Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorui prokurorui Audriui Ažukui,

asmens, kurio atžvilgiu prašoma skirti priverčiamąsias medicinos priemones, M. M., gynėjui advokatui O. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. M., kuris gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamam nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalies, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra, 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 2 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atplėšęs vartų vielos tinklą įsibrovė į A. Z. priklausančią privačią teritoriją, kur tyčia išdaužė sargo namelio durų ir langų stiklus, nuplėšė elektros instaliaciją nuo lauko prožektoriaus, išdaužė teritorijoje buvusio vagonėlio ant ratų (kemperio) langų stiklus, sulaužė vagonėlio viduje esantį inventorių, tuo A. Z. padarė 2980 eurų turtinė žala.

M. M. ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. vakare, tikslios valandos neprisimena, jis savo automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus atvažiavo į Gelgaudiškį, Šakių rajone. Jis norėjo aplankyti Daugerdiškių kaimą gyvenančią savo mamą, bet buvo labai pavargęs, todėl sustojo prie autolaužyno, esančio (duomenys neskelbtini). Po to jis išgėrė apie 400 gramų degtinės su alumi. Išėjo pasivaikščioti po Gelgaudiškį. Eidamas pro buvusios Gelgaudiškio melioracijos teritoriją, kurioje jis gal prieš 10 ar daugiau metų yra dirbęs ir ta įmonė su juo nebuvo pilnai atsiskaičiusi už darbą, jis supyko ir sugalvojo tai įmonei atkeršyti. Kad toje teritorijoje gali būti kitas savininkas jis nepagalvojo. Tada pro įmonės teritorijos vartus, kurių praėjimas buvo laisvas, vartai buvo praviri, jis pateko į teritorijos vidų. Vartų jis patekdamas į teritoriją neapgadino. Po to nuėjo prie sargų namelio ir spirdamas išdaužė jo durų ir langų stiklus, nuplėšė laidus nuo lauko šviestuvo, nukabino ir patį šviestuvą. Tada jis nuėjo prie teritorijoje buvusio kemperio, kurio išdaužė keletą langų stiklų smūgiuodamas į juos ranka. Rankos dauždamas stiklus jis nesusižalojo. Kemperio viduje jis nieko neišlaužė, ten jau viskas buvo išlaužyta dar iki jam ateinant, buvo į lauką išneštas šaldytuvas. Po to jis iš šios įmonės teritorijos išėjo, nuėjo prie savo palikto automobilio, kur išdaužė galinių langų stiklus, nes jie jo manymu buvo netinkamai užtamsinti plėvele, o galinius žibintus išėmė netyčia. Po to ryte atvyko policijos pareigūnai, kurių jis paprašė patikrinti jam girtumą, kad žinotų kada galės vairuoti automobilį. Po to pareigūnai išvažiavo, jis į automobilį įsidėjo išimtus žibintus ir išvažiavo į Vilnių. Kitą dieną Vilniaus policija jį pristatė į Vilniaus Respublikinę psichiatrijos ligoninę, kur jis gydėsi apie mėnesį laiko ir jį išleido gydytis ambulatoriškai, jis gydosi (duomenys neskelbtini). Dėl tokio savo elgesio jis nuoširdžiai gailisi, atlygintų padarytą žalą, jeigu savininkas ją sumažintų, nes jo nuomone žala padaryta ženkliai mažesnė, kadangi apgadintas turtas senas, nevertingas (b. l. 72-73).

