- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- 1-651-946/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02940-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- Lietuvos Respublikos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Tomos Laurinaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, išsilavinimas aukštesnysis, pensininkas, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) apylinkių sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., teistas 2013 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Galutinė subendrinta bausmė 60 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta), kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. 2017 m. sausio 20 d. apie 1.40 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą virtuviniu peiliu įdūrė kambario lovoje gulinčiam savo sūnui T. Ž. į pilvo sritį, padarydamas durtinę – pjautinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą pilve, kas nukentėjusiajam T. Ž. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2017 m. sausio 19 d. maždaug nuo 20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi T. Ž. vartojo alkoholinius gėrimus. Nakties metu apie 1.40 val. pjaustė dešrą sūnaus kambaryje, kilus žodiniam konfliktui su sūnumi, kad pastarasis niekur nedirba, peiliu dūrė į pilvo sritį. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo (b. l. 146, 149).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusiojo T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. sausio 20 d. maždaug nuo 20 val. kartu su savo tėvu V. Ž. vartojo alkoholinius gėrimus. Tėvas pradėjo priekaištauti, kad jis niekur nedirba ir nėra užsirašęs darbo biržoje, kilo žodinis konfliktas, po kurio, dėl girtumo, jis nuėjo miegoti. Prisimena, kad vidurnaktį apie 1 val. nakties jį apakino staigiai kambaryje uždegta šviesa, todėl jis šoko iš lovos, tuo metu pajuto dūrį į pilvo sritį ir pamatė, kad tėvas bardamasis jam vieną kartą įdūrė virtuviniu peiliu į pilvo sritį. Tuo metu kambaryje daugiau nieko nebuvo, iškart po dūrio puolė bėgti pro kambario duris pas motiną D. Ž. į kambarį. T. V. Ž. jo atsiprašė. Tėvui dėl šio sužalojimo jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 32).
Liudytojos D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. sausio 20 d. apie 01.40 val. sūnus T. Ž. kartu su tėvu V. Ž. vartojo alkoholinius gėrimus ir dėl kažkokių priežasčių susipyko. Išgirdo namuose triukšmą, pas ją įbėgo jos sūnus T. Ž., jam kraujavo iš pilvo, kuris teigė, kad jam įdūrė tėvas. Po kurio laiko V. Ž. nusiramino, jis nėra labai karšto būdo, anksčiau tokių įvykių nėra buvę (b. l. 36).
2017 m. sausio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad D. Ž. 01.58 val. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), V. Ž. sūnui dūrė peiliu į pilvą, užfiksuoti padaryti sužalojimai (b. l. 1-4).
2017 m. sausio 20 d. apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), užfiksuotos raudonos dėmės, virtuvinis peilis, fotolentelėmis (b. l. 9-10, 11-15).
2017 m. sausio 25 d. apžiūros protokolu, kuriame fiksuota 2017 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtų marškinėlių ir peilio apžiūra, kad marškinėlių apatinėje dalyje yra raudonos spalvos dėmė, fotolentele (b. l. 16-17, 18 )
2017 m. sausio 20 d. pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2017 m. sausio 20 d. apie 1.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., namuose neblaivus tėvas V. Ž. po išgertuvių su sūnumi gulinčiam sūnui T. Ž. su peiliu dūrė į pilvą. V. Ž. sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskr. VPK areštinę, o T. Ž. išvežtas į Kauno klinikas (b. l. 24).
2017 m. sausio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio patikslinimo, kuriame nurodyta, kad nuvykus į Kauno klinikas, T. Ž. apklausti nepavyko, nes jis buvo ruošiamas operacijai, pavojaus gyvybei nėra (b. l. 25),
2017 m. sausio 24 d. specialisto išvada Nr. G205/2017(02), kuria konstatuota, kad T. Ž. padaryta durtinė – pjautinė žaizda ir poodinė kraujosruva pilve, padarytos aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti ir peilis, vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 30).
5. 2017-01-20 Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti vyriški marškinėliai su raudonos spalvos dėmėmis ir virtuvinis peilis. (b. l. 9-15).
Testo alkoholiui protokolu, kuriuo užfiksuota, jog 2017 m. sausio 20 d. 02.32 val. V. Ž. nustatytas 1,56 promilių girtumas (b. l. 138).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. Ž. 2017 m. sausio 20 d. apie 1.40 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą virtuviniu peiliu įdūrė kambario lovoje gulinčiam savo sūnui T. Ž. į pilvo sritį, padarydamas durtinę – pjautinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą pilve, kas nukentėjusiajam T. Ž. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sūnui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą konflikto metu, smurtiniai veiksmai pasireiškė dūriu į pilvą, kas rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš savo šeimos narį ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiojo parodymai, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusįjį stiprumas. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį V. Ž. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
V. Ž. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 94).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis teistas, administracine tvarka baustas.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Teismas pažymi, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro tam tikri draudimai ir įpareigojimai (BK 48 str. 4 d.).
Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, 73 straipsniu, paskirtina V. Ž. poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, jam taip pat paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė –5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
V. Ž. 2017 m. sausio 20 d. 02.10 val. buvo laikinai sulaikytas, paleistas 2017 m. sausio 20 d. 14.35 val. (b. l. 139-140). Šis laikas turės būti įskaitytas į paskirtą galutinę bausmę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 150-151), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikinta.
Daiktiniai įrodymai – virtuvinis peilis, perduotas saugoti Kauno apskr. VPK Kauno r. PK, sunaikintinas, o kompaktinė plokštelė paliktina saugoti prie bylos (b. l. 20-21, 15BPK 94 str. 1 d. 3 p., 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. Ž. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. Ž. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. sausio 20 d. 02.10 val. iki 2017 m. sausio 20 d. 14.35 val. (iš viso 1 diena), šią vieną dieną laikinojo sulaikymo prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, 73 straipsniu, paskirti V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktinius įrodymus – virtuvinį peilį, perduotą saugoti Kauno apskr. VPK Kauno r. PK, sunaikinti, o kompaktinę plokštelę palikti saugoti prie bylos.
V. Ž. išaiškinti, kad įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius į Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaitą, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.