- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-06
- Bylos Nr.
- ATP-474-487/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01903-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarimo, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir jam paskirta 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. sausio 11 d., apie 14.15 val., Vilniuje, Ozo g. 17, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“ v.n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį autobusą „Neoplan N516“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones. M. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132, 234 p. reikalavimus ir padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra nepagrįstas, teisme buvo remtasi tik rašytine bylos medžiaga, taip buvo pažeisti ATPK 248 str., 257 str. 284 str. reikalavimai, todėl skundžiamas nutarimas yra naikintinas, o byla jo atžvilgiu nutrauktina. Jis iš įvykio vietos pasišalino dėl to, kad nesuprato, jog pateko į eismo įvykį, vairuodamas savo automobilį ir važiuodamas atbuline eiga, pajuto, kad automobilio ratai užvažiavo ant kažkokios kliūties, kuri trukdė toliau judėti, išlipo, apžiūrėjo savo automobilį iš galo, jokių naujų automobilio apgadinimų nepastebėjo. Jo automobilis nebuvo atsitrenkęs (atsirėmęs), į kitą transporto priemonę, šalia stovėjęs autobusas buvo nutolęs nuo jo automobilio taip, kad jis iš galo lengvai galėjo apžiūrėti savo automobilį. Ant netoli stovėjusių automobilių, tame tarpe ir autobuso, nepastebėjo jokių apgadinimo žymių. Galimai nepastebėti galėjo ir dėl sudėtingų oro sąlygų – tuo metu snigo. Aplinkui buvo kitų asmenų, tačiau nei vienas iš jų prie automobilių nepriėjo ir nieko nesakė, kai jis įsėdo į automobilį, norėdamas važiuoti, niekas jo sustabdyti nebandė. Įvykio metu buvo žiema, buvo daug sniego ir ledo gniužulų, pagalvojo, kad jo vairuojamo automobilio ratai įvažiavo į ledo gniužulą, todėl ir buvo sunku manevruoti. Nežinodamas, kad į kažką atsitrenkė, jis negalėjo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, nes tiesiog nežinojo, jog yra įvykęs eismo įvykis. Nurodo, kad jo kaltė iš esmės grindžiama rašytiniu liudytojo A. B. paaiškinimu, kuris nėra išsamus, jame nėra nurodyta, iš kokio atstumo jis matė įvykį, ar matė, kaip jis atsitrenkė į autobusą, ar tik matė, kad sustojo prie autobuso, ar įvykį matė betarpiškai, ar tik girdėjo susidūrimo garsą, taip pat nėra nurodyta apie jo (M. S.) veiksmus po tariamo atsitrenkimo į autobusą ir pan. Mano, kad, esant prieštaravimams tarp jo ir liudytojo A. B. paaiškinimų, teismas turėjo teismo posėdyje apklausti liudytoją A. B., tuo tarpu teismas jo neapklausė, nebandė pašalinti byloje kilusių prieštaravimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią vien tik rašytiniai asmens, galinčio patvirtinti pažeidimą, paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams ir jų nepakeičia. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. garantuoja teisę kaltinamajam apklausti kaltinančius parodymus duodančius liudytojus. Taigi liudytojas A. B. turėjo būti apklaustas apylinkės teisme, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir nustatyti, ar jis (M. S.) sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Be to, liudytojas E. Ž. savo rašytiniame paaiškinime teigia, kad grįžęs iš prekybos centro, pamatė gale, kairėje pusėje nubrėžtą buferio kampą, tuo tarpu liudytojas E. Ž. taip pat nebuvo apklaustas teismo posėdyje, todėl nei jam (M. S.), nei teismui nebuvo galimybės išsiaiškinti autobuso apgadinimo aplinkybių, kurios kelia abejonių. Byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Sinaras“ priklausančiam autobusui „Neoplan“ padaryti apgadinimai buvo padaryti būtent šio įvykio metu. Autobusas „Neoplan“ nei administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu apžiūrėtas nebuvo. Autobuso savininkas – UAB „Sinaras“ dėl autobuso apgadinimo nesikreipė ir policijos apie apgadinimus neinformavo, byloje nėra duomenų, kad autobusas būtų remontuotas, autobuso savininkas jokių pretenzijų dėl apgadinimo nekėlė. Taip pat nurodo, kad iš byloje esančios medžiagos negalima suprasti, kokios konkrečiai autobuso dalys buvo apgadintos – sparnas, bamperis, sparnas ar kt. Bylos nagrinėjimo metu šie neaiškumai nebuvo pašalinti, nebuvo atlikta autobuso apžiūra, nepaskirta ekspertizė apgadinimams nustatyti ir sulyginti, t.y. nebuvo apžiūrėtos ir sulygintos abi transporto priemonės, kas būtų leidę atsakyti į klausimus, ar ant abiejų automobilių esantys apgadinimai atsirado vienu metu ir ar šios