- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-02
- Bylos Nr.
- 1S-109-365/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- P. D.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria nuteistojo P. D. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. LK-N-221, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžiu P. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktus -laisvės atėmimu 15 metų, BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktus - laisvės atėmimu 8 metams, BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktus – laisvės atėmimu 3 metams, BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 15 metų.
2. P. D. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. kovo 27 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. kovo 27 d. Nuteistasis P. D. du trečdalius paskirtos bausmės atliko 2022 m. kovo 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lygtinio paleidimo komisija (toliau ir – Komisija) 2025 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. LK-N-221 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistajam P. D.. Darė išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, nes nėra pagrindo manyti, kad P. D. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Numatytas pakartotinis svarstymas dėl galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2025 m. rugsėjo 17 d.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis P. D. dėl Komisijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. LK-N-221 pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi nuteistojo P. D. skundas atmestas.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai
5. Skundu nuteistasis P. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį, Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. LK-N-221 ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam P. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nuteistasis akcentuodamas lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigų reglamentuojančias teisės normas, šiuo klausimu teismų formuojamą praktiką, skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. 2025 m. vasario mėn. atlikus vertinimą buvo nustatyta, kad nuteistasis P. D. padarė akivaizdžią pažanga mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, įvykdė plane nustatytas priemones, taip pat po teismo gautas rekomendacijas, todėl Vilniaus kalėjimo administracijos jis buvo pristatytas komisijai lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Tačiau komisija, kuri prieš 7 mėnesius esant toms pačioms aplinkybėms rekomendavo jį teismui paleisti lygtinai, 2025 m. kovo 19 d. nutarimu nurodo visiškai nesuprantamas aplinkybes niekuo nesusijusias su esama jo (P. D.) padėtimi ir siūlo nepaleisti lygtinai, nurodydama melagingus ir neteisingus motyvus.
5.2. Komisijos išvada, susijusi su darbu bausmės atlikimo metu yra neteisinga. Skunde nuteistasis pažymi, jog iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis jau 2014 m. atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, tačiau įdarbintas nebuvo, nes nebuvo laisvų darbo vietų. P. D. per bausmės atlikimą ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją dėl darbo, tačiau darbo vieta nebuvo suteikta, administracijos siūlomas darbas, kurio nuteistasis atsisakė nebuvo apmokamas ir jam nebuvo fiziškai pajėgus, už tai jis buvo nubaustas ir atliko paskirtas nuobaudas. 2022 m. atsiradus teisinei galimybei užsiimti individualia veikla, jis pradėjo dirbti pagal ją, ir šiuo metu P. D. taipogi dirba pagal individualią veiklą. Todėl vertina, kad Komisijos paaiškinimas, jog nėra aišku ar vykdoma individuali veikla nėra fiktyvi, tėra prielaida, kadangi individuali veikla buvo tikrinama, leidimas suteiktas (duomenys neskelbtini) kalėjimo direktoriaus ir tokia veikla buvo prilyginta darbui. Pažymima ir tai, kad jis (P. D.) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu aktyviai įsitraukė ir į neatlygintino darbo iniciatyvas, savanoriškai yra atlikęs nemokamų darbų, kurių niekas neįpareigojo.
5.3. Dėl išvadų, susijusių su nuteistojo darbu ne bausmės atlikimo vietoje, nuteistasis P. D. skunde nurodo, jog socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija prieštaringa. Pažymi, kad 2023-06-28 Žemės ūkio bendrovė pateikė įsipareigojimą, kad jį įdarbins sandėlininko pareigose, kai tik jis bus perkeltas į atvirąjį kalėjimą. Tačiau čia jis nebuvo įdarbintas, nes buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiaukelės namus iš kurių kasdien į darbą į vieną puse tektų važinėti 195 km į Pasvalio rajoną. Todėl jis susirado kitą darbovietę Vilniaus mieste. Dėl šiuo metu vykdomos veiklos yra pridėta sutartis, patvirtinanti, jog jis darbo dienomis dirba pagal individualią veiklą, vykdo statybvietės paruošimo darbus. Be to, akcentuoja, jog pusiaukelės namų administracija ne kartą jį (P. D.) tikrino darbo vietoje ir yra sudariusi jo dienotvarkę.
