- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- N-575-94-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-05540-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Advokatai
- Algirdas Goštautas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. S., atstovaujamo advokato Algirdo Goštauto, ir S. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimo S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei S. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁵ straipsnio („Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas“) 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 500 Lt baudą dėl to, kad ji pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Teismas pažymėjo, kad S. M., kaip bendrovės vadovės, pareiga iki 2010 m. balandžio 30 d. sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė, tačiau ji šios pareigos neįvykdė ir pažeidė akcininkų teises. Nurodė, kad visi su finansinių dokumentų perdavimu susiję S. M. argumentai atmestini, nes ji traukiama atsakomybėn už visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą nustatytu laiku, o ne už nurodytų dokumentų neparengimą. Teismas sprendė, kad S. M. žinojo apie pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų šiai pareigai įvykdyti, nesikreipė dėl to į įmonės akcininkus, neinformavo apie tai, kad šio susirinkimo sušaukti nespėja, pagalbos neprašė. Todėl teismas vertino, kad S. M. numatė galimas tokio neveikimo pasekmes, tačiau nesiėmė priemonių joms išvengti ir padarė ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
II.
Apeliaciniu skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas N. S., atstovaujamas advokato Algirdo Goštauto, prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir S. M. už ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 6 000 Lt baudą. Nurodo, kad S. M., prieš 2010 m. kovo 11 d. ją paskiriant bendrovės vadove, šioje bendrovėje dirbo vyriausiąja finansininke ir žinojo apie bendrovėje susiklosčiusią finansinę padėtį bei gerai išmanė bendrovės veiklą. Pažymi, kad bendrovės akcininko I. R. pranešimas apie ketinamas parduoti akcijas, balanso tvirtinimas ir kitos panašios aplinkybės neturi įtakos bendrovės vadovės pareigai sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Mano, kad S. M. dėl pažeidimo gailisi nenuoširdžiai, pažeidimo išaiškinti nepadėjo, todėl nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teigia, kad vien gailėjimasis nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali.
Apeliaciniu skundu S. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą. Tvirtina, kad pažeidimas padarytas esant būtinajam reikalingumui, t. y. 2010 m. balandžio 8 d., likus 23 dienoms iki to laiko, kai turėjo būti sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, ji buvo įregistruota bendrovės direktore ir paaiškėjo, kad susirinkimui tvirtinti, ne dėl jos kaltės, turėjo būti pateiktas ne tik 2009 m., bet ir 2008 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Teigia, kad bendrovės finansinė padėtis buvo sudėtinga, todėl, siekdama išvengti galimai atsirasiančios ženkliai didesnės žalos, kuri būtų atsiradusi nesutvarkius bendrovės apyvartinių lėšų, ji ėmėsi neatidėliotinų veiksmų šias lėšas sureguliuoti ir nespėjo sušaukti eilinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo. Mano, kad dėl susirinkimo laiku nesišaukimo žala apskritai neatsirado.
Atsiliepdama į N. S. apeliacinį skundą, S. M. papildomai pažymi, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą atidėjo ir tai, jog bendrovės akcininkas I. R. pranešė ketinantis parduoti savo akcijas, taip pat tai, kad N. S. buvo išvykęs į užsienį ir nebuvo įmanoma jam pranešti apie tokio susirinkimo sušaukimą. Pabrėžia, kad pripažino padariusi pažeidimą, o tai, ar ji dėl pažeidimo gailėjosi nuoširdžiai, pagal vidinį įsitikinimą įvertino pirmosios instancijos teismas. Nesutinka su argumentu, kad visuotinio akcininkų susirinkimo ji nesušaukė piktybiškai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į S. M. apeliacinį skundą N. S. akcentuoja, kad nebuvo pateikta įrodymų apie bendrovės ir jos akcininkų nuosavybei grėsusį pavojų, neįrodytas tokio pavojaus realumas ir akivaizdumas. Mano, kad net ir kilus tokiam pavojui, jis galėjo būti pašalintas ir kitomis priemonėmis. Pažymi, kad ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti žalos atsiradimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo 2 000 iki 10 000 Lt.
Akcinių bendrovių 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog S. M. kaltė padarius ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Vadovaujantis Akcinių bendrovių 23 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 37 straipsnio 10 dalies 9 punktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė S. M. turėjo iki 2010 m. balandžio 30 d. sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau to nepadariusi, įvykdė ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pažeidimas, t. y eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas būtų buvęs nesušauktas esant būtinajam reikalingumui (ATPK 17 str.), t. y. dėl grėsusio realaus ir akivaizdaus pavojaus nuosavybei, o būtent, byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad S. M. laiku sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sutrukdė iškilęs realus ir akivaizdus pavojus bendrovės nuosavybei. Be to, net ir darant prielaidą, kad toks pavojus buvo kilęs, byloje nėra pateikta įrodymų, kad jis galėjo būti pašalintas tik laiku nesušaukiant eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Taigi būtinojo reikalingumo sąlygos šiuo atveju nenustatytos.
Pirmosios instancijos teismo nutarimu S. M. skirta 500 Lt bauda. Iš teismo nutarimo matyti, kad sprendimas skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali yra pagrįstas ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N62-1411/2008, N62- 2019/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, paskirdamas švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nenustatė. Vien S. M. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) nesudaro pagrindo taikyti jai išskirtinai švelnią nuobaudą. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore S. M. išrinkta 2010 m. kovo 11 (b. l. 3), tačiau eilinio visuotinio bendrovės, kurioje, kaip matyti, yra du akcininkai (b. l. 31, 32), akcininkų susirinkimo ji nesušaukė net iki 2010 m. rugsėjo mėnesio (b. l. 46). Todėl padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, o vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios, keturis kartus mažesnės baudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimas šiuo atveju akivaizdžiai nepasieks administracinėms nuobaudos keliamų tikslų (ATPK 20 str.). Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas.
Tad, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1, 3 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
S. M. apeliacinio skundo netenkinti.
N. S., atstovaujamo advokato Algirdo Goštauto, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.