transporto priemonės dalyvavo viename eismo įvykyje. Bylą išnagrinėjęs teismas ne tik nepaskyrė ekspertizės, neatliko automobilių apžiūros, bet, priimdamas skundžiamą nutarimą, iš esmės rėmėsi tik jo vairuoto automobilio „Renault Laguna“ v.n. (duomenys neskelbtini) apgadinimo mastu ir pobūdžiu, nubrozdinimais ir aiškiai matomais nemažais įlenkimais, tačiau teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus apie tai, jog jo automobilis yra senas, jo paviršiuje yra įvairių pažeidimų bei įlenkimų, atsiradusių ankstesniu laikotarpiu. Jo vairuotas automobilis buvo apgadintas 2011 m. gegužės 15 d. įvykusio eismo įvykio metu, po kurio nebuvo remontuotas, todėl tiek pareigūnai, tiek teismas turėjo ištirti ir nustatyti, kurie automobilio apgadinimai yra likę nuo senesnių eismo įvykių ir ar yra naujų apgadinimų, tačiau to nepadarė. Be to, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio ir jame paminėtų KET punktų akivaizdu, kad nei pažeidimo esmės aprašyme, nei nurodant pažeistų teisės aktų punktus, jis nebuvo kaltinamas pasitraukimu iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris nustato bylos nagrinėjimo ribas, jam nebuvo inkriminuoti KET punktai, reglamentuojantys, kad vairuotojas negali pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės savo iniciatyva pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, kuris nėra nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl jis negalėjo būti baudžiamas pagal ATPK 130 str. 1 d.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
M. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų dėl eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (LVAT nutartis Nr. N62-2204/2011 ir kt.). Vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, jų nepakeičia; neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-6/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-2204/2011, N63-413/2010, N575-881/2009 ir kt.).
Įrodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kt. aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (ATPK 256 straipsnio 1 dalis). Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus taip pat renka ir administracinę bylą nagrinėjantis organas (šiuo atveju – teismas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1830/2011).
Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S. kaltę dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų pripažįstant tik iš dalies, taip pat keliant abejones dėl eismo įvykio mechanizmo, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimų atitikimo, o taip pat dėl to, ar jis galėjo suprasti sukėlęs eismo įvykį ir, pažeisdamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos tikslingai pasišalino, pirmosios instancijos teisme nepagrįstai nebuvo apklausti betarpiškai eismo įvykį matęs asmuo A. B., kitos transporto priemonės vairuotojas E. Ž., taip pat eismo įvykį forminę policijos pareigūnai S. J., E. Č. apie jiems žinomas bylos aplinkybes, teismas rėmėsi tik rašytiniais bylos dokumentais. Pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad teismas nesiaiškino, ar ant abiejų automobilių esantys apgadinimai atsirado vienu metu ir ar šios transporto priemonės dalyvavo viename eismo įvykyje, nes, tiriant įvykį, transporto priemonės nebuvo sugretintos, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jo vairuotas automobilis yra senas ir ant jo iš anksčiau yra daug įvairių apgadinimų.
Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad, nors Lietuvos Respublikos ATPK 285 str. numatyta, jog, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N1-1333/2007, N575-326/2012). Šiuo atveju byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl nėra aišku, kokius paaiškinimus davė ir prašymus teikė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą formaliai, jis, turėdamas pareigą pats rinkti įrodymus, kad būtų pašalinti byloje esantys prieštaravimai, šios pareigos nevykdė.
Atsižvelgiant į tai, kad procesiniai pažeidimai padaryti pirmosios instancijos teisme, kuriame turi būti tinkamai ištiriami surinkti įrodymai ir priimti sprendimai dėl traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės, skirtinų nuobaudų ir kt., taip užtikrinant jo teisę apskųsti priimtus sprendimus apeliacine tvarka, nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apylinkės teisme. Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar M. S. veiksmuose yra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėtis, ar jos nėra. Kiti skunde keliami klausimai nenagrinėjami.
Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.