5.4. Dėl turimų įsiskolinimų komisijos išvados neteisingos, o turimi duomenys netikslūs. Nurodoma, jog jis STI vertintojai pateikė pervedimų šakneles, kuriose nurodė, kad perveda po 50 eur kas mėnesį. Jis ne kartą kreipėsi į administraciją, jog buhalterija suskaičiuotų, kiek per tris metus buvo pervesta pinigų antstoliams, taip pat nusiųstų užklausą į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, kiek pinigų buvo pervedęs antstoliams, kadangi ten atliko didžiąja dalį bausmės. Be to, nutarime nurodoma, kad neatlyginta didžioji nusikaltimu padaryta žalos dalis, tačiau jo skola yra apie 300 000 Eur solidariai, todėl realiai neįmanoma atlyginti didžiosios dalies skolos, kol jis (P. D.) atlikinėja bausmę. Yra pateikęs pažyma, jog lygtinai paleistas bus įdarbintas ir gaus didesnį atlyginimą, nei dabar, todėl tik gavęs galimybę dirbti geriau apmokamą darbą, sugebėtų atlyginti didesnę dalį skolos dalį.
5.5. Dėl pažeidimų ir paskatinimų, skunde nurodoma, jog P. D. buvo nuteistas dar būdamas jaunas, maištaujantis, nesubrendęs, padarė nemažai tvarkos pažeidimų kalėjime, tačiau bausmės eigoje, lankydamas užsiėmimus, dalyvaudamas programose, subrendo, suaugo ir tapo normaliai funkcionuojančiu, dirbančiu, visuomenės normas gerbiančiu žmogumi. Todėl nuteistajam nesuprantamas teiginys, kad yra vertintas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Deklaratyvūs teiginiai parodo nusistovėjusią komisijos nuomonę netaikyti nuteistiesiems lyginio paleidimo ir tokia pozicija priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu.
5.6. Informacija bei išvados, kad jam (P. D.) artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos, niekuo nepagrįstos. Pažymima, kad tokią informaciją jis (P. D.) sužinojo tik skaitydamas gautą komisijos nutarimą. Mano, jog tuo atveju, kuomet jis būtų padaręs kažkokį nusižengimą, dėl to būtų surašomas tarnybinis pranešimas ir būtų nubaustas, tačiau nėra supažindintas, iš kur tokie duomenys yra atsiradę.
5.7. Pasisakydamas dėl nusikalstamo elgesio rizikos, nuteistasis vertina, jog ji negali būti žema dėl nekintančių balų skaičiaus, kurie nuo jo daromos pažangos nepriklauso. Tačiau mano, kad jis atitinka įstatyme numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nurodoma, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas, jeigu nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
5.8. Nuteistasis pabrėždamas lygtinio paleidimo instituto siekiamus tikslus ir progresyvaus bausmės atlikimo (vykdymo) principus, skunde atkreipia dėmesį, jog jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra atleidimas nuo likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o padaryto nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Pažymi, kad skirdamas griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, jis jau buvo nuteistas už padarytus nusikaltimus ir už tai buvo paskirta bausmė. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog P. D. turi didelę šeimą, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, sugyventine, su kuria yra kartu 17 metų, nori kurti bendrą ateitį kartu, taip pat stiprius ryšius su tėčiu, broliais, sese, močiutėmis ir diedukais, visiems reikia palaikymo ir artumo, nes neseniai palaidojo mamą, todėl artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme.
5.9. Skunde akcentuojamos ir Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec (2003) 22. Nuteistasis P. D. pažymi, kad lygtinis paleidimas, pagal šias rekomendacijas, turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas.
5.10. Apibendrindamas skundo argumentus, nuteistasis P. D. mano, jog jam, atitinkant tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, bei esant pasiryžusiam ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis, yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
Nuteistojo P. D. skundas atmetamas.
7. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo P. D. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo P. D. pastangos integruotis į visuomenę jau yra pakankamos, o pataisos procesas yra užtikrinantis, kad, lygtinai paleistas, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, apygardos teismas neturi pagrindo. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad žemesnysis teismas bei Komisija netinkamai įvertino nuteistojo P. D. asmenybę bei jo dedamas pastangas pasikeisti. Vien tik tai, kad žemesnysis teismas medžiagą, apibūdinančią nuteistąjį, įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, negali būti pagrindas konstatuoti, jog apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino P. D. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją.
9. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos bylos medžiagos, egzistuoja nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurie nurodyti tiek apylinkės teismo nutartyje, tiek ir Komisijos nutarime. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, P. D. pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, atliko didžiąją dalį paskirtos bausmės (bausmę vykdo 13 metų), yra linkęs prisiimti daugiau atsakomybės už vaidmenį, atliktą darant nusikaltimą, padarė pakankamą pažangą dirbant ties mąstymo ir elgesio problemomis ir stebimas šio kriminogeninio veiksnio sąveikos su pakartotiniais teisės pažeidimais mažėjimas, yra reikšmingų poslinkių prosocialia linkme, nuo 2021 m. nefiksuoti pažeidimai, jis šešis kartus skatintas, drausminės nuobaudos negalioja, aktyviai dalyvauja įvairiose programose, kas patvirtina nuteistojo argumentus, jog jis keičiasi, tapo dirbančiu, visuomenės normas gerbiančiu ir nenusižengiančiu žmogumi. Visos šios aplinkybės, į kurias dėmesį atkreipė tiek Komisija, tiek žemesnysis teismas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, priešingu atveju, nuteistasis netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.
10. Nuteistojo teigimu, priimant sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, buvo suabsoliutintos aplinkybės, susijusios su nusikaltimo sunkumu. Sutiktina, kad nagrinėjant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo išsprendimui reikšmingiausios aplinkybės nėra susijusios su padarytų nusikalstamų veikų sunkumu ir pavojingumu. Kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tačiau argumentai, kad žemesnysis teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, išskirtinę reikšmę suteikdamas nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui bei ankščiau buvusiems drausmės pažeidimams, laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, duomenys apie tai už kokio pobūdžio nusikaltimą P. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę buvo įvertinti kartu su duomenimis apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei kriminogeninius veiksnius, nuteistojo dedamas pastangas juos valdyti. Įvertinus šių duomenų visumą padaryta pagrįsta išvada, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti.
11. Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės susijusios su socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimu, jo teigiama nuostata į darbą bei žalos atlyginimą, ryšių su artimaisiais palaikymas, pozityvus elgesys taip pat teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet tai dar nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse, numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
12. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prognozuoti sėkmingą P. D. integraciją į visuomenę ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš esmės neleidžia nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, kuri vis dar vertinama kaip vidutinė, bei pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių bei tokią riziką mažinančių veiksnių santykis. Nors, kaip akcentuoja nuteistasis, jis yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, vis tik iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys ir vis dar išlieka nemažai dinaminių veiksnių, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų: nedidelė darbinė patirtis; lėšų tvarkymas bei pajamos – turi skolų/ieškinių, kurių apmokėjimo galimybės yra ribotos; gyvenimo stilius ir draugai – buvo lengvai įtakojamas kriminalinių grupių; piktnaudžiavimas alkoholiu – ankstesnis alkoholio vartojimas, nusikaltimas padarytas esant neblaiviam; emocinė gerovė – elgesio problemos vaikystėje; mąstymas ir elgesys – anksčiau asmuo buvo linkęs nuvertinti nusikaltimo pasekmes, reiškė mažai empatijos aukoms; nuostatos – reiškė neigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu. Nustatyti keturi apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: teigiama darbinė motyvacija, išlaiko darbą; ryšių su artimaisiais palaikymas; šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje; turi stabilią gyvenamąją vietą. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje teismo nutartyje, nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis ir anksčiau parengtoje socialinio tyrimo išvadoje (2024 m. rugpjūčio 6 d.) buvo nustatyti tie patys septyni dinaminiai veiksniai, o tai ir sudaro pagrindo išvadai, kad per šį laikotarpį iki pakartotinio svarstymo nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų, siekiant šiuos veiksnius sumažinti.
13. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis resocializacijos priemonėse pradėjo aktyviau dalyvauti tik nuo 2020 m. liepos mėn. Nuteistasis nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. buvo labiau orientuotas į pozityvaus užimtumo priemonių įgyvendinimą – 2022 m. spalio 13 d. dalyvavo paskaitoje „Psichologinės traumos“, 2022 m. spalio mėn. tęsė dalyvavimą intervencinėje priemonėje, skirtoje didinti motyvaciją spręsti su nusikalstamumu susijusias problemas, 2022 m. lapkričio 21 d. baigė relaksacijos užsiėmimų ciklą, parengtą pagal emocijų stresinėse situacijose indentifikavimo ir valdymo programą, 2023 m. kovo mėn. baigė elgesio pataisos programą „R.A.K.T.A.S“. Tačiau nuo šio laikotarpio buvo stebima pauzė nuteistojo dalyvavime jam į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą orientuotose programose. Nuteistasis nuo 2024 m. sausio mėn. pradėjo dalyvauti reabilitacijos priemonėse – 2024 m. sausio 17 d. dalyvavo seminare „Bendravimo ypatumai“, 2024 m. vasario 7 d. – seminare „Smurtas artimoje aplinkoje“. Tokie žemesniojo teismo įvertinti duomenys leidžia pritarti išvadai, kad nuteistojo dalyvavimas šiose priemonėse nebuvo nuoseklus visą bausmės atlikimo laikotarpį, kaip teigia jis pats, o tik suėjus formaliam terminui, nuo kada galimas lygtinis paleidimas, buvo pradėtas stebėti didesnis P. D. įsitraukimas ir motyvuotas dalyvavimas jose, nors net ir šis dalyvavimas nebuvo nuoseklus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, todėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimu rekomenduota laisvės atėmimo vietų įstaigai dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo peržiūrėti nuteistojo individualų resocializacijos planą, išskirti dinaminius veiksnius, turinčius sąsajas su jo nusikalstamo elgesio raiška, ir numatyti priemonės juos valdyti. Taip pat rekomenduota nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: išlaikyti stabilią darbo vietą ne bausmės atlikimo vietoje, dengti finansinius įsiskolinimus.
