- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-01-16
- Bylos Nr.
- 1-44-594/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00780-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kaltinamasis
- V. B.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, pagal Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1980-05-25, Vilkaviškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2009-10-19 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu, iš jo priteisus išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. B. , gim. 2008-01-11, periodinėmis išmokomis po 260 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, nuo 2009-11-19 iki 2012-10-29 visiškai nemokėdamas šių teismo priteistų lėšų vaiko išlaikymui bei jokiu kitu būdu neteikdamas vaikui būtinos materialios paramos, vengė išlaikyti šį savo vaiką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Kaltinamojo V. B. , padarius Lietuvos Respublikos BK 164 str. numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta paties kaltinamojo bei liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.
V. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad E. B. yra jo buvusi sutuoktinė. Santuokoje 2008-01-11 jiems gimė sūnus A. B. . Gyvenant santuokoje turėjo verslo liudijimą, dirbo AB „Kybartų gelžbetonis“. Kai gaudavo pajamas šeima visada rūpinosi, prisidėdavo prie bendro šeimos ūkio. Pasibaigus darbams šeimai jokių pajamų neparnešdavo, darbo biržoje nesiregistravo, sunkiai ėjo susirasti bet kokį atsitiktinį darbą. E. viena išlaikė šeimą. Sunkiai pragyveno, kadangi gyveno keturiese, su jais dar gyveno E. duktė iš ankstesnės santuokos. Neturėdamas darbo, laisvu laiku mėgdavo išgerti, sunkiai sekėsi sutarti su namiškiais, todėl su E. nutarė abiejų sutikimu išsiskirti. Po skyrybų Vilkaviškio rajono apylinkės teismas sūnaus išlaikymui priteisė po 260 litų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Tiksliai datos kada tai buvo nurodyti negali, nes neatsimena. Teismo posėdyje jis dalyvavo, apie alimentų priteisimą vaikui žinojo nuo pat pradžių. Nuo tos dienos kai buvo priteisti alimentai sūnaus išlaikymui, jis nė vieną mėnesį jų nemokėjo, kadangi nėjo susirasti jokio darbo, nors pats tikrai jo ieškojo. Neturėdamas pajamų, negalėjo mokėti ir alimentų vaiko išlaikymui. Prieš tris metus jis išvyko uždarbiauti į Didžiąją Britaniją, kadangi Lietuvoje darbo nerado. Ten taip pat sunkiai eidavo susirasti darbą, tik nuo šių metų, kažkur rugpjūčio mėnesio jam pavyko susirasti darbą. Vaiko išlaikymui teikti alimentų neatsisako, pradėjęs dirbti juos tikrai perves. Kad dėl alimentų nemokėjimo buvo iškelta baudžiamoji byla, jam pasakė jo sesuo V. M. , kuomet jis su ja susirašinėjo per internetinę programą „Skype“. 2012 metų vasarą buvo grįžęs į Lietuvą, aplankė vaiką, kuris gyvena Vilkaviškyje kartu su savo motina, nuvežė jam lauktuvių, pasidomėjo kaip jam sekasi. Iš užsienio neskambino, kadangi E. telefono numerio neturi. Ateityje tikrai neišsižada savo sūnaus ir bendravimo su juo, kiek jam leis galimybės. Dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, visiškai pripažįsta savo kaltę, pasižada ateityje reguliariai mokėti alimentus sūnaus išlaikymui. Papildomai parodė, kad dirbo atsitiktinius darbus, bet vaikui išlaikymo neteikė. 2012-12-28 po pietų jis buvo nuėjęs pas savo buvusią sutuoktinę E. B. . Namuose taip pat buvo ir jo sūnus A., kuriam lauktuvių atnešė saldainių ir žaislinį lėktuvą, bendravo su vaiku. Jis su E. susitarė, kad susidariusį įsiskolinimą už alimentus atiduos per metus laiko, kas mėnesį pravesdamas po 800 litų už skolą ir po 260 litų kas mėnesį už alimentus. E. su pasiūlymu sutiko. Kiek jis žino skola už alimentus yra susidariusi apie 10000 litų. Pinigus pravesti pradės nuo 2013 metų vasario mėnesio. Pažada ateityje reguliariai mokėti alimentus vaiko išlaikymui, juos pravesdamas kas mėnesį į E. sąskaitą. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, paskiriant viešųjų darbų bausmę (b.l. 51, 55, 88).
