- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- AN2-110-312/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00170-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. O. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo (toliau – Institucijos) 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 88-ANR_N-2190-2020 (toliau – ir nutarimas) paliktas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-2190-2020 J. O. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 10 d., 19.17 val., Žiedo-Klaipėdos gatvėje, Ukmergės mieste, vairuodamas automobilį lenkė du automobilius sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punktą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą J. O. buvo paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemonę) 3 mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apeliantas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismui, kuris 2021 m. vasario 1 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas pažymėjo, kad įvertinęs Institucijos surinktus ir ištirtus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su priimtu sprendimu. Nurodė, jog ANK 420 straipsnis yra specialusis ANK 417 straipsnio atžvilgiu, nes jame įtvirtintas ne bendro pobūdžio, o konkretus administracinis nusižengimas. J. O., matydamas kelio ženklą Nr. 201, turėjo suprasti, kad jis artėja prie nereguliuojamos sankryžos ir atitinkamai imtis visų veiksmų, kad galėtų saugiai ir nepažeisdamas KET reikalavimų, pravažiuoti nereguliuojamą sankryžą. Taip pat pabrėžė, jog J. O. surašytame administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, kad J. O. reikalauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. O. reikalavo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, Institucija turėjo teisę nagrinėti J. O. administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka. Be to, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuobaudos skyrimo taisyklių buvo laikytasi tinkamai, atsižvelgta į J. O. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. J. O. asmenybę charakterizuojantys duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad J. O. paskirta mažesnė nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė pasieks administracinio poveikio priemonės tikslus.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį prašymai ir teisiniai argumentai
3. Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartimi, apeliantas pateikė skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį ir Institucijos nutarimą panaikinti bei pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikaciją arba taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) arba sumažinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą.
3.1. Apeliantas nurodo, kad ginčo, jog Žiedo g. atkarpoje, kur vyko lenkimas, yra tik kelio ženklas Nr. 201, t. y. ,,Pagrindinis kelias“, nėra. KET parašyta, jog ženklas Nr. 201 reiškia pagrindinį kelią. Šis ženklas priklauso KET 1 priedo II skyriui - Pirmumo kelio ženklai. Pirmumo kelio ženklai, nurodantys vairuotojui važiavimo per nereguliuojamas sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę, nenurodo, jog tuose kelio ruožuose lenkti yra draudžiama. Pirmumo kelio ženklai nežymi bei neinformuoja, jog priekyje yra sankryža, kadangi sankryžas žymi KET 1 priedo I skyriaus įspėjamieji ženklai. Šiai grupei ženklų priskirtini ženklai 107-111, kurie žymi įvairias sankryžas. Taigi, tokia sisteminė KET analizė patvirtina, jog sankryžos kitokiais kelio ženklais (nei Nr. 107-111 imtinai) nėra ženklinamos, o inkriminuojamo pažeidimo kelyje (Žiedo g.) nebuvo nei vieno KET 107-111 ženklo, taip pat nebuvo ir ženklo Nr. 325, kuris draudžia lenkti motorines transporto priemones. Klaipėdos gatvė pažeidimo padarymo metu buvo naujai išlieta (ko neneigė ir teismo posėdyje dalyvavęs policijos komisariato atstovas), todėl pati faktinė situacija reikalavo, jog toje Žiedo g. atkarpoje bent kuriam laikui būtų statomi įspėjamieji kelio ženklai.