14. Nuteistasis skunde kelia abejones dėl Komisijos išvadų ir ginčija socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, susijusius su jo darbine veikla, padengtos skolos dalimi, stebimų kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatų ir teigia, jog padarytos išvados apie jo elgesį yra abejotinos ir neteisingos. Tačiau su šiais nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistojo P. D. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą atliko ir 2025 m. vasario 20 d. d. socialinio tyrimo išvadą surašė Resocializacijos skyriaus vyresnioji specialistė S. P., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, taip pat 2022 m. sausio 21 d. įgytą kvalifikaciją taikyti ,,OASys“ metodiką. Todėl nėra pagrindo abejoti tiek ,,OASys“ metodikos patikimumu, tiek pareigūno, atlikusio vertinimą ir surašiusio minėta išvadą, kompetencija ir kvalifikacija, o tuo pačiu ir išvadoje užfiksuotų faktinių duomenų teisingumu. Pažymėtina, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl faktinių duomenų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Tai, kad žemesnysis teismas kitaip, nei mano nuteistasis, įvertino socialinio tyrimo išvados duomenis ir padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti kokie nors baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
15. Skunde pažymima ir tai, jog P. D. jau pusantrų metų atlieka bausmę atviro tipo pusiaukelės namuose, kur ryte atsikelia, išeina į darbą, vakare grįžta, o savaitgalius leidžia pas savo artimuosius namuose, todėl nuteistajam P. D. nesuprantama, kodėl jam netaikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad P. D. iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą buvo perkeltas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, taip pat palengvinti nuteistojo resocializacijos procesą. Šios aplinkybės neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos – teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas (BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas) reikalauja, jog nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Nuteistojo perkėlimas į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Pusiaukelės namus) leidžia matyti, kad P. D. daro pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą, todėl tinkamas jo elgesys bausmės atlikimo metu ir buvo įvertintas priimant minėtą sprendimą, tačiau šios aplinkybės nepaneigia žemesniojo teismo įvertintų duomenų, dėl kurių visumos lygtinis paleidimas nuteistajam šiuo metu dar netaikytinas.
16. Skunde nuteistasis taip pat akcentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas Rec (2003)22 sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Šie skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šios rekomendacijos apibrėžia gaires valstybių narių tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Tačiau jos nėra imperatyviai privalomos, o rekomendacinio pobūdžio. Be Europos Sąjungos teisės aktų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinamos nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Lygtinio paleidimo klausimus reglamentuoja BVK ir BPK, kuriuose aiškiai apibrėžti tiek kriterijai, kuriuos turi atitikti lygtinio paleidimo siekiantys nuteistieji, tiek procesinė lygtinio paleidimo klausimo išsprendimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad P. D. atveju baudžiamojo proceso įstatymo ar BVK reikalavimai ir procedūros buvo pažeistos.
17. Dėl skunde akcentuojamo nuteistojo teisėto lūkesčio, tvirtinant, jog net ir nuoseklus teigiamas elgesys, socialinė pažanga bei dalyvavimas pataisos įstaigos organizuojamose programose nesuteikia nuteistiesiems realios galimybės pasinaudoti lygtiniu paleidimu ir tai mažina motyvaciją toliau stengtis bei kelia nusivylimą, visų pirma pažymėtina, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas kaip minėta, yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas. Apygardos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, aptartą tiek Komisijos nutarime, tiek žemesniojo teismo nutartyje, pateiktus nuteistojo asmens bylos duomenis, apibūdinančius P. D. asmenybę, bei išvadas pateiktas aktualioje Socialinio tyrimo išvadoje, sprendžia, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant nuteistajam savo elgesį teigiamos dinamikos link, o šis procesas turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūrizuotoje įstaigoje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo P. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.