Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teismo posedyje išnagrinejo P. K. gynejo skunda del Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria P. K. priverstinis gydymas Šiauliu psichiatrijos ligonineje pratestas šešiu menesiu laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

nustate:

Gynejo nuomone, skundžiama nutartis pagrista tik iš dalies. Pažymi, kad be teismui pateiktos gydytoju komisijos išvados, teisme dalyvavusi sveikatos priežiuros istaigos atstove papildomai paaiškino, jog P. K. liga pasidare letinio pobudžio, nera žiniu ar jis pasveiks. Šiuo metu ligonis gali buti gydomas ambulatoriškai. Gynejo teigimu, turint omenyje toki ligonines atstoves paaiškinima, teismas privalejo pakeisti priverciamosios medicinos ruši taikant ambulatorini stebejima pirmines psichikos sveikatos priežiuros salygomis. Be to, faktiniai duomenys bei mediku pozicija leidžia tvirtinti, kad savo psichikos bukle P. K. nekelia pavojaus sau ir aplinkiniams. Gynejas nurodo, kad toks sprendimas neprieštarautu BPK 405 str. 3 d. nuostatoms.

P. K. gynejas atkreipia demesi, kad priverciamosios medicinos taikymo vietos teismas pagal sveikatos priežiuros istaigos išvada sprendžia tos priemones pratesimo, rušies pakeitimo ar panaikinimo klausima, taciau šiuo atveju klausima išnagrinejo Kauno apygardos teismas.

Aukštesniojo teismo posedyje prokuroras prašo skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismas pagristai P. K. priverstini gydyma Šiauliu psichiatrineje ligonineje pratese dar šešiu menesiu laikotarpiui, o vadovaujantis P. K. gynejo skundo argumentais, nera pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti taikoma priverstini gydyma psichiatrineje ligonineje bendro stebejimo salygomis i ambulatorini stebejima pirmines psichikos sveikatos priežiuros istaigoje.

Pažymetina, kad teismas pratesia priverciamosios medicinos priemones taikyma, jei asmens sveikatos bukle nesikeicia.

Gynejo prašoma P. K. taikyti ambulatorini stebejima pirmines psichikos sveikatos priežiuros salygomis teismas galetu taikyti asmeniui, kurio del padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebeti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos bukle pagereja.

Taciau tokiu salygu pagristai apygardos teismas neižvelge.

Apygardos teismui pateikto Viešosios istaigos Šiauliu psichiatrijos ligonines P. K. psichikos busenos ivertinimo akto išvadoje nurodyta, kad P. K. nera pasveikes, kliniškai vyrauja vidutinio sunkumo depresija, todel jam rekomenduojama ir toliau testi priverstini gydyma bendro stebejimo salygomis ( b. l. 115). Ši išvada nera kategoriškai paneigta.

Nagrinejant teisme klausima del priverstinio gydymo psichiatrineje ligonineje pratesimo, sveikatos priežiuros istaigos atstove, gydytoja A.. Vasyliene nurode, kad P. K. psichikos busena nepastovi, depresija igavo letinio pobudžio eiga, užeina nerimas, nepatenkintas dienos režimu, varžancia aplinka, nuotaikos fonas pažemintas, hipochondriškas, pesimistišku nuotaiku, dirglus. Gydytoja paaiškino, kad ligos eiga neprognozuojama, pasveikimo prognoze nežinoma. Atsakydama i gynejo klausima nurode, kad pagal vartojama medikamentini gydyma P. K. gali buti gydomas ambulatoriškai. Tuoj po to atsakydama i prokuroro klausima atstove jau teige, kad P. K. nera pasveikes, praše pratesti priverstini gydyma psichiatrijos ligonineje ( b. l. 119).

Ivertinus byloje surinktu faktu visuma, ankstesniu priemones pratesimu argumentus, atstoves paaiškinimu teisme prieštaringuma, kolegija daro išvada, kad P. K. sveikatos bukle nera esmingai pasikeitusi ir nera pagerejusi tiek, kad butu galima ji laikyti socialiai nepavojingu. Tai, kad liga igavo letini pobudi ir ligonio pasveikimas neprognozuojamas, medikamentus galetu vartoti ir namie nereiškia, jog toki psichikos sutrikima reiketu kontroliuoti ne stacionaro salygomis. P. K. serga vidutinio sunkumo depresija ir jo psichikos bukle ir toliau liko nestabili. Todel pagristai ivertinus P. K. ligos pobudi, eiga, ligonio psichikos busena nesant išnykusiam jo pavojingumui visuomenei del gebejimo suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti, P. K. apygardos teismo buvo pratestas jo priverstinis gydymas bendro stebejimo salygomis.

Del skunde minimu teismingumo dalyku gynejas pagristai atkreipe demesi, kad šiuo atveju Kauno apygardos teismui priemus nagrineti Šiauliu psichiatrines ligonines prašyma del priverciamosios medicinos priemones pratesimo P. K. , besigydanciam Šiauliuose, BPK 405 str. 4 d. taisykle buvo pažeista. BPK 405 str. 4 d. nurodyta, kad del priverciamosios medicinos priemones pratesimo, rušies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemones taikymo vieta. 2004-02-26 Lietuvos Aukšciausiojo teismo konsultacijoje Nr. B3-319 esant analogiškai situacijai yra išaiškinta, kad ši klausima privaletu spresti apylinkes teismas pagal priverciamosios medicinos priemones taikymo vieta.

Apygardos teismas gaves Šiauliu psichiatrines ligonines prašyma, BPK 228 str. 1 d. tvarka privalejo perduoti byla pagal teisminguma. Jis to nepadare ir prašyma nagrinejo. Taciau šio teismo sprendimas ir atlikti procesiniai veiksmai negali buti pripažinti neteisetais, nes BPK 228 str. 3 d. procesine taisykle, reguliuojanti analogiškus atvejus numato, kad jei jau byla pradeta nagrineti apygardos teismo ji negali buti perduota apylinkes teismui. Todel nera pagrindo teigti, kad teismingumo taisykles šiuo atveju iš esmes buvo pažeistos.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

P. K. gynejo skunda atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.