- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- e2YT-3678-547/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- M. J., L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankui“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Nijolė Raulušaitienė, Nijolė Rauluša
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų, Valstybės įmonės „Turto banko“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. J. ir L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankui“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos, pareiškėjos M. J. ir L. K. po motinos S. K., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjos pareiškime nurodo, kad jos gimė S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), ir S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), šeimoje. Jų tėvai santuokoje susilaukė trijų vaikų – sūnaus J. K., mirusio (duomenys neskelbtini) bei dukrų, pareiškėjų M. J. ir L. K.. Jų motina S. K. po 1990 m. iš savo brolio J. T. atpirko sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), į kurią persikėlė gyventi ir gyveno iki mirties, ten buvo deklaruota ir jos gyvenamoji vieta. Šioje gyvenamojoje vietoje nuo 1995 m. gegužės 22 d. nuolat gyvena ir pareiškėja M. J. su savo šeima bei čia deklaruota ir jos gyvenamoji vieta. Pareiškėja L. K. gyvena gretimame kaime.
Pareiškime nurodoma, kad po motinos mirties į notarų biurą niekas iš vaikų nesikreipė, testamento jų motina nepaliko, tai patvirtina ir Varėnos 1-ojo notarų biuro raštas Nr. S-25. Po motinos mirties liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas – 10,50 ha žemės sklypas – žemės ūkio paskirties, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamais namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) bei kitas asmeninis turtas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodo, kad po motinos S. K. mirties likusį palikimą priėmė, nes pradėjo jį valdyti, naudotis juo kaip savo turtu. M. J. su savo šeimos nariais liko gyventi toje pat gyvenamojoje vietoje – sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), rūpinosi likusiu turtu, jo priežiūra ir išlaikymu. Patvirtino, kad nuolat prižiūrimas ir žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuriame yra jų motinos vardu registruotas gyvenamasis namas, taip pat dalis žemės nuomojama žemės ūkio bendrovei (toliau – ir ŽŪB) „Tėviškė“. Jos naudojasi ir po motinos mirties likusiais daiktais. Nors po motinos mirties dėl prastos materialinės padėties iš karto nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė pradėdamos turtą valdyti faktiniais veiksmais.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos M. J. ir L. K. palaikė pareiškimą prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jų brolis miręs, jos likę dviese (ji ir jos sesuo L.). Ji moka už namo elektrą. Žemė ir miškas yra aplink namus. Žemę jos išnuomojo bendrovei.
Pareiškėja L. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2016 m. mirus jų mamai ji gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Dalyvavo mamos laidotuvėse, dalinosi laidojimo išlaidomis. Su seserimi susitarė dėl žemės ir dėl namų tvarkymo. Abi nori paveldėti po mamos mirties likusį turtą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos M. J. atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė prašė pareiškimą tenkinti bei nurodė, kad pareiškėjos po motinos mirties likusį palikimą priėmė faktiniu valdymu. Seserys turtą valdo bendru sutarimu. Namo mokesčius moka M. J., nes ji ten gyvena su šeima. Didžioji dalis žemės išnuomota ŽŪB „Tėviškė“. Kitų asmenų, kurie reikštų pretenzijas į po pareiškėjų motinos mirties likusį turtą, nėra. Pareiškėjų brolis Juozas miręs.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą ir prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjos priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą ir pažymėjo, kad NŽT neprieštarauja pareiškėjų pareiškimui bei prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad jos po savo motinos mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškime bei teismo posėdžio metu pareiškėjų M. J. ir L. K. bei pareiškėjos M. J. atstovės advokatės Nijolės Raulušaitienės nurodyti paaiškinimai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjų M. J. (iki santuokų – M. K.) ir L. K. (iki santuokos – L. K.) tėvai buvo S. K. ir S. K. ir tai patvirtina gimimo, santuokos ir ištuokos liudijimai. Pareiškėjų tėvas S. K., mirė (duomenys neskelbtini), motina S. K. mirė (duomenys neskelbtini) bei jų brolis J. K. mirė (duomenys neskelbtini) bei tai patvirtinama mirties liudijimais.
Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu patvirtinama, kad pareiškėjų M. J. ir L. K. motinai S. K., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė 10,50 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1996 m. rugsėjo 12 d. Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamais namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre neregistruoti, tačiau byloje pateikta Varėnos rajono savivaldybės administracijos Jakėnų seniūnijos išduota 2009 m. gruodžio 23 d. pažyma apie pastatus Nr. SR-284 patvirtinama, kad gyvenamas namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) priklauso S. K., gim. (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktu Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro Raimundo Miknevičiaus raštu Nr. S-25 patvirtinama, kad notarų biuro duomenimis po S. K. mirties – (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta, testamentų registre palikimo priėmimo faktas neregistruotas.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėjos M. J. ir L. K. po jų motinos S. K. mirties jai priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Pareiškėjos M. J. ir L. K. yra mirusios jų motinos S. K. likusio turto įpėdinės pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Pareiškėjos kaip palikėjos įpėdinės pagal įstatymą, pradėjo S. K. turtą valdyti faktiškai iškart po jos mirties.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001).
Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjos S. K. mirties, pareiškėjos M. J. ir L. K. palikimą priėmė iš karto, pradėdamos naudotis palikėjai priklausančiais daiktais, gyvenamuoju namu su priklausiniais, žemės sklypu. Jos priėmė po motinos mirties likusį turtą, rūpinosi jo priežiūra ir išlaikymu. Pareiškėjos patvirtinę, kad nuolat prižiūri ir žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame yra jų motinos vardu registruotas gyvenamasis namas. Motinai priklausantis sklypas šienaujamas, dalis žemės nuomojama ŽŪB „Tėviškė“. M. J. su savo šeimos nariais gyvena mirusiai jų motinai S. K. priklausančioje sodyboje, moka už elektrą. Gyvenamajame name ir visoje sodyboje likusiais ir pareiškėjų mirusiai motinai S. K. priklausiusiais daiktais, namų apyvokos reikmenimis, baldais, kitais daiktais, kaip savo turtu naudojasi abi pareiškėjos M. J. ir L. K..
CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjų pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime bei posėdžio metu, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėjos priėmė palikimą po motinos S. K. mirties faktiškai pradėjusios turtą valdyti. Jos rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. Pareiškėjų aktyvūs veiksmai – naudojimasis mirusios motinos gyvenamuoju namu su priklausiniais, žemės sklypu, turto priežiūra, mokesčių mokėjimas, patvirtina, kad pareiškėjos M. J. ir L. K. priėmė S. K. palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą.
CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po S. K. mirties likusį palikimą priėmė jos dukros – M. J. ir L. K.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjoms. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas pareiškėjų prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.