Nukentėjusysis A. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvažiavo į darbą iš ryto ir rado sugadintą savo turtą. Paskui ryte be policijos pagalbos surado kaltinamąjį, bet jie neatsižvelgė į tą jo nurodymą, jiems reikėjo atskiro nurodymo, kad jį sulaikyti. Paskui jį sulaikė po kažkiek valandų, nepažinojo kaltinamojo iki įvykio. Jis surado kaltinamąjį pagal veiksmus, jis buvo girtas, buvo primėtyta atliekų, buvo palikta alaus ir degtinės, rado į griovį įvažiavusį „VW Golf“. Jam padaryta apie 2900 eurų žala, ji neatlyginta. Paaiškino, kad tokią padarytos žalos sumą nurodė, nes buvo tvora išdraskyta, visi namuko langai išdaužyti ir buvo sudaužytas vagonėlis, kuris jau netinka naudojimui. Nurodė, kad galės pagrįsti, jog būtent tiek išleido šių sugadintų daiktų remontui. Pažymėjo, kad visas vagonėlis buvo nepataisomai sugadintas, net stogas buvo sukapotas. Pažymėjo, kad kemperis buvo dėvėtas. Nustatydamas žalą, vadovavosi interneto kainomis, tai yra už kiek galėtų nupirkti kitą, tokį patį namuką su tokia įranga. Patvirtino, kad kemperis nepataisomai sugadintas, o namuke viskas sutvarkyta. Turi namuko sutvarkymo ir tvoros sutvarkymo dokumentus bei kemperio pirkimo dokumentus. Pažymėjo, kad kemperio kaina yra apie 2400 eurų atsižvelgiant į nusidėvėjimą.

Teismo posėdžio metu pagarsintas 2018 m. kovo 15 – balandžio 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-191/2018, kuriame nurodyta, kad įtariamasis M. M. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. M. M. elgesį įstatymo uždraustos veikos padarymo metu lėmė jam konstatuoto psichikos sutrikimo paūmėjimas, o ne individualios psichologinės savybės. M. M. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – Šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas (F 25.0). M. M. dabartiniu metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - Šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas (F 25.0), jam reikalingas gydymas. M. M. pagal patologinę būseną yra pavojingas visuomenei, jam rekomenduojama taikyti priverčiamasis medicininio poveikio priemones -stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotojo psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Su M. M. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, dalyvauti teisme jam nerekomenduojama, atlikti bausmės jis negalėtų (b. l. 101-105).

Ekspertė L. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo išvadą palaiko. Paaiškino, kad jos tiriamajam M. M. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – šizoefektinis sutrikimas, manijos tipas. Nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, atsižvelgiant į medicininę dokumentaciją, į pateiktus nuolat atsikartojančius duomenis, kad M. M. nesilaiko gydymo režimo, konstatuojamas daugkartinis gydymo režimo pažeidimas, medikamentų nevartojimas, rekomenduoja jam taikyti medicininę poveikio priemonę, būtent stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis. Nurodė, kad jeigu būtų laikomasi režimo, tai M. M. būklės pagerėjimui būtų didelės galimybės, tačiau reikia laikytis gydytojo rekomenduojamo gydymo. Paties tiriamojo ligos pobūdis yra toks, kad ligos metu pacientas neturi kritikos savo ligai, nemano, jog yra sergantis, todėl jo lankymasis poliklinikoje ambulatorinėmis sąlygomis yra mažai tikėtinas, apie tai leidžia spręsti ir daugkartiniai gydytojo įrašai apie kartotinį neapsilankymą. Dėl šios priemonės netaikymo derėtų vertinti objektyviai tiriant paciento būklę gydytojų komisijai gydymo stacionare metu.

Pažymėjo, kad įstatymas numato pusės metų gydymąsi stacionare teismo nutartimi, o vėliau peržiūrint paciento būklę, gydytojų komisija kreipiasi į teismą dėl tolimesnio režimo keitimo. Įstatymo numatyta tvarka, M. M. pusę metų būtinai reikėtų gydytis.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Tai įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

