- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- T-62-360/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- I. B.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, nagrinėdamas nuteistojo I. B., gim. (duomenys neskelbtini) prašymą
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. nuteistas 2014-03-31 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3d. paskirta bausmė subendrinta su 2006-09-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Nuteistasis šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniame teismui, kuris 2015-03-12 nuosprendžiu I. B. pakeitė Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir pagal BK 300 str. 2 d. paskyrė laivės atėmimo bausmę dvejiems metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3d. paskirtą bausmę Lietuvos apeliacinis teismas subendrino su 2006-09-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies – 2 metų 11 mėnesių ir 14 dienų laisvės atėmimo pridedant dalį nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir 2 mėnesiams.
Klaipėdos apygardos teisme gautas I. B. prašymas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatų taikymo, įsigaliojus šio straipsnio naujai redakcijai (Nr. XII-1554, 2015-03-19), jo atžvilgiu priimtame apkaltinamajame nuosprendyje.
Šalies argumentai
Prašyme nuteistasis nurodo, kad naujoji BK 75 str. 1 d. redakcija lengvina jo teisinę padėtį, nes suteikia teismui teisę atidėti už jo įvykdytų sunkių nusikaltimų paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prašyme toliau teigiama, kad nors ankstesnis teistumas galbūt ir gali atimti galimybę prašyti pritaikyti naująjį baudžiamąjį įstatymą, tačiau nuosprendžių ir baudžiamųjų įstatymų analizė rodo, kad bent formaliai jo teisinė padėtis yra tokia, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Reikšmingas faktas, kad už kelis sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą jis yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios trukmė neviršija ketverių metų. Tokia laisvės atėmimo bausmė byloja, jog yra viena iš teisinių prielaidų taikyti jam naująją BK 75 str. 1 d. redakciją. Pareiškėjas teigia, kad yra ne tik formalios teisinės bet ir faktinės prielaidos atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nuo 2015-03-24 įsigaliojo nauja BK 56 str. redakcija, kur dabartiniu metu šis įstatymas reglamentuoja tik bausmės už tyčinio nusikaltimo padarymą skyrimą pavojingam recidyvistui. BK 56 str. numatyta, jog pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui, gali būti skiriama tik BK 62 str. numatytais pagrindais. Tai reiškia, kad naujajame baudžiamajame įstatyme neliko nuorodos į tai, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Ta prasme ir ši nauja Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies norma palengvina jo teisinę padėtį, kadangi nėra teismo sprendimo pripažinti jo pavojingu recidyvistu, o tai rodo, kad net recidyvistui, įvykdžiusiam BK 300 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, galima paskirti ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bet ir areštą. Be to pareiškėjas nurodo, kad dirba UAB „Grako" direktoriumi, yra vienas iš tos įmonės akcininkų, įmonės kolektyvo ir kito akcininko nuomone, savo darbą atlieka gerai, be jo bendrovė gali susidurti su sunkumais vykdydama sutartinius įsipareigojimus. Be to darbas uždarojoje akcinėje bendrovėje yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, kartu su sutuoktine augina 2014-10-19 ir 2010 08 22 gimusius sūnus, žmona šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Neatidėjus bausmės vykdymo šeimai būtų itin sudėtinga pragyventi iš S. B. gaunamos socialinio draudimo pašalpos. Pareiškėjas mano, kad teismų nustatytos aplinkybės bei tos, kurių teismai neįvertino, leidžia teigti, jog jo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. B. prašymas atmetamas.
Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-21 nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, I. B. nuteistas už vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, tačiau motyvuojant, kad anksčiau teistas, bausmės neatlikęs, todėl jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Ji subendrinta su 2006-09-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies – 2 metų 11 mėnesių ir 14 dienų laisvės atėmimo pridėta dalis nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir 2 mėnesiams.
BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal naująją BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554) bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams ir už tyčinius sunkius nusikaltimus. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje naujasis baudžiamasis įstatymas numato formalią galimybę palengvinti nuteistojo I. B. teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamąją galią. Tačiau taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tai reiškia, kad ir I. B. baudžiamojoje byloje teismas gali spręsti klausimą dėl aptariamo BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, bet besąlygiškai tas nuostatas taikyti ir bausmės vykdymą atidėti neprivalo. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (2011 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338/2011). Atidėdamas bausmės vykdymą teismas privalo motyvuoti, kodėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apygardos teismas, sprendžia, kad prašyme nurodytos aplinkybės nėra tokios, kad jomis remiantis būtų galima skirti bausmės vykdymo atidėjimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad I. B. jau yra teistas – 2003-01-06 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 104 str. nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, 2003-06-10 Lietuvos apeliacinis teismas veiką perkvalifikavo į LR BK 109 str. 2 d. ir galutinę bausmę paskyrė 4 (ketverius) m. laisvės atėmimo; teistas 2006-09-29 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 260 str. 1 d., LR BK 260 str. 3 d. nuteistas 6 (šešeriems) metams laisvės atėmimo, 2009-05-05 paleistas lygtinai neatlikus 2 (dviejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių bausmės. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2014 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. 2K-199/2014).
Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Taigi nuteistasis nepadarė atitinkamų išvadų iš ankstesnio teistumo, jam jau buvo parodytas teismo pasitikėjimas ir jis paleistas lygtinai iš pataisos namų, tačiau būdamas lygtinai paleistas padarė naują apysunkį nusikaltimą. Iš šių aplinkybių matyti, kad nuteistasis pasitikėjimo nepateisino, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam realiai neatliekant paskirtosios bausmės. Be to, neatlikta bausmės dalis gana didelė, t. y. 2 metai 11 mėnesių ir 14 dienų, o nauju nuosprendžiu paskiriant galutinę bausmę, prie neatliktos bausmės dalies pridėta tik dalis nauju nuosprendžiu pridėtos bausmės.
Šeimyninės aplinkybės ir nuteistojo noras padėti savo artimiesiems yra svarbios, tačiau jos nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, paskirtos bausmės dydis ir likusios neatliktos bausmės dalis, neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė, padarė išvadas dėl savo elgesio, ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų ir aplinkiniams yra nepavojingas, todėl šiuo metu teismui duomenų išvadai, jog nuteistajam gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, nepakanka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 362¹ straipsnio 5 dalimi, teisėjas
nutaria:
nuteistojo I. B. prašymą, taikyti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisas ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.