Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2016-08-31 · Byla Nr. PK-57-984/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-08-31
Bylos Nr.
PK-57-984/2016
Teisminio proceso Nr.
1-44-3-00003-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Kaltinamasis
S. J. R.
Nukentėjusysis
A. K.
Advokatai
Regina Šaltinienė, Irina Kizina
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-57-984/2016Teisminio proceso Nr. 1-44-3-00003-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 31 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant nukentėjusiajam bei pagal priešpriešinį skundą kaltinamajam S. J. R., ir jo atstovei advokatei Reginai Šaltinienei,

kaltinamajam bei pagal priešpriešinį skundą nukentėjusiajam A. K. ir jo gynėjai advokatei Irinai Kizinai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje:

s. j. r., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nebaustas administracine tvarka, neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį;

A. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nebaustas administracine tvarka, neteistas, ūkininkas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį;

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

S. J. R. kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) XXX skyriuje nustatyta tvarka, pateikdamas skundą privataus kaltinimo tvarka, kuriuo kaltina A. K., pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis S. J. R. sumušė ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2015 m. spalio 10 d., apie 18 val., S. J. R. būdamas savo kieme, pamatė iš kaimyno A. K. kiemo išvažiuojantį keturratį ir pasakė savo kieme buvusiam A. K., kad greitai keturračiu nevažinėtų, nes yra mažų vaikų ir keliamos dulkės; A. K. atėjo į S. J. R. kiemą, jį pastūmė ir išėjo; po kelių minučių grįžo antrą kartą ir paėmęs skėčio metalinį kotą, juo sudavė S.J. R. kelis kartus į kaktos kairę pusę; nukentėjusiajam po smūgio nugriuvus, A. K. kumščiais daužė jam į veidą; išėjus iš namų D. R. ir pradėjus šaukti, A. K. pasišalino iš kiemo. A. K. S. J. R. sumušė ir padarė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, nosies nugarėlėje, abiejų akių vokų vidiniuose kampuose, žaizdą kairio antakio srityje, t. y. tokiais veiksmais padarė S. J. R. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal priešpriešinį skundą A. K. kaltina S. J. R., pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis A. K. sumušė ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. 2015 m. spalio 10 d., apie 18 val., būdamas savo kieme ir išgirdęs neblaivų S. J. R. šaukiantį apie lojančius jo šunis, keliamas dulkes ir triukšmą, nuėjo į jo kiemą išsiaiškinti; paprašius Sigito J. R. nusiraminti, jis nesiliovė šaukęs, buvo labai agresyvus; siekdamas neleisti S.J. R. triukšmauti, A. K. jį nustūmė nuo savęs ir jie abu susikabino, po to išsiskyrė ir A. K. nuėjo namo; S. J. R. nenustojus triukšmauti, A. K. vėl sugrįžo į jo kiemą, kuriame S. J. R. laukė jo su pagaliu rankose; A. K. priėjus arčiau, S. J. R. sudavė jam pagaliu į nosį ir jam pradėjo bėgti kraujas; gindamasis A. K. sugriebė S. J. R. už drabužių ir abu pargriuvo ant medinių kaladžių; griūnant S. J. R. susižalojo galvą, jam irgi pradėjo bėgti kraujas; abu grūmėsi ant žemės, S. J. R. suplėšė A. K. drabužius (marškinius, marškinėlius ir kelnes); atbėgusi S. J. R. sutuoktinė juos išskyrė; A. K. nuėjo namo. Konflikto metu A. K. 1,5 m ilgio pagaliu buvo prakirsta nosis, sumuštas skruostas, kuriame liko kraujosruva, taip pat liko nosies nubrozdinimai, mėlynės po akimis. Konfliktą išprovokavo S. J. R., nes pradėjo šaukti ir agresyviai triukšmauti; A. K. atėjo su juo pasikalbėti ir jį nuraminti, bet nesugebėjo to padaryti, iš pykčio jį pastūmė ir abu susimušė. Tokiais veiksmais S. J. R. sukėlė A. K. fizinį skausmą.

Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis bei kaltinamasis pagal priešpriešinį skundą S. J. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad būdamas prie savo namo, pasakė kitoje kelio pusėje buvusiam A. K., kad nelakstytų su keturračiu, nes kyla dulkės; tuomet A. K. atėjo, jie abu apsistumdė ir jis išėjo; po to vėl sugrįžo, sakydamas, jog užmuš, ir trenkė S. J. R. su skėčio stovu į kairę pusę, prie akies; S. J. R. pasidarė bloga, pradėjo kraujuoti, nugriuvo, A. K. atsisėdo ant jo ir daužė jam veidą, S. J. R. negalėjo apsiginti; viską mačiusi S. J. R. anūkė pakvietė jo sutuoktinę, kuri juos abu išskyrė ir A. K. išėjo namo. Pripažino, kad buvo neblaivus. Nurodė, kad sutuoktinė iškvietė policiją. Dėl sužalojimo S. J. R. kreipėsi į medikus; po įvykio negalėjo dirbti, dėl ko prarado pajamų.

Kaltinamasis bei privatus kaltintojas ir nukentėjusysis pagal priešpriešinį skundą A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad konfliktas prasidėjo, iš jo kiemo išvažiavus draugui su keturračiu ir S. J. R. pradėjus šaukti, kad keliamos dulkės, lodomi šunys, jam trukdoma gyventi. A. K. atėjus pas S. J. R. į kiemą išsiaiškinti, abu susistumdė (A. K. pastūmė S. J. R., nes jis pradėjo labai triukšmauti, ir S. J. R. pastūmė A. K.) ir A. K. išėjo namo. S. J. R. nenustojus triukšmauti, A. K. grįžo pas jį į kiemą, kur S. J. R. stovėjo prie pirties, laikydamas rankoje pagalį, kuriuo trenkė A. K. į nosį; tada A. K. stvėrė jam už rūbų, abu krito ant medinių kaladžių, S. J. R. prasiskėlė galvą, kaktą, abu nugriuvę tampė rankomis už rūbų, plėšė rūbus. A. K. S. J. R. suplėšė kelnes, marškinius. Nurodė, jog nešaukė, kad S. J. R. užmuš ir ant jo atsisėdęs nebuvo, vaikų kieme nematė. Atbėgus S. J. R. sutuoktinei turinčiai kažką rankose, A. K. iš kiemo pabėgo. Nurodė, kad po muštynių jam buvo po akimi mėlynė, prakirsta nosis, apdraskytas veida ir sumuštas petys. Dėl sužalojimų į medikus nesikreipė. Nuvažiavo į vaistinę, nusipirko vaistų ir gydėsi s namuose. Dėl įvykio jam buvo nustatytas širdies sutrikimas.

Liudytojas Algis Gelažauskas teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną nei A. K., nei S. J. R. nematė. Gavo abiejų skundus, abiems buvo pasiūlyta kreiptis į teismo medicinos ekspertus, kadangi sužalojimai buvo padaryti abiems. Apie strypą jokios kalbos nebuvo. Nurodė, kad 2015 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Liudytoja I. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad su A. K. yra susijusi darbo santykiais, superka iš jo pieną. Kitą dieną po įvykio atvažiavusi pas A. K. supirkti pieną, matė, kad jis visas apdraskytas, suvargęs; A. K. dejavo, kad lūžęs šonkaulis; pasakojo, kad susimušė su kaimynu S. J. R., kuris konfliktą išprovokavo. Nurodė, kad konfliktas tarp jų brendo jau seniai. Nurodė, kad A. K. buvo apdraskyta nosis, mėlynė paakyje, žmona parodė suplėšytus rūbus. Nurodė, kad su S. J. R. tik prasilenkė ir nematė, ar jis sumuštas.

Liudytojas G. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš A. K. ima pieną; jį matė kitos dienos ryte, jo veidas buvo apdaužytas ir paakyje buvo mėlynė. A. K. jam pasakojo, kad susimušė su S. J. R., skundėsi dėl rankos skausmo iš peties, A. K. žmona parodė suplėšytus drabužius. Nurodė, kas Sigito J. R. tą dieną nematė.

Liudytojas V. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta abu kaimynus; po įvykio tą pačią dieną atvažiavo pas A. K. paimti pompos, jo nosis buvo praskelta, po akim paraudimas, skundėsi, kad petį skauda, pasakė, kad susimušė su kaimynu; buvo dar su tais pačiais rūbais, tamsiai mėlyna sportine apranga ir languotais marškiniais, kurie buvo suplėšyti.

