Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovo VšĮ Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas atstovei Giedrei Plėštienei, atsakovo atstovui advokatui Viliui Martišiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pradėtą pagal VšĮ Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ieškinį atsakovui M. J. dėl įpareigojimo perduoti domeną, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Atsakovas yra domeno „lsmu.lt“ savininkas. Ieškovas įrodinėja, kad ginčo domeno naudojimas pažeidžia jo teisę į pavadinimą, domenas atsakovo įregistruotas turint nesąžiningų ketinimų – siekiant pasipelnyti iš ieškovo intereso sukurti domeną, sudarytą iš savo pavadinimo pirmųjų raidžių.

Ieškovas yra universitetas, įsteigtas Seimo 2010 06 30 nutarimu Nr.XI-973 „Dėl Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos reorganizavimo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statuto patvirtinimo“.

Kauno medicinos universiteto senato posėdyje 2010 03 26 buvo paskelbta apie ketinimą reorganizuoti universitetą ir apie tai, kad naujas galimas steigiamo universiteto vardas po reorganizavimo yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, nors aiškumo dėl vardo nėra. Tą patvirtina ieškovo pateiktas Senato 2010 03 26 posėdžio protokolas Nr.51 (ieškinio priedas Nr.2). Pateiktame senato posėdžio protokole nurodoma ir tai, kad Seimo frakcijose, svarstant Seimo nutarimo dėl naujo universiteto steigimo klausimą, būsimasis universitetas buvo pristatomas kaip Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Atsakovas domeną lsmu.lt registravo 2010 03 29, t.y. praėjus trims dienoms po Senato posėdžio.

Byloje iškeltas ginčas dėl atsakovo teisės registruoti domeno vardą, kuris nesutampa su ieškovo pavadinimu ir nėra į jį panašus, tačiau sutampa su ieškovo pavadinimo abreviatūra, kuri plačiai naudojama vadinant ieškovą – labai gerai Lietuvos visuomenei žinomą universitetą.

Ieškovo vardas registruotas juridinių asmenų registre po Seimo 2010 06 30 nutarimo XI-973 priėmimo, t.y. vėliau, negu atsakovas įregistravo domeną.

Ieškovas savo reikalavimo teisiniu pagrindu nurodo C K 2.42str.2d. ir Komisijos 2004 m. balandžio 28 d. reglamento (EB) Nr. 874/2004 21str.1d.

Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė (Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens subjektinė teisė ginti savo teisę į pavadinimą yra tiesiogiai numatyta Civilinio kodekso 2.42 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus.

Nacionaliniu lygmeniu nėra reglamentuoti teisiniai santykiai, susiję su domenų registravimu, naudojimu. Todėl, siekiant išspręsti ginčo domeno registracijos teisėtumo klausimą, taikytinas panašius santykius reglamentuojantis teisės aktas – Komisijos 2004 m. balandžio 28 d. reglamentas (EB) Nr. 874/2004, „nustatantis .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus“ (Civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalis). Reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Reglamento 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ankstesnių teisių, kurias pripažino ar nustatė nacionalinė ir (arba) Bendrijos teisė ir valstybės įstaigos, turėtojai gali teikti prašymus užregistruoti domenų vardus registracijos etapais laikotarpiu prieš bendrosios .eu domeno registracijos pradžią. „Ankstesnės teisės“, be kita ko, reiškia ir registruotus šalių ir Bendrijos prekės ženklus, geografines nuorodas ar kilmės vietos nuorodas ir, tokia apimtimi, kokia juos gina šalies teisė valstybėje narėje, kurioje jie turimi: neregistruotus prekės ženklus, firmos vardus, verslo identifikatorius, įmonių pavadinimus, pavardes ir skiriamuosius apsaugotų literatūros ir meno kūrinių pavadinimus. Taigi, domeno registracijos panaikinimui yra būtinos šios sąlygos: 1) domeno vardas yra tapatus ar klaidinančiai panašus į vardą, pavadinimą ar kitą žymenį, į kurį suinteresuotas asmuo turi „ankstesnes teises“; 2) domeno savininkas domeno vardo atžvilgiu neturi teisių ir / ar teisėtų interesų arba domenas buvo registruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Šias sąlygas privalo įrodyti asmuo, kuris ginčija domeno registraciją (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai).