E. B. (nukentėjusioji) ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja parodė, kad 2007-06-11 su V. B. sudarė santuoką. Santuokoje 2008-01-11 jiems gimė sūnus A. B. . Santuokoje su V. B. pragyveno 2 metus. Gyvenant santuokoje V. B. turėjo verslo liudijimą, dirbo statybose, taip pat dirbo AB „Kybartų Gelžbetonis“. Kai gaudavo pajamas šeima rūpinosi, prisidėdavo prie bendro šeimos ūkio. Pasibaigus darbams, buvęs sutuoktinis šeimai jokių pajamų neparnešdavo, vangiai ieškodavo naujų darbų, šeimą išlaikydavo ji viena. Kadangi V. B. nuolatos nerasdavo pastovaus darbo, jos raginamas jo neieškodavo, ji nusprendė su juo skirtis. Buvęs vyras mėgdavo išgerti, nuolatos prašydavo pinigų asmeninėms reikmėms, iš jos gaunamų pajamų sunkiai pragyveno. 2009 metų spalio mėnesį Vilkaviškio rajono apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas dėl jos ir V. B. santuokos nutraukimo ir alimentų priteisimo mažamečiui vaikui A. B. , kuris liko gyventi kartu su ja. Teismas priteisė vaikui kas mėnesį mokėti po 260 litų periodines išmokas, mokant jas kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Teisme pats V. B. dalyvavo, kad reikia mokėti alimentus jis žinojo. Nuo tos dienos kai buvo priteisti alimentai ji nė vieną mėnesį nebuvo gavusi iš V. B. alimentų vaiko išlaikymui. Kadangi V. B. alimentų nemokėjo todėl 2010 m. sausio mėnesį ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą su prašymu dėl išmokų vaiko išlaikymui iš fondo gauti. Prašymas buvo patenkintas ir iš fondo ji kas mėnesį vaiko išlaikymui gaudavo po 195 litus. Po skyrybų V. B. jokio išlaikymo vaikui neteikė, jo gyvenimu nesidomėjo, jai į mobilaus ryšio telefoną neskambino ir apie susidariusios skolos sumažinimą su ja nieko nesitarė. Švenčių ir gimtadienio progomis vaiko nesveikino, dovanų negavo. Papildomai apklausta parodė, kad 2012-12-28 buvo atėjęs V. B. , kuris atnešė sūnui žaislą, saldainių. Pasiūlė susidariusią skolą vaiko išlaikymui atiduoti per metus. Pinigus pasižadėjo pravesti nuo 2013 m. vasario mėn.. Ji civilinio ieškinio nereiškia (b. 1. 38, 39).
V. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja parodė, kad V. B. yra jos brolis. Brolis yra išvykęs į Angliją ir ten gyvena jau 3 metai. Paskutinį kartą buvo grįžęs 2012 metų vasarą. Apie alimentų priteisimą brolis jai nieko nėra sakęs, kadangi tai yra jo asmeninis gyvenimas ir į jo reikalus ji nesikiša. Ar jis moka alimentus sūnaus A. B. išlaikymui ji nieko nežino taip pat nežino ar jis gyvendamas ir dirbdamas užsienyje teikia kokį išlaikymą ar tai siunčia siuntas. Paskutinį kartą su broliu bendravo 2012-12-12, jis jai paskambino į laidinį telefoną ir ji broliui pasakė, kad jam yra iškelta baudžiamoji byla dėl vengimo išlaikyti savo sūnų. Pokalbio metu ji broliui pasakė, kad jis kiek galima greičiau grįžtų į Lietuvą ir susitvarkytų savo mokėjimus dėl vaiko išlaikymo. Pokalbio metu brolis neneigė, kad jam reikia išlaikyti sūnų, jis pasakė, kad į Lietuvą artimiausiu metu galės grįžti 2013 metų sausio mėnesį, tai pat brolis būdamas užsienyje bandys susitvarkyti savo sąskaitą, kad pinigus iš užsienio į Lietuvą galėtų pravesti E. B. už vaiko išlaikymą (b. 1. 47 ).
Šalies argumentai
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-10-24 prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodyta, kad E. B. dėl išmokų į fondą kreipėsi 2010-01-08. 2010-02-11 buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta nuo 2010-01-08 A. B. mokėti 195 Lt dydžio išmoką (b. l. 3-5).