įvykio vietos apžiūros protokolas ir foto lentelės, kur apžiūrėta ir nufotografuota privati teritorija, į kurią buvo įsibrauta, sargo namelis ir vagonėlis ant ratų, kurie buvo apgadinti, rastas popierinis parduotuvės „Maxima“ maišelis, ant kurio yra užrašas „Keptas naminis kiaulienos kotletas“, paimta teritorijoje esančių vaizdo kamerų filmuota medžiaga (b. l. 162-28);

automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kur apžiūrėtas ir nufotografuotas automobilis, matosi, užfiksuota, kad išdaužti automobilio galinių langų ir galinio dangčio langų stiklai, išimti galiniai žibintai, automobilyje rastas „Maxima“ pirkinių kvitas Nr. 132/48 (b. l. 33-43);

tyrėjos G. S. tarnybinis pranešimas, kad peržiūrėjus įvykio vietos apžiūros metu paimtą filmuotą medžiagą matosi, kad į teritoriją įsibrovęs asmuo eisena ir išvaizda atitinka netoliese stovinčio automobilio „VW Golf“ savininko M. M. požymius, o automobilio apžiūros metu paimtame „Maxima“ pirkinių kvite yra įrašytas ir keptas kiaulienos kotletas, kurio pakuotė buvo rasta A. Z. privačioje teritorijoje, į kurią buvo įsibrauta (b. l. 30-31).

Teisiamajame posėdyje ištirti bei patikrinti faktiniai duomenys, nėra prieštaringi, sutinkamai su BPK 20 straipsniu yra įrodymai, kurie vieni kitus papildo ir patvirtina, todėl yra pakankama teismui konstatuoti, jog M. M. įvykdė svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, t. y. įsibrovęs į A. Z. priklausančią privačią teritoriją, tyčia išdaužė sargo namelio durų ir langų stiklus, nuplėšė elektros instaliaciją nuo lauko prožektoriaus, išdaužė teritorijoje buvusio vagonėlio ant ratų (kemperio) langų stiklus, sulaužė vagonėlio viduje esantį inventorių.

M. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones –stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Įstatymo nustatyta tvarka tinkamai atlikta ir teisiamajame posėdyje nenuginčyta teismo psichiatrine ekspertize nustatyta, jog tiek nusikaltimų padarymo, tiek ir šiuo metu M. M. dėl psichikos sutrikimo nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės, negalėjo ir negali jų valdyti, šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką šis asmuo padarė būdamas nepakaltinamu, tokiu yra ir šiuo metu.

Įvertinus M. M. patologinę būseną, atsižvelgiant į ekspertizės akte nurodytus duomenis, vadovaujantis BK 17 straipsniu M. M. pripažintinas nepakaltinamu, jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė. Iš ekspertizės akte nurodytų duomenų apie M. M. psichinės sveikatos būseną ir ligos pobūdį matyti, kad jam konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - Šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas ir jam būtinas priverstinis gydymas. Kadangi tiek teismo psichiatrijos ekspertų komisija, tiek teismo posėdyje išvadą davusi teismo psichiatrė ekspertė pripažįsta reikalingu M. M. skirti stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, už baudžiamajame įstatyme padarytą uždraustą tyčinę nusikalstamą veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, M. M. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Z. pareiškė 2980,00 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 55).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio nuostatas baudžiamojoje byloje nagrinėjamas tik toks civilinis ieškinys, kuris susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamoje byloje M. M. nėra kaltinamasis, jis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, jo veika nėra baudžiama. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011). Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako. Taigi priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu ir nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taiko atitinkamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, kai kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja. CK 6.268 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Vadovaujantis CK 6.268 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Kadangi M. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl jis nėra tinkamas atsakovas. A. Z. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, paliekant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį tinkamam atsakovui civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Byloje paimti daiktai: parduotuvės „Maxima“ kasos kvitas, stiklo šukė ir plastikinė detalė, ant kurių matosi dėmės, panašios į kraujo dėmes, perduoti saugoti Marijampolės apskrities VPK aptarnavimo skyriui (b. l. 44-45), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini, kaip menkaverčiai.

pripažinti, kad M. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

M. M. už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą, taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Daiktus: parduotuvės „Maxima“ kasos kvitą, stiklo šukę ir plastikinę detalę, ant kurių matosi dėmės, panašios į kraujo dėmes, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

A. Z. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras. Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.