Domeno savininko teisėti interesai pagal Reglamento 21 straipsnio 1 dalies a punktą gali būti nustatyti, jeigu įrodomos esančios 21 straipsnio 2 dalies a-c punktuose numatytos sąlygos. Domeno savininkas atsikirsdamas į ieškinį turi teisę įrodinėti turintis teisėtus interesus.

Atsakovas nurodė, kad yra 21 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta teisėtą interesą patvirtinanti sąlyga, kai domeno vardo savininkas teisėtai ir nekomerciniais tikslais ar sąžiningai naudoja domeno vardą, nesiekdamas suklaidinti vartotojų ar pakenkti vardo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, reputacijai. Atsakovas, įrodinėdamas šią sąlygą, nurodė, kad domeno vardas yra sudarytas iš jo ir jo draugų vardų pirmųjų raidžių, o domenas įregistruotas siekiant sukurti šių draugų bendravimo platformą. Tačiau teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino negalintis nurodyti tokių draugų pavardžių, į bylą nepateikta įrodymų, kad domeno vardu žymimame tinklapyje yra atsakovo ir jo draugų grupės bendravimo ženklų. Priešingai, ieškovas pateikė įrodymus – duomenis apie tinklapyje kurtą ir talpintą turinį (ieškinio priedas Nr.2), iš kurių teismas daro išvadą, kad atsakovas nevykdė jokio bendravimo su savo nurodomais draugais. Iš pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad atsakovas apskritai vykdė kokią nors racionaliai paaiškinamą ir prasmingą veiklą, naudodamasis domeno vardu. Didžioji dalis tinklapio turinio buvo sudaryta iš automatiniu būdu kuriamos informacijos, dalis kurios (pvz. tam tikrų vaistų reklama) kelia abejonės dėl tokios veiklos informacijos naudojimo teisėtumo. Po ieškinio pareiškimo teisme tinklapio turinys apskritai tapo neprieinamas. Ieškovo pateikti įrodymai – internetinio puslapio nuotraukos – parodo, kad vartotojai, išskyrus patį atsakovą, registruoti kaip diskusijų dalyviai 2011 metais ir vėliau, o atsakovas jokių įrodymų apie savo veiklą tinklapyje ir nurodomą bendravimą laikotarpiu iki ieškovo steigimo teisės akto įsigaliojimo arba vėlesniu laikotarpiu nepateikė. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas šioje byloje neįrodė, kad yra bent viena Reglamente numatyta jo teisėtus interesus patvirtinanti aplinkybė. Kartu šios nustatytosios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas po įregistravimo domeną naudojo ne pagal tą paskirtį, kurią jis deklaravo teisme nagrinėjamo ginčo proceso metu, o atsakovo nurodytąją domeno registravimo paskirtį paneigia byloje ieškovo pateikti ir teismo ištirti įrodymai. Nors atsakovas neprivalo įrodinėti savo ketinimų ir veiksmų po domeno registravimo sąžiningumo, atsakovas teismui davė atitinkamus paaiškinimus, nurodydamas bendravimo su draugais tikslą ir tokio tikslo vykdymą, o šie jo teismui duoti paaiškinimai, akivaizdžiai paneigti ieškovo pateiktų įrodymų, leidžia teismui daryti išvadą apie atsakovo siekį nuslėpti tikruosius registravimo tikslus, todėl parodo jo nesąžiningumą.

Juridinio asmens pavadinimas yra saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį (Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato teisių į ketinamo steigti juridinio asmens pavadinimą apsaugos ir gynimo būdų. Iš to teismas daro išvadą, kad ieškovas neturėjo „ankstesnių teisių“, kaip jas apibrėžia Reglamentas, todėl CK 2.42str.2d. pagrindu ir Reglamento 21 straipsnio 1 dalies a punkto pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas, nes Reglamento 21 straipsnio 1 dalies a punkto sąlyga siejama su domeno registracijos momentu, t.y. Reglamentas nenumato domeno registracijos panaikinimo galimybės, kai savininkas domeną registruoja neturėdamas teisėto intereso, jeigu registracijos panaikinimo siekiantis asmuo neturi pagal pozityviąją teisę ginamos „ankstesnės teisės“.

Domeno savininko nesąžiningumas, kaip apibrėžta Reglamento 21 straipsnio 1 dalies b punkte, gali būti įrodytas, kai yra 21 straipsnio 3 dalies a-e punktuose nustatytos sąlygos.

Domenai registruojami ir teisės į juos įgyjamos bei ginamos taikant „pirmas atėjai – pirmas gavai“ (first-come, first-served) principą. Šis principas nagrinėjamame santykyje yra labai reikšmingas, bet nėra absoliutus.

Atsakovas laike yra pirmesnis, todėl jam turi būti taikoma „pirmas atėjai – pirmas gavai“ taikoma ir atsakovas šios taisyklės turi būti ginamas, nebent būtų nustatytos tokios taisyklės netaikymo sąlygos, viena kurių – domeno registracijos ir naudojimo nesąžiningumas ir patvirtintos ieškovo turimos atitinkamos teisės.

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr.733/2002 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodoma, kad „viešoji tvarka, pagal Reglamentą 733/2002 susideda iš tvarkos, nukreiptos prieš spekuliacijomis ar piktnaudžiavimu paremtą domenų vardų registraciją“.

Šio Reglamento preambulės 4 p. nurodoma, kad „.eu ALD turi skatinti Interneto tinklų bei virtualios internetu paremtos rinkos naudojimą ir prieigą prie jų sutinkamai su Sutarties 154 str. 2 d., suteikdama nemokamą registracijos domeną egzistuojantiems valstybių kodų aukščiausio lygio domenams (vkALD) arba visuotinę registraciją bendruosiuose aukščiausio lygio domenuose, tokiu būdu padidindama pasirinkimą ir konkurenciją.“

Reglamento 21 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu domeno registracija gali būti pripažinta negaliojančia, kai domenas buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Šis domeno registracijos panaikinimo pagrindas numato ankstesnių teisių turėtojo teisę reikalauti registracijos panaikinimo ne tik atsižvelgiant į ankstesnių teisių turėjimą registracijos momentu, bet ir ankstesnių teisių atsiradimą ir turėjimą, kai naudojimas vyksta laikotarpiu po registracijos, jeigu domenas savininko yra naudojamas nesąžiningai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2010 06 03 sprendimu byloje Nr.C-569/08 Internetportal und Marketing GmbH prieš Richard Schlicht nurodė, kad „Reglamentu Nr. 733/2002 siekiama visų pirma nustatyti prieš domenų vardų registraciją, paremtą spekuliacijomis ir piktnaudžiavimu, nukreiptą viešąją tvarką, kuri turėtų užtikrinti ankstesnių teisių, pripažintų ar nustatytų pagal nacionalinę ir (arba) Sąjungos teisę, laikymąsi. Ši viešoji tvarka sukonkretinama Reglamento Nr. 874/2004 21 straipsniu, kuriame iš esmės numatomas domeno vardo, įregistruoto siekiant spekuliacinių tikslų ar piktnaudžiaujant teisėmis, panaikinimas. Tačiau tikslas taip užkirsti kelią spekuliacijomis ar piktnaudžiavimu paremtam domenų vardų registravimui, kuriam, atsižvelgiant į jo esmę, gali būti būdingos įvairios faktinės ir teisinės aplinkybės, žlugtų, jeigu nesąžiningumą Reglamento Nr. 874/2004 21 straipsnio 1 dalies b punkto prasme būtų galima įrodyti tik remiantis aplinkybėmis, kurių baigtinis sąrašas pateiktas šio straipsnio 3 dalies a–e punktuose“ (Sprendimo 36p., 37p.).

Taigi, nurodytoje byloje Teismas išaiškino, kad Reglamento Nr.874/2004 21 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jo 3 dalies a-e punktuose nenustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, pagal kurias gali būti vertinamas domeno, kurio registracija ginčijama, savininko sąžiningumas. Teismas sprendime papildomai nurodė, kad „nesąžiningumą reikia vertinti visapusiškai, atsižvelgiant į visus svarbius nagrinėjamo atvejo veiksnius“ (Sprendimo 42p.).

Iš to teismas daro išvadą, kad domenų registracijos ir naudojimo tvarka turi ir viešosios tvarkos elementų, o domenų registravimo ir naudojimosi taisyklės turi būti aiškinamos taip, kad užtikrintų kuo efektyvesnį interneto resursų naudojimą, skatintų sąžiningą ir realiu informacijos skleidimu, jos perdavimu bei apsikeitimu paremtą elgesį. Tokie principai yra nesuderinami su domeno registravimu neturint tikslo juo naudotis interneto svetainei, jos turiniui žymėti ir sudaryti galimybes rasti jame esančią informaciją, o vien siekiant, kad būtų sukurta dirbtinė konkurencija potencialiai reikšmingų domenų vardų registracijai, spekuliaciniais tikslais kuriant dirbtinę domenų vardų paklausą, „žvejojant“ potencialius suinteresuotus asmenis, nepriklausomai nuo to, turimi kokie nors duomenys apie potencialius suinteresuotus ir „ankstesnes teises“ turinčius asmenis iki domeno registravimo, ar tokie duomenys neturimi, bet tik tikimasi, kad tokie asmenys ateityje atsiras.