2010-02-11 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimas dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, patvirtina, kad juo buvo nuspręsta nuo 2010-01-08 A. B. kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą (b.l. 8).
2009-10-19 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimas patvirtina, kad juo iš V. B. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. B. , gim. 2008-01-11 periodinėmis išmokomis mokant po 260 litų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės (b.l. 35-36).
Antstolio Algimanto Maliukevičiaus 2012-11-05 pažymoje nurodyta, jog pagal 2009-10-19 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0135/09/02925 dėl išlaikymo išieškojimo iš V. B. sūnui A. B. . Iki 2012-10-30 nesumokėtas išlaikymo įsiskolinimas yra 9751,03 Lt (b.l. 13).
Išraše apie asmenį matyti, kad V. B. turi nepilnametį sūnų A. B. gim. 2008-01-11 (b.l. 21, 65). Šią aplinkybę patvirtina ir vaiko gimimo liudijimas (b.l. 46).
Marijampolės teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyriaus 2012-11-02 rašte nurodyta, jog V. B. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais nuo 1997-08-05 iki 1998-01-09, nuo 2003-11-21 iki 2004-06-25, nuo 2008-06-09 iki 2008-06-10, nuo 2009-01-23 iki 2009-12-17. Darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (b.l. 76).
SODRA duomenimis V. B. dirbo laikotarpiais: nuo 2006-12-15 iki 2006-12-31 pagal verslo liudijimą, nuo 2007-03-13 iki 2007-12-31 pagal verslo liudijimą, nuo 2007-12-01 iki 2007-12-31 pagal verslo liudijimą, nuo 2008-06-10 iki 2008-09-29 AB „ Kybartų gelžbetonis“, nuo 2008-10-01 iki 2008-12-01 UAB „Miroveda“ (b.l. 67).
Nurodyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis žinojo ir suprato savo pareigą, atsirandančią nepriklausomai nuo jo valios su vaiko gimimu, ir nuo kurios vykdymo jis sava valia negali atsisakyti, mokėti pagal teismo sprendimą išlaikymą nepilnamečiui savo vaikui, tačiau būdamas darbingas, nuo 2009-11-19 iki 2012-10-29 pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje nedirbo, darbo neieškojo, darbo biržoje nesiregistravo, kaip pats nurodė dirbo atsitiktinius darbus ir už tai gavo pajamų, dirbo ir gavo pajamas užsienyje, tačiau vaikui išlaikymo neteikė, t.y. sąmoningai vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, todėl darytina išvada, kad V. B. nusikalstama veika, pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį kvalifikuota visiškai teisingai. Kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato, kad dėl jo neveikimo atsiras neigiami ir nusikalstami padariniai – nepilnametis vaikas negaus iš jo jam būtino išlaikymo, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams kilti, todėl darytina išvada, kad veika padaryta netiesiogine tyčia.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis nepriklauso pas psichiatrą ir priklausomybės ligų gydytoją stebimų pacientų grupei (b.l. 64), jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu nuoseklūs ir logiški, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Kaltinamasis anksčiau teismo neteistas (b.l. 69), administracine tvarka nebaustas (b.l.70), duomenų, charakterizuojančių neigiamai nėra (b.1. 60, 66). BK 164 str. sankcijoje numatyta, kad nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, atsižvelgdamas ir į tai, kad kaltinamasis pasižadėjo ateityje reguliariai mokėti išlaikymą, padengti įsiskolinimą, daro išvadą, kad bausmės tikslai geriausiai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes numatytas BK 54 str. 2 d., pakankamai ilgą vengimo išlaikyti vaiką laikotarpį, kaltinamajam už veiką numatytą BK 164 str. skirtina didesnė nei siūloma prokuroro bausmė - 2 mėnesiai viešųjų darbų. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamajam skirtina artima minimaliai viešųjų darbų bausmė, kaltinamasis įpareigotinas kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui (BK 11 str. 3 d., 15 str., 41 str., 46 str.1, 2, 3 d., 54 str., 59 str. 1 d. 2 p., 61 str.).
Kaltinamajam 2012-12-28 tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelė) (b.l. 56) nekeistina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintina (BPK 119 str., 139 str.).
Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei proceso išlaidų byloje nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 ir 422 str.str., teisėjas
nusprendžia:
V. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.
V. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) tyrėjos 2012-12-28 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.