atvažiuos policija ir tiesiog nenorėjo, kad ji ten būtų. Nuėjusi nerado nei močiutės, kuri buvo sode, nei senelio, kuris buvo darbe. Ji raktus nuo jų buto turėjo, davė mama ir įėjusi buvo jų bute;

4.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus raštu Nr. (1.8) SD-05-762, kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. atlikus A. L., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicininį tyrimą, specialisto išvada Nr. M 247/2023(05), nustatyta, kad ji mirė nuo staigios kūdikių mirties sindromo. Linijinis odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje bei trys neryškiomis ribomis, ovalios formos, melsvai violetinės spalvos poodinės kraujosruvos kaktoje A. L. padaryta buko kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi pasėkoje. Šie sužalojimai tiesioginio priežastinio ryšio su mirtimi neturėjo ir gyvam asmeniui būtų kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

4.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 247/2023(05), kurioje nurodyta, kad A. L. lavonėlio tyrimo metu nustatyta linijinis odos nubrozdinimas ir trys poodinės kraujosruvos kaktoje padaryta kieto daikto poveikyje prieš pat mirtį, tai įtakos mirčiai neturėjo. Gyvam asmeniui sužalojimai būtų kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. L. mirties priežastis staigios kūdikių mirties sindromas. Į tai nurodo skystas tamsus kraujas širdyje ir stambiosiose kraujagyslėse, vidaus organų pilnakraujiškumas bei neradimas kitų susirgimų ar sužalojimų, kurie galėjo sukelti jos mirtį. A. L. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Autopsijos metu nenustatyta ir užduotyje nėra duomenų apie galimą A. L. nuodingų, narkotinių ar stipriai veikiančių medžiagų vartojimą, todėl laboratorinis tyrimas dėl šių medžiagų nustatymo netikslingas. A. L. mirė prieš maždaug 2 paras iki lavono tyrimo 2023 m. rugsėjo 25 d. 10.45 val. Tai nurodo nykstantis lavoninis raumenų sustingimas, III lavondėmių stadija;

4.7. specialisto G. S. paaiškinimais, kad norint nustatyti tikslų mirties valandos laiką, reikia papildomų duomenų, išmatuoti kambario temperatūrą įvykio vietoje, lavono kūno temperatūrą, nustatyti lavondėmių stadiją, atskirų raumenų grupių sustingimo laipsnį, kartais lašinama į akis pilokarpiną ir stebint vyzdžių reakciją, tik tada turint tuos duomenis, būtų galima nustatyti tikslų mirties laiką. O šiuo atveju A. L. tikslų mirties laiką nustatyti nėra galimybės. Sužalojimai galėjo atsirasti kontaktuojant su kažkokiu kietu daiktu pasėkoje. Neatmetama galimybė, kad ir šalia miegant suduodant rankomis, įbrėžiant nagu. Taip pat neatmetama galimybė, kad ir pats vaikas savo nagu gali padaryti įbrėžimą kaktoje. Tie sužalojimai paviršiniai, nežymus, neatmetama galimybė, kad jie galėjo atsirasti netyčia miegant ir suduodant jai ranka. Staigios kūdikių mirties sindromas pasireiškia staigiu kvėpavimo sustojimu, sąmonės netekimu, širdies veiklos išnykimu. Jį pamatyti galima tik tuomet, kai stebi kūdikį, žiūri į vaiką. Atsirandant tam sindromui, kūdikis jokių garsų neišreiškia, nejuda. Jei suaugęs kambaryje yra kartu su vaiku, tačiau į vaiką nežiūri, tai jis ir nesuprastų, kad vaikas nustojo kvėpuoti. Mėlynavimas lūpų, odos atsiranda tik tuomet, kai išnyksta kvėpavimas. Tik pirmosiomis minutėmis dar galima atgaivinti kūdikį. Staigios kūdikio mirties sindromas neturi jokios priežasties tokiems veiksmams, kaip neblaivaus asmens miegojimas su kūdikiu vienoje lovoje, nepritaikytoje miegoti kūdikiui, bei šalia miegančio neblaivaus žmogaus iškvepiamo anglies dioksidu, rizikos nepadidina. Netinkamai motina maitindama, t. y. žindydama krūtimi kūdikį būnant neblaiviai, ar nemaitinant visą parą staigios kūdikių mirties sindromo atsiradimui nedidina, tai neturi reikšmės. Priežastis dėl ko atsiranda staigios kūdikių mirties sindromas, moksliškai dar nenustatytas, tiesiog organų funkcijų sutrikimai vyksta mikroskopiniame lygyje ir išoriškai nustatyti neįmanoma;