Nagrinėjamoje byloje konstatavęs, kad atsakovas, įregistravęs domeną lsmu.lt, jo nenaudojo pagal savo deklaruotą paskirtį (tiek iki ieškovo kaip juridinio asmens steigimo, tiek ir po to), kad domenas turi neįprasto raidžių derinio vardą, kurio kilmę pats atsakovas aiškina tokiu būdu, kurio negali pagrįsti, kad domeno vardas registruotas praėjus vos trims dienoms po paskelbimo apie numatomą ieškovo steigimą ir pranešimą apie galimą jo naują vardą, kad atsakovas tuojau pat atsiliepė į ieškovo pasiūlymą dėl domeno vardo perdavimo ir nedvejodamas nustatė perdavimo kainą, kurią grindė savo nuoroda į panašius sandorius, atsižvelgiant į tai, kad domeno vardas sutampa su ieškovo pavadinimo abreviatūra (kas savaime nėra pakankamai reikšmingas faktas, bet yra labai reikšmingas kitų nustatytų faktų visumoje), teismas daro išvadą, kad atsakovas domeną lsmu.lt registravo neturėdamas realaus teisėto intereso į domeno vardą, bet turėdamas nesąžiningų ketinimų, todėl po teisės akto dėl ieškovo steigimo įsigaliojimo ir ieškovo teisių į savo pavadinimą atsiradimo (CK 2.39str.4d.), naudodamas domeno vardą kaip ieškovo pavadinimo plačiai žinomą (ieškinio priedo Nr.2 dokumentas – 2015 11 05 Tyrimas „Dėl frazės „lsmu“ naudojimo plačiai naudojamose paieškos sistemose) santrumpą pažeidė ieškovo teisę į pavadinimą (CK 2.42str.2d.) ir domeną naudojo nesąžiningai, o to pakanka, kad domeno registracija atsakovo vardu būtų panaikinta Reglamento Nr.874/2004 21 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu.

Ieškovas reikalavo domeno vardą perduoti jam. Toks teisių gynimo registro institucijoje būdas tiesiogiai numatytas Reglamento 874/2004 22 straipsnio 11 dalyje. Ieškinio su atitinkamu reikalavimu pareiškimas teisme laikomas pakankamas, kad būtų pripažinta, kad ieškovas yra „pateikęs prašymą domeno vardui“ Reglamento 874/2004 22 straipsnio 11 dalies prasme.

Ieškovo reikalavimas dėl išimtinių teisių jam pripažinimo netenkinamas, kadangi ieškinys patenkinamas tik prieš konkretų atsakovą ir tik konkrečioje išnagrinėtoje byloje, atsižvelgiant į konkrečias nustatytas aplinkybes. Ieškinys šioje dalyje netenkinamas dėl to ir tiek, kad ir kiek jis nėra nukreiptas išimtinai prieš atsakovą, todėl toks reikalavimo atmetimas neturi įtakos sprendžiant procesinių išlaidų atlyginimo klausimą.

Reikalavimas uždrausti atsakovui naudoti domeno lsmu.lt vardą tenkinamas panaikinant domeno registraciją atsakovo vardu. Reikalavimas uždrausti domeno vardą naudoti svetainės pavadinime yra savaime patenkinamas, patenkinus reikalavimą dėl domeno vardo perdavimo – svetainės tampa techniškai ir teisiškai neįmanoma pavadinti domeno vardu, kai toks vardas perduotas kitam asmeniui.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog ieškinys yra tenkinamas visa apimtimi.

Ieškovas, laimėjęs bylą, įgijo procesinę teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis - 31 EUR.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė sudaryti sandorius su ginčo domenu. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nekeičiamos ir paliekamos galioti iki teismo sprendimo dėl domeno perdavimo ieškovui įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį iš dalies patenkinti.

Panaikinti domeno lsmu.lt registraciją M. J. vardu.

Perduoti domeno lsmu.lt vardą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš M. J. 31 EUR Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovui VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą teikiant per Vilniaus apygardos teismą.