Liudytojas A. O. teisiamajame posėdyje nurodė, kad apie įvykį sužinojo iš S. J. R., kuris pas jį atėjo sekmadienį, atrodė sužalotas, pasakojo, kad kaimynas sumušė; konfliktas vyko vaiko akivaizdoje, A. K. sumušto nematė. Žino, jog konfliktas įvyko dėl keturračio sukeltų dulkių, šaipymosi iš S. J. R.. Dėl minėto keturračio visa bendruomenė jau yra kreipusis į policiją.

Liudytoja J. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra S. J. R. dukra; įvykio metu, jai važiuojant iš Vilniaus į namus, jai paskambino 9 metų vaikas ir pasakė, kad A. K. prie pirties muša senelį. Ryte ten buvo kraujo, pirtyje skėčio strypas sulenktas; ryte ji nuvežė tėvą pas medikus, kurie jam susiuvo žaizdą. Nurodė, kad jau apie 2 metus vyksta konfliktai su A. K. žmona. Nurodė, kad įvykį matė vaikas ir pasakė močiutei.

Liudytoja D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu melžė karves, išgirdo triukšmą, garsiai šaukė S. J. R., po to triukšmas nutilo; grįžo iš karvių, grįžo ir vyras, jo nosis buvo praskelta, veidas, darbužiai kruvini; vyras teigė, kad jį eilinį kartą S. J. R. užkabino, kad keliamas triukšmas; po įvykio vyrui skaudėjo petį, kurį ji pati patepė vaistais; drabužiai buvo suplėšyti. Nurodė, kad S. J. R. po dviejų dienų sutiko Ukmergėje, parduotuvėje „MAXIMA“, pirko alų; į darbą važiuojantį jį matė visas dienas. Nurodė, kad tik po kurio laiko kreipėsi į gydytojus, kai dėl įvykusio konflikto metu patirto streso pradėjo naktimis nebemiegoti; vyras geria vaistus širdžiai.

Liudytoja D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykusio konflikto nematė, nes buvo laukuose su motina, pas karves; grįžus namo, matė sumuštą tėvą (buvo sumušimai ant veido), suplėšytus drabužius. Nurodė, kad S. J. R. matė, bet nepastebėjo, ar jis buvo sumuštas. Nurodė, kad užregistravo tėvą pas gydytoją į Kardiolitos kliniką.

Liudytojas J. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną buvo svečiuose pas draugės tėvus; įvykio nematė, nes buvo išvažiavęs, prieš incidentą matė S. J. R., kuris savo kieme skėsčiojo rankomis, šūkavo, o kai grįžo, matė A. K., sumuštą, sudraskytais drabužiais. A. K. pasakojo, kad konfliktas įvyko, nes kaimynas šaukė, kad J. S. važinėja su transporto priemone.

Liudytojas P. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu buvo namuose, girdėjo pas kaimynus šaukiant, tėvas nuėjo išsiaiškinti; po to vėl kilo triukšmas, tėvas nuėjo antrą kartą ir grįžo sumuštas, jo drabužiai buvo suplėšyti, kruvini. Nurodė, kad tą pačią dieną S. J. R. nematė, o kitas dienas jis dirbo su mašina, vežiojo pieną, atrodė normaliai, sveikas, nesumuštas.

Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis bei kaltinamasis pagal priešpriešinį skundą S. J. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš A. K. 2 000 eurų neturtinę žalą, 500 eurų už advokato paslaugas ir 72,70 eurų turtinę žalą, kurią sudaro 53,88 eurų prarastas darbo užmokestis ir 18,82 eur už specialisto išvadą.

Kaltinamasis bei privatus kaltintojas ir nukentėjusysis pagal priešpriešinį skundą A. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš S. J. R. 75 eurų turtinę žalą ir 2000 eurų neturtinę žalą bei išlaidas už advokato paslaugas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G3408/15(01) nurodyta, kad S. J. R. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje ir abiejų akių vokų vidiniuose kampuose, žaizda kairio antakio srityje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai tiriamojo nurodytu laiku (2015 m. spalio 10 d.); sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrukdymu (7 b. l.).

A. K. medicininės kortelės įrašai liudija apsilankymus 2013 m. kovo 16 d., 2016 m. vasario 9 d. pas gydytoją su skundu dėl skausmo širdies plote, fizinio krūvio metu. Medicininėje kortelėje taip pat yra išrašas iš UAB „Kardivita“ 2016 m. vasario 5 d. medicininių dokumentų dėl skausmo širdies plote fizinio krūvio metu.