4.8. įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamas, dviejų kambarių butas. Buto pietinėje dalyje esančiame kambaryje, prie šiaurinės sienos yra lova. Ant lovos yra kūdikio lavonas. Lavonas yra ant nugaros. Lavonas yra su šliaužtinukais, ant kurio priekinės dalies yra matomos rausvos spalvos dėmės. Iš lavono nosies yra ištekėjusios balkšvos spalvos išskyros, o panosėje, virš lupų, yra matomos rausvos spalvos išskyros. Ant lavono nugarinės dalies yra matomos lavondėmės. Ant lavono kaktos yra matomos smurto žymės. Prie lovos krašto, ant grindų, yra matomos skaidrios spalvos dėmės 1,5 m atstumu nuo šiaurinės sienos ir 1,6 m atstumu nuo vakarinės sienos. Ant lovos esančios pagalvės krašto yra matoma rausvos spalvos dėmė. Kambarys yra su išėjimu į balkoną. Balkone ant grindų yra matomos rausvos spalvos dėmės, 2,8 m atstumu nuo balkono šiaurinės sienos ir 0,7 m atstumu nuo balkono vakarinės sienos. Į balkono vakarinę sieną, prie šiaurės vakarinio kampo, yra atremtos baldinės plokštės, ant kurių viršutinės dalies paviršiaus yra matomos tamsios spalvos dėmės;

4.9. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad dirbant įvykyje ROIK0123000574477, nuvykus adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), bute rado pranešėją E. L., kuri buvo susijaudinusi ir pasakė, kad lovoje mirusi jos dukra A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Į vietą atvykusi GMP brigada, 18:47 val. konstatavo A. L. mirtį. Paklausus E. L. kas įvyko, ši buvo susijaudinusi, sakė nieko negalinti paaiškinti. Taip pat iš minėto buto buvo pasišalinęs E. L. sutuoktinis G. L., kurį radę lauke parvedė į namus. E. L. ir G. L. buvo neblaivūs. E. L. nustatytas 1,45 prom. girtumas, o G. L. 2,14 prom. girtumas. Paklausus G. L. kas įvyko, šis atsakė, kad buvo išėjęs iš namų ir E. L. jam pranešė, kad jų dukra A. mirė. Nusivedus E. L. į kitą kambarį atskirai nuo jos sutuoktinio G. L., ji pasakė, kad A. paskutinį kartą matė 2023 m. rugsėjo 23 d. ryte ir G. L. būdamas neblaivus netyčia išmetė ją iš rankų, taip pat, kad G. L. atėmė iš jos mobilųjį telefoną ir neleido kviesti pagalbos. Kiek vėliau paklausus E. L. apie įvykio aplinkybės, ji teigė, kad nematė kaip G. L. išmetė A. L. iš rankų tačiau tik taip spėlioja. E. L. keitė parodymus, vis klausė „kas dabar bus?“, „ar mane išvešit?“. Kiek vėliau, E. L. pradėjo teigti, kad nieko nebepamena ir nežino, ar A. ryte dar buvo gyva, nes kiek pamena, ji A. krūtimi maitino paskutinį kartą 2023 m. rugsėjo 22 d. 22 val. ir toliau nuėjo vartoti alkoholio su savo vyru G. L.. Aiškinantis įvykio aplinkybes toliau, kaimynė E. Ū. teigė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 9-9:30 val. girdėjo iš E. L. ir G. L. buto vaiko verksmą;

4.10. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad gautas pranešimas, jog adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), apie 18 val. 41 min., pranešėjos namuose yra negyvas (duomenys neskelbtini) mėn. vaikas. Atvykus į nurodyto adresu bendro naudojimo laiptinę prasilenkė su vyriškiu. Užėjus į minėto adreso butą, pasitiko E. L., kuri paaiškino, kad yra mirusi jos dukra A. L., gim. (duomenys neskelbtini), o paklausus kur vaiko tėvas atsakė, kad pasišalino, kaip paaiškėjo, kad tai – G. L., su kuriuo prasilenkė bendro naudojimo laiptinėje lipant į minėto adreso butą. Paklausus kodėl šis išėjo iš minėto adreso G. L. atsakė – nežinau. Grįžus į minėto adreso butą kartu su G. L., paklausus kas čia įvyko G. L. atsakė, kad jis nieko nežino, grįžo nesenai, nes su žmonos E. L. dukra išėjo pasivažinėti BOLT elektriniais paspirtukais ir po kurio laiko jam paskambino E. L., kuri pasakė, kad A. mirė. E. L. teigė, kad G. L. ryte 2023 m. rugsėjo 23 d. iškrito iš rankų A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat G. L. vis kartojo, kad dėl jo neblaivumo sunku prisiminti 2023 m. rugsėjo 23 d. ryto ir dienos eigą, dėl šios priežastis jis nebuvo apklaustas. G. L. teigė, kad vartojo alkoholį prieš porą valandų, t. y. apie 16 val. 30 min. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0218, patikros sertifikato Nr. 1936236, G. L. nustatytas 2.14 prom. neblaivumas, o E. L. 1.47 prom. neblaivumas. Į įvykio vietą atvyko medicinos ekspertas R. Ž., kuris nustatė, kad ant A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kaktos yra 3-4 kraujosruvos;

