- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- 1-1402-992/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10149-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. vairavo transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: M. M. 2021 m. balandžio 2 d., apie 20.00 val. Vilniuje, Ateities g. ir Fabijoniškių g. sankryžoje vairavo automobilį Audi, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį. Policijos pareigūnai, atvykę tvarkyti formalumų, susijusių su eismo įvykiu, vizualiai nustatė M. M. neblaivumo požymius, 2021 m. balandžio 2 d., 20.18 val., metrologiškai patikrintu alkotesteriu pirmojo patikrinimo metu M. M. iškvėptame ore nustatė 2,92 prom. alkoholio koncentraciją. M. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 17 punktą, numatantį, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktą, numatantį, kad metrologiškai patikrintu alkotesteriu 15 - 30 min intervalu turi būti atliekami du patikrinimai, atsisakė atlikti antrąjį patikrinimą metrologiškai patikrintu alkotesteriu, ne vėliau kaip per vieną valandą, kai jam atliktas patikrinimas, nesikreipė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Tokiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir parodė, kad tiksliai neatsimena, kaip viskas įvyko, prisipažįsta vairavęs automobilį neblaivus, buvo jo gimtadienis, su draugais išgėrė daug viskio, paties įvykio neprisimena dėl girtumo, daug ką jam vėliau draugas papasakojo. Suvokia, kad viskas galėjo pasibaigti ir kitaip, labai gailisi dėl savo elgesio, tokia situacija tikrai nepasikartos. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti motinos žinion, su motina bendrauja, jos klauso. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (86 – 87 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu M. M. davė iš esmės analogiškus parodymus, parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (45 – 47 b. l.).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta A. L. prašė teismo perduoti jos sūnų M. M. jos žinion pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (91 – 92 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. (V. K.) parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4 būrio vyriausiuoju patruliu. 2021 m. balandžio 2 d., apie 20 val., iš budėtojo gavo pranešimą vykti į Ateities gatvę, kur įvyko eismo įvykis, maždaug per 6 minutes atvyko į eismo įvykio vietą (Ateities ir Fabijoniškių gatvių sankryžą), link Pašilaičių gatvės stovėjo automobiliai Audi, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairavimo fakto nematė, atvyko po to, kai eismo įvykis buvo įvykęs. Aiškinantis įvykio aplinkybes, policijos ekipažo Nr. 1942, kurio nariai kiek anksčiau buvo atvažiavę į įvykio vietą, atvedė neblaivų M. M., kuris buvo automobilio Audi, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, galimai sukėlęs eismo įvykį. M. M. atitiko visus bendrus neblaivaus asmens požymius, jo kalba buvo nerišli, sklido alkoholio kvapas, svirduliavo. Alkotesteriu 2021 m. balandžio 2 d., 20.18 val., M. M. nustatė 2,92 promilių girtumą, pagal nustatytą tvarką turėjo pakartotinai atlikti prasipūtimą, bet pakartotinai testuotis M. M. atsisakė. M. M. sulaikė, pristatė į Operatyvinės veiklos skyriaus patalpas, M. M. elgėsi agresyviai, keikėsi, spardė automobilyje esančias sulaikytųjų patalpas, todėl buvo panaudotos specialiosios priemonės M. M. sutramdyti (11 – 13 b. l.).
Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos pareigūno V. K. tarnybiniame pranešime (6 b. l.).
Neblaivumo nustatymo akto duomenys patvirtina, kad alkotesteriu M. M. 2021 m. balandžio 2 d., 20.18 val., pirmu patikrinimu nustatytos 2,92 promilės etilo alkoholio, antro patikrinimo M. M. atsisakė (14 – 15 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad M. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias patvirtina ir liudytoju apklausto policijos pareigūno ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, neblaivumo nustatymo akto duomenys, kad pirmą kartą patikrinus M. M. girtumą, jam buvo nustatytas 1,5 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas, antro patikrinimo M. M. atsisakė. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad M. M. 2021 m. balandžio 2 d., apie 20.18 val., Vilniuje, Ateities g. ir Fabijoniškių g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį Audi A3, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, atsisakė nustatyta tvarka pasitikrinti blaivumą. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes M. M. baudžiamasis įstatymas – pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Kaltinamasis M. M. pateikė teismui savo motinos A. L. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį motinos atsakomybėn. Laiduotoja prašanti būti pripažinta kaltinamojo motina A. L. teismui paaiškino, kad su sūnumi artimai bendrauja, dažnai susiskambina, kol nebuvo karantino, dažnai susitikdavo, todėl gali M. M. daryti teigiamą įtaką, sūnus jos klauso, o ji pati jo elgesio neteisina.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl M. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. M. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Motina A. L., kuri sutinka būti laiduotoja, sūnų apibūdino tik teigiamai, nurodė, kad su sūnumi sutaria gerai, tai, kad sūnus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus - vienkartinis atvejis jo gyvenime, dėl minėto įvykio sūnus labai nervinasi. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad M. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju M. M. laiduotoja prašo būti paskirta jo motina A. L., kuri teismo posėdyje paaiškino, kad su sūnumi santykiai visuomet buvo ir yra geri, su juo dažnai bendrauja, vienas kitu rūpinasi, įsitikinusi, kad žino, kaip jį paveikti. Teigtina, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos sąlygos, A. L. verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jos asmenybė charakterizuotina teigiamai, vertybinė orientacija pozityvi. Nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas M. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam vidurkiui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką M. M. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Vertinant tai, kad M. M. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė iš šio įvykio pasimokęs, yra charakterizuojamas teigiamai, neteistas, jam nustatytinas vidutinis baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarimo, kuriuo kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y., nuo 2021 m. balandžio 3 d.
Teismo vertinimu, kaltinamajam M. M. taikytina ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotina M. M. vairuotos transporto priemonės vertė, kadangi jis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis savo motinai A. L. priklausančia transporto priemone. Tyrimo metu nustatyta, kad automobilio Audi 1.9 TDI, 1896 cm³, kaina su PVM 1130 eurų (24 b. l.).
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui, o BK 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis nesuvaržomas teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam susiformuotų neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto vertės konfiskavimas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai, būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukėlę jokios žalos, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018, 2K-271-628/2018 ir vėlesnės). Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad M. M. vairuotos transporto priemonės vertės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, ar atsisakymą tikrintis neblaivumą, kai kaltininkui yra nustatyti neblaivumo požymiai, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (2020 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020) ir atsižvelgiant į tai, kad vidutinės rinkos vertės dalį sudaranti pridėtinės vertės mokesčio suma, pagal pridėtinės vertės mokesčio esmę, yra fiziniam asmeniui privalomai taikoma suma, kurios atskaita naudotis gali tik tam tikrus Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatytus kriterijus atitinkantys šio mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys, teigtina, jog nustatant iš kaltinamojo išieškotiną vidutinę rinkos vertę turi būti taikoma vertė su įskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio dalimi, šiuo konkrečiu atveju – 1130 Eur. Kaltinamajam nustatytinas šešių mėnesių šios sumos sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu M. M. skirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. R0903369) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – M. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. L. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. M. konfiskuotinos transporto priemonės – Audi A3, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1130 eurų (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt eurų), nustatyti šešių mėnesių šios sumos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. M. skirtų kardomųjų priemonių – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo, specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
M. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. L., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.