Bylos nagrinėjimo metu A. K. gynėja pagarsino Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.347-522/2016, kurioje J. P. (kaltinamojo S. J. R. duktė) patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį ir 181 straipsnio 1 dalį, t. y., už tai, kad 2016 m. birželio 17 d., apie 19.32 val., ji, būdama neblaivi (1,68 prom.) (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kieme, be priežasties įžeidžiamai kibo garbę ir orumą žeminančiais žodžiais prie kaimynės D. K. (kaltinamojo A. K. sutuoktinės), buvusios prie kelio ir pylusios pieną į specialią tarą (šaldytuvą).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

BK140 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis žmogaus kūnui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais. Šios bylos atveju, BK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – veika, pasireiškia fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimu smurtaujant, o subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiškia supratimu, jog asmuo smurtauja, nori taip elgtis, supranta, kad gali atsirasti fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sužalojimas ir šių padarinių nori. Teismas taip pat pažymi, kad fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pripažinimas nusikaltimu, pagal BK 140 straipsnį, neturi būti daromas vien formaliai, nevertinant, ar tokios veikos neteisėtumas yra kriminalinio pobūdžio ir ar jos pavojingumas yra pakankamas ją laikyti nusikalti­mu. Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laips­nį.

Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamojo A. K. kaltė dėl nežymaus nukentėjusiojo S. J. R. sveikatos sutrikdymo, įrodyta.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 10 d., apie 18 val., tarp kaimynų S. J. R. ir A. K., kilo konfliktas dėl iš A. K. kiemo išvažiuojančio keturračio keliamų dulkių. Bylos nagrinėjimo metu, liudytojas A. O. parodė, kad dėl šio keturračio važinėjimo yra pasipiktinusi visa bendruomenė, kurį kreipėsi ir į policiją. Jų nuomone, keturračio važinėjimas kelią nesaugumą gyventojams, ypatingai vaikams. Byloje nustatyta, kad S. J. R. dėl keturračio keliamų dulkių, garsiai reiškė nepasitenkinimą kaimynui A. K., o pastarasis atėjęs į S. J. R. kiemą pastūmė jį; kaimynai susistumdė. A. K. toliau garsiai reiškiant kaimynui pretenzijas, A. K. antrą kartą sugrįžo į S. J. R. kiemą ir smogė jam į kaktos kairę pusę. Abiejų kaltinamųjų teigimu, jie susikabinę nugriuvo ir toliau grumtynės vyko ant žemės. S. J. R. patirtą sveikatos sutrikdymą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateikta specialisto išvada Nr. G3408/15(01), kurioje nurodyta, kad S. J. R. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje ir abiejų akių vokų vidiniuose kampuose, žaizda kairio antakio srityje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais); sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrukdymu. Byloje pateikta medžiaga ir nuotraukos liudija, kad S. J. R. dėl to buvo susiūta kakta. Teismas kritiškai vertina A. K. teiginius, jog tokius susižalojimus jis pasidarė griūdamas savo kieme ant medinių kaladžių, kadangi kaip abu kaltinamieji nurodė, jie griuvo ant žemės susikibę, vienas su kitu. Byloje nebuvo įrodinėjama aplinkybė, kad pastūmus S. J. R., jis vienas griuvo veidu ant žemės (kaladžių). Teismo vertinimu, A. K. sąmoningai sugrįžo antrą kartą į kiemą „nuraminti“ kaimyno, smurtavo, sąmoningai taip elgėsi ir akivaizdžiai suprato, jog dėl tokių jo veiksmų S. J. R. gali atsirasti fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sužalojimas. Teismo vertinimu A. K. šių padarinių ir norėjo. Taigi kaltinamojo A. K. įvykdyta veika pagrįstai kvalifikuota, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi atitinka nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Pagal priešpriešinį skundą, A. K. kaltina S. J. R. dėl to, kad 2015 m. spalio 10 d., apie 18 val., konflikto, kurį išprovokavo S. J. R., metu, jiems susigrūmus, A. K. buvo prakirsta nosis, sumuštas skruostas, kuriame liko kraujosruva, taip pat liko nosies nubrozdinimai, mėlynės po akimis, t. y. S. J. R. savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad S. J. R. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nesant minėtos nusikalstamos veikos sudėties, kadangi bylos aplinkybės liudija, jog S. J. R. turėjo gintis nuo į jo kiemą, antrą kartą su grasinimais sugrįžusio kaimyno, kuris pirmą kartą atėjęs į jo kiemą jį pastūmė; antrą kartą atėjęs į jo kiemą, jam smogė į kairės pusės kaktos sritį. Teismo vertinimu, A. K. padaryti sužalojimai (apdraskytas veidas) galėjo būti padaryti ginantis ir grumiantis jau abiems kaltinamiesiems nukritus ant žemės, o sumuštas petys galėjo būti nuo kritimo smūgio. Byloje nėra įrodymų, apie sutrikusią A. K. sveikatą, širdies veiklą po kaimynų konflikto, kaip įrodinėja A. K., nes į medikus jis dėl širdies veiklos sutrikimų, jaučiamų po fizinio krūvio, kreipėsi tik po 4 mėnesių. Taigi, S. J. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, išteisintinas, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje, numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis A. K. kaltinamas tyčinio, nesunkaus nusikaltimo padarymu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio 1 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. K. nurodė, kad nesutiktų atlikti viešųjų darbų, jeigu jam būtų priimtas nepalankus procesinis sprendimas.