4.11. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš GMP, kuriame pranešėja (E. L.) praneša apie kūdikio mirtį;

4.12. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti 3 garso įrašai gautai iš BPC, kuriame pranešėja (E. L.) praneša apie kūdikio mirtį;

4.13. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti 2023 m. rugsėjo 23 d. vaizdo/garso įrašai iš Policijos informacinių technologijų ir ūkinių paslaugų pagalbos savitarnos svetainės – policijos pareigūnų kūnų BODY kameros;

4.14. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti šliaužtinukai su rausvos spalvos dėmėmis. Šliaužtinukų viršutinėje dalyje, ties apykakle iš abiejų pusių matomos rausvos dėmės, kurios panašios į kraujo dėmes. Mechaninių audinio pažeidimų nėra. Ant šliaužtinukų matomos nusidėvėjimo žymės.

5. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamieji E. L. ir G. L., būdami mažametės A. L., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai, turėdami pareigas, numatytas 1996 metų kovo 14 dienos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme bei turėdami teises ir pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje, privalėdami vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai vystytis, sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, privalėdami rūpintis vaiko sveikata, prižiūrėti savo vaiką, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 22 d., 22:00 val. iki 2023 m. rugsėjo 23 d., 16:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vartojo alkoholinius gėrimus ir būdami apsvaigę nuo alkoholio (E. L. nustatytas 1,45 prom. girtumas, G. L. – 2,14 prom. girtumas), tinkamai nemaitino savo mažametės dukters, neblaivūs miegojo kartu su dukra vienoje lovoje, todėl A. L. kaktoje padaryti nubrozdinimai ir kraujosruvos, dėl ko A. L. esant gyvai būtų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu ilgą laiką palikdami be priežiūros savo mažametį vaiką, nesirūpindami juo, ilgą laiką netenkindami vaiko fizinių ir psichinių poreikių, sukeldami grėsmę mažametės dukros pilnaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui, taip piktnaudžiavo motinos ir tėvo teisėmis ir pareigomis. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamųjų E. L. ir G. L. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką abejonių nekelia – jie savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jų kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 163 straipsnį.

6. BK 163 straipsnyje sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamiesiems E. L. ir G. L. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamiesiems sutikus, buvo surašyti pranešimai, kuriuose nurodyta, jog jiems žinoma apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jiems suprantamos ir jie pritaria prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

7. Kaltinamosios E. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

8. Skirdamas bausmę kaltinamajai E. L. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, susijęs su mažamečio vaiko gerove, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, vaiko, prieš kurį padaryti nusikaltimai, savybes (amžių, sveikatos būklę, jo poreikius ir kt.), kaltinamosios asmenybę (neteista; bausta administracine tvarka, baudos sumokėtos; buvo motinystės atostogose), į tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmių tikslai bus pasiekti kaltinamajai už nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, kurio trukmė yra mažesnė už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės trukmės vidurkį.

9. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

10. Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Skirdamas bausmę kaltinamajam G. L. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, susijęs su mažamečio vaiko gerove, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, vaiko, prieš kurį padaryti nusikaltimai, savybes (amžių, sveikatos būklę, jo poreikius ir kt.), kaltinamojo asmenybę (neteistas; nebaustas administracine tvarka, dirbantis), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmių tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurio trukmė yra mažesnė už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės trukmės vidurkį.

12. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

13. Kaltinamiesiems E. L. ir G. L. taikomos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, kurios paliekamos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinamos.

14. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai – keturi biologiniai dėmių pavyzdžiai, perduoti saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą, sunaikinami.

15. Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškinys pareikštas nebuvo, taip pat nėra proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

E. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įpareigoti E. L. per 4 (keturis) bausmės vykdymo mėnesius išdirbti 40 val. (keturiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įpareigoti G. L. per 4 (keturis) bausmės vykdymo mėnesius išdirbti 40 val. (keturiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. L. ir G. L. taikomas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktus – keturis biologinių dėmių pavyzdžius, perduotus saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą, sunaikinti.

Nesutikdami su paskirta bausme E. L. ir G. L. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jiems, o jeigu jie išvykę – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su jais gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. E. L. ir G. L. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Žaneta Škutienė