3.2. Skunde teigiama, kad teismas padaryto nusižengimo nepagrįstai neperkvalifikavo iš ANK 420 straipsnio į 417 straipsnį. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Dėl objektyvių priežasčių (t. y. įspėjamųjų kelio ženklų nebuvimo, dėl to, kad toje vietoje daug nuvažiavimų į kiemus, dėl to, kad Klaipėdos gatvė buvo naujai išlieta) apeliantas pradėjo lenkimą, būdamas tikras, kad lenkia transporto priemonę ne sankryžoje, todėl KET 140.1 punkto reikalavimo tyčia nepažeidė, taigi, negali būti baudžiamas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
3.3. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės dėl policijos pareigūnų neleistino elgesio, kuris didele dalimi lėmė tai, jog nebuvo baigtas lenkimo manevras dar nekertant ištisinės linijos. Iš pirmojo vaizdo įrašo, esančio byloje, aiškiai matyti, jog praleidus priešpriešais atvažiuojančią mašiną pradedamas lenkimo manevras, gatvė toje vietoje dar nėra paženklinta horizontalia linija. Apeliantas pradėjo lenkti policijos pareigūnų automobilį ir kitą prie jų automobilio prisispaudusią mašiną, nes jie, kur leidžiamas greitis 70 km/h, be jokios priežasties važiavo žymiai lėčiau negu didžiausias leistinas greitis. Įsitikinęs, kad priešais kliūties nėra, kad kelio ženklinimas leidžia daryti lenkimą, apeliantas pradėjo lenkti du automobilius. Lenkimo metu, dar esant priešpriešinėje eismo juostoje, tačiau ruošiantis grįžti į savo eismo juostą, dėl neaiškių priežasčių policijos pareigūnai pradėjo didinti greitį, tyčia sudarė pavojingą situaciją, nes lenkimo trukmė ir važiavimas priešpriešinėje eismo juostoje dėl pareigūnų elgesio gerokai pailgėjo. Taip pat apeliantas protokole nurodo, jog pareigūnai važiavo per lėtai, kas nėra leistina.
3.4. Pabrėžiama, kad prieš lenkimą apeliantas įvertino, jog nėra iš priekio atvažiuojančių automobilių, įvertino, jog yra galimybė saugiai pabaigti manevrą, buvo atidus ir atsargus pradėjo lenkimą dar iki horizontalaus kelio ženklinimo. Apeliantas prieš lenkimą teisingai įvertino visas galimas vizualiai matomas aplinkybes ir galėjo saugiai užbaigti atliekamą lenkimo manevrą, lenkdamas jis greičio neviršijo, grėsmės eismo saugumui ir pavojingos situacijos nesukėlė, tačiau dėl galimai tyčinių policijos pareigūnų veiksmų (greičio lėtinimo, nesitraukimo kuo arčiau dešinės kelio pusės), lenkimą baigė per ištisinę liniją, nors pats lenkimas pradėtas dar gerokai iki ištisinės linijos. Iš bylos medžiagos matyti, jog apelianto padarytas pažeidimas šiuo atveju nesukėlė realaus pavojaus eismo saugumui - jis važiavo ir lenkimą atliko leistinu važiavimo greičiu, lenkė mažesniu greičiu važiavusį policijos pareigūnų automobilį ir kitą mašiną, matomumas buvo geras, kelio danga gera. Tokio pobūdžio pažeidimą apeliantas padarė pirmą kartą, piktybiškumo jo veiksmuose nebuvo.
3.5. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje nepritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų - paskirtoji bauda sumokėta, vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl šeiminių aplinkybių, dėl to, kad greičiau susirasti darbą. Apeliantui neigiamas pasekmes sukėlė kelias dienas VĮ ,,Regitra“ sistemoje negaliojantis vairuotojo pažymėjimas, policijos pareigūnų sustabdymas ir bandymas įtikinti, jog jo vairuotojo pažymėjimas negalioja, baudos sumokėjimas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Vladas Butkus prašo J. O. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutarimą (past. nutartį) palikti nepakeistą.
1.1. Nurodoma, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra J. O. pasirinktos gynybos būdas, siekiant sušvelninti atsakomybę už padarytą pažeidimą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės už pažeidimą priemonė, kuri skiriama teisės pažeidėją nubausti bei auklėti, kad tiek jis, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl natūralu, kad įstatymu nustatyta tvarka paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidimą padariusiajam neigiamas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
2. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčija kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, tvirtindamas, kad jokio pažeidimo nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliantas teigia, jog pirmumo ženklai nenurodo, kad lenkti yra draudžiama, taip pat neinformuoja, kad priekyje yra sankryža. Apygardos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 62 dalyje numatyta, jog sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Taip pat KET II skyriuje ,,Pirmumo kelio ženklai“ nurodoma, kad pirmumo kelio ženklai nurodo vairuotojui važiavimo per nereguliuojamas sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę.
4. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.
5. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad vairuodamas automobilį, J. O. lenkė du automobilius sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, tuo pažeisdamas KET 140.1 punktą. Vaizdo įraše užfiksuota kaip J. O. pradeda lenkimo manevrą, aplenkia du automobilius, pravažiuodamas pro šalutinį kelią ir ženklą Nr. 201 ,,Pagrindinis kelias“ (b. l. 69). Pirmumo ženklai nurodo vairuotojui važiavimo pirmenybę per nereguliuojamas sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus. Šiuo atveju iš vaizdo įrašo matyti, kad J. O. pravažiavo pro ženklą Nr. 201, kuris pastatytas būtent dėl to, kad įspėtų apie sankryžą kelyje. Minėta, kad sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, o iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog apeliantas važiavo pagrindiniu asfaltuotu keliu pro nereguliuojamą nelygiareikšmių kelių sankryžą, prie kurios ir buvo pastatytas kelio ženklas Nr. 201 ,,Pagrindinis kelias“. Pagal KET 140.1. punktą lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Atsižvelgus į tai, akivaizdu, jog J. O. nesilaikė KET reikalavimų, nes nors pirmumo ženklai tiesiogiai nenurodo, kad lenkti yra draudžiama, iš KET esančių taisyklių analizės matyti, kad J. O. privalėjo žinoti, jog artėja prie sankryžos ir lenkti yra draudžiama. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad apelianto atliktų veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas, nes jis lenkė automobilius vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti.
6. Be kita ko, administracinio nusižengimo padarymo dieną oro sąlygos buvo geros – giedra, nelijo, todėl tai niekaip negalėjo J. O. sukliudyti pamatyti minėtą kelio ženklą. Oro sąlygos nebuvo tokio pobūdžio, kad galėtų nulemti apelianto ribotą matomumą. Kaip asmuo, kuriam privalomi KET reikalavimai, J. O., vairuodamas transporto priemonę, privalo laikytis KET, visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taigi, apelianto tvirtinimas, kad jis nesuprato, jog lenkti yra draudžiama, nepaneigia jo atsakomybės, nes jis, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, privalo laikytis KET, būti itin atidus ir rūpestingas, o už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą numatyti tam tikri teisiniai padariniai – atsakomybės taikymas.
7. Teismas neturi pagrindo netikėti administracinio nusižengimo protokole nurodytais faktais, nes byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad pareigūnas yra šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį nebūto administracinio nusižengimo padarymu ar jam pakenkti. Apelianto teiginys dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų taip pat neparemtas jokiais objektyviais duomenimis - deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, subjektyvi nuomonė negali suponuoti išvados darymo dėl netinkamo pareigūnų prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Vaizdo įraše nematomas pareigūnų vairuojamo automobilio pristabdymas ar kiti neteisėti veiksmai. Be to, pirmasis pralenktas automobilis nebuvo itin arti pareigūnų automobilio, kaip nurodo apeliantas, tačiau J. O. vis tiek pralenkė abu automobilius.
8. Apygardos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi paskirta administracinė nuobauda yra adekvati J. O. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina – J. O. paskirta bauda tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas G. K. parodė, kad J. O. prisipažino ir gailisi, dėl ko jam ir buvo pritaikyta minimali sankcijoje numatyta bausmė. Pažymėtina, kad vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo dalyvių saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo. J. O. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartimi nustatytas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trims mėnesiams terminas yra adekvatus J. O. padaryto nusižengimo pavojingumui. ANK 420 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nurodyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Kaip matyti, administracinio poveikio priemonė buvo paskirta nustačius minimalų jos terminą – tris mėnesius, todėl atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, apibūdinančias apeliantą, bylos nagrinėjimui pateiktus duomenis, nėra pagrindo teigti, jog minimalaus trijų mėnesių termino nustatymas laikomas jo teises suvaržančiu labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (nubaudimo ir prevenciniams) užtikrinti.
9. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog apeliantas pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindas tenkinti apeliacinį skundą nenustatytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apelianto J. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutarties netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.