A. K. yra neteistas (51 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (47-50 b. l.), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgia pirmiau aptartus nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – A. K. atėjo paauklėti kaimyno, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant laisvės apribojimo metu lankytis S. J. R. namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir bendrauti su S. J. R. (BK 48 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais).

Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų

Baudžiamojoje byloje S. J. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti jam iš A. K. 2 000 eurų neturtinę žalą, 500 eurų už advokato paslaugas ir 72,70 eurų turtinę žalą, kurią sudaro 53,88 eurų prarastas darbo užmokestis ir 18,82 eurų už specialisto išvadą.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl S. J. R. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į tyčiniu nusikaltimu sukeltus padarinius, t. y. nukentėjusiajam buvo sukeltas skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių, kad S. J. R. dėl poveikio jo kūnui ir padaryto sužalojimo patyrė stresą bei nepatogumų. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad konfliktiniai santykiai tarp abiejų kaimynų egzistuoja jau seniai. Tai patvirtina liudytojų I. K., J. P., D. K. parodymai bylos nagrinėjimo metu ir bylos nagrinėjimo metu pagarsintas, Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.347-522/2016, turinys. Šie įrodymai patvirtina aplinkybę, kad tiek S. J. R., tiek jo šeima provokuoja K. šeimą. Taigi, teismas atsižvelgdamas į abiejų kaltinamųjų elgesį bei šio elgesio pasekmes laiko, kad nagrinėjamu atveju, S. J. R. neturtinė žala bus atlyginta jam priteisus 1 000 eurų neturinę žalą, kurią privalo atlyginti kaltinamasis A. K..

S. J. R. taip pat prašo priteisti 72,70 eurų turtinę žalą, kurią sudaro 53,88 eurų prarastas darbo užmokestis ir 18,82 eurų už specialisto išvadą bei pateikė šią žalą įrodančius dokumentus – mokėjimo nurodymą dėl 18,82 eurų sumokėjimo Valstybinei teismo medicinos tarnybai (8 b. l.), žemės ūkio kooperatyvo „Sodžiai“ pažymą, dėl 53,88 eurų, neišmokėto darbo užmokesčio (9 b. l.). Minėta turtinė žala iš A. K. S. J. R. taip pat priteistina, nes šiuos turtinius praradimus S. J. K. pagrindė rašytiniais įrodymais. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje nustatyta, kad S. J. R. patyrė 500 eurų teisinės pagalbos išlaidų (6 b. l.). Teismo vertinimu, turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl jos priteistinos iš kaltininko A. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 308 straipsniais, 407 – 415 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant laisvės apribojimo metu lankytis S. J. R. namų valdoje, esančioje S(duomenys neskelbtini) ir bendrauti su S. J. R..

Priteisti iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiajam S. J. R. 72,70 eurų turtinę žalą, 1 000 eurų neturtinę žalą ir 500 eurų teisinės pagalbos išlaidų.

Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

A. K. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios, nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti Teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis Teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

S. J. R. išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

A. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti medžiagą, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 95-At-00145-15 ir A. K. medicininę kortelę, jas pateikusiems asmenims.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė