- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-22
- Bylos Nr.
- I-652-402/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00483-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas
- Trečiasis asmuo
- R. J., J. A. K., D. V., V. J., V. V., R. V., L. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- K. M.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė, Jelena Koltakova
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, K. M. ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J. atstovui B. M. , atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Šeškienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. A. K., R. J. , D. V. , V. J. , V. V. , V. V. , R. V. , L. B. , dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo K. M. atstovas B. M. , kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1. panaikinti atsakovės 2013 m. kovo 22 d. įsakymą Nr.8VĮ-(14.8.8)-l13; 2. panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005-02-17 įsakymą Nr.02-01-1092 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kauno mieste"; 3. panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-11-23 įsakymą Nr. 02-018995 „Dėl Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-12-17 įsakymo Nr. 01-6627 dalinio pakeitimo, 1996-12-20 sprendimo Nr. 978 pripažinimo netekusiu galios ir dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune"; 4. panaikinti Kauno apskrities 2000-11-23 sprendimą Nr. 2859 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste J. R. , Boleslovo"; 5. panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-12-17 įsakymą Nr. 01-6627 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo Kauno mieste"; 6. panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1996-12-02 sprendimą Nr. 978 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo J. R. "; 7. panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1996-07-26 įsakymą Nr.01-3883 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo Kauno mieste"; 8. panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-07-26 sprendimą Nr. 742 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo R. Š. "; 9. panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004-06-28 įsakymą Nr. 02-01-5407 „Dėl Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-07-26 įsakymo Nr. 01-3883 ir sprendimo Nr. 743 pakeitimo"; 10. panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-03-17 įsakymą Nr. 02-01-2205 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo Kauno mieste"; 11. panaikinti Kauno apskrities sprendimą 2000-03-17 Nr. 2483 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste G. V. "; 12. panaikinti Kauno apskrities sprendimą Nr. 2482 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste R. V. "; 13. panaikinti Kauno apskrities sprendimą Nr. 2481 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste V. V. "; 14. panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004-06-28 įsakymą Nr. 02-01-5409 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo Kauno mieste"; 15. panaikinti Kauno apskrities sprendimą 2004-06-28 Nr.5028 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste V. J. "; 16. palikti galioti sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2012-07-24 raštas Nr. 8SD-14.8.94.)-3751".
Pareiškėjo atstovas patikslintame skunde (1t. b.l. 178-184) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas sužinojo apie savo teisių pažeidimą tik po to, kai 2012 m. gegužės 2 d. teismas nustatė juridinį ginčo sklypų valdymo nuosavybės teise faktą. Pareiškėjas, tikėdamasis palankaus Kauno apygardos teismo sprendimo dėl juridinio fakto nustatymo, 2012-04-24 pateikė teismui patikslintą skundą, prašydamas panaikinti atsakovės sprendimus atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypus tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kartu prašydamas teismo iš atsakovės išreikalauti šių sprendimų originalus arba patvirtintas kopijas, kurių pareiškėjas gauti negali. Kadangi pareiškėjas iki šiol nėra gavęs šių aktų, laikytina, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino juos apskųsti, nes skundas teismui turi būti pateikiamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas 2012-05-14 ir 2012-06-21 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrių dėl nuosavybės atkūrimo K. T. . Atsakovė 2012-07-24 sprendimu atsakė, kad kliūčių nėra ir nurodė kompensacijos dydį. 2012-08-16 pareiškėjas gavo atsakovės kasacinį skundą, iš kurio pareiškėjas suprato, kad net ir turėdamas teismo nustatytą juridinį faktą, realiai negalės atkurti savo nuosavybės teisių, kol galios nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo sklypus tretiesiems asmenims. Pareiškėjo prašomi panaikinti atsakovės sprendimai atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypus tretiesiems suinteresuotiems asmenims pažeidžia pareiškėjo teises, nes tokio reikalavimo tenkinimas sukeltų teisinių pasekmių pareiškėjui - jis galėtų atkurti nuosavybės teises į savo turtą. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad K. T. pilnai sumokėjo visas sutartimis sutartas sumas, už žemės sklypus, būtent B. D. , J. V. ir S. K. . Buvo atsiskaityta su buvusiais savininkais ir tai patvirtina pinigų gavimo pakvitavimai, vekseliai. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme yra aiškiai nurodyta, kokie dokumentai yra pateikiami norint atkurti nuosavybę, juose nėra nurodytas žemės išskirstymo viensėdžiais planas. Mano, kad tretieji suinteresuotieji asmenys privalėjo kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir tik teismo sprendimu jiems galėjo būti grąžinta nuosavybė. Minėti ginčo sklypai dabar patenka į Kauno miesto esančią Kleboniškio parko teritoriją, išskyrus nedidelę sklypų Nr. 95 ir Nr. 96 dalį. K. T. buvo pateikusi visus prašomus žemėtvarkos dokumentus, įskaitant ir archyvinę pažymą. Archyvinė pažyma buvo įstatymo numatytas dokumentas, kuriuo remiantis turėjo būti sugražinti jos nupirkti sklypai iš buvusių savininkų. Tuo metu trečiųjų asmenų pateikti dokumentai turėjo tokią pačią galią, kaip ir K. T. nuosavybės įrodymai, todėl turėjo būti laikomasi lygiateisiškumo principų, nes tiek K. T. , tiek trečiųjų asmenų pateiktiems dokumentams buvo būtinas juridinio fakto nustatymas, todėl negalima tokios pačios įrodomosios galios dokumentų vertinti skirtingai. Juo labiau, kad apie pretendentus į tą pačią žemę Kleboniškyje žemėtvarka žinojo. Centrinėje Lietuvos teritorijos dalyje galiojo Rusijos imperijos įstatymų sąvado X tomo toliau sąvado pirmoji dalis. Vienu žemės teisės šaltinių laikytina antroji knygą, kurioje kalbama apie nuosavybės teisių įgijimą ir įtvirtinimą įvairias nuosavybės rūšis, kitaip civilinis kodeksas. Todėl tai yra laikytina to meto teisės dokumentais kuriais rėmėsi K. T. . Galiojo ir Žemės reformos įstatymas, kurio pagrindu buvo skirstomos žemės, naujiems savininkams, nurodant visas vykdymo eigos detales. Pareiškėjo turimi žemės pirkimo dokumentai, kurie sudaryti, laikantis formos, kuri galiojo sutarčių pasirašymo momentu t.y. Rusijos Imperijos sąvadu. Jose minimas daiktas sklypas, jo dydis, vieta, ir kaina, gretutinių sklypų savininkai, bei liudininkai. Taip pat teismui yra pateiktas dokumentas iš Lietuvos valstybinio archyvo apie sudarytą sandorį tarp K. T. ir B. D. . 2011-03-23 gavus iš Lietuvos centrinio archyvo žemės tvarkymo bylą (F 1250 Ap.2 B315) paaiškėjo, kad užpirkimo sutartys buvo užvizuotos kaimo matininko Z. Š. . Taip pat byloje (LCVA F 1250 ap. 2 B315) yra visų savininkų ir liudininkų parašų pavyzdžiai, kurie sutampa su turimų dokumentų (sutarčių, pinigų pakvitavimų, vekselių) parašais. Kauno archyvai yra nepilnai išlikę, todėl labai tikėtina, kad K. T. , taip pat trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės dokumentai aktai žuvo ir nebuvo sutvarkyti dėl prasidėjusios Lietuvos okupacijos, todėl tiek K. T. , tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims reikėjo nustatyti nuosavybės valdymo juridinį faktą. K. T. nuosavybės valdymo faktą patvirtino 1943 m. vokiečių okupacijos metų K. T. prašymas nuosavybės dokumentus išduoti jos vardu, o tai reiškia, kad nuosavybė jau buvo, tačiau dėl okupacijos dokumentai nebuvo išduoti į rankas K. T. . Žemėtvarkos bylose (Nr. 4791 B. D. , Nr. 2914 J. V. , Nr. 1856 S. K. ) nėra LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. 1 d. reikalaujamų nuosavybės teisės į žemės sklypą patvirtinančių dokumentų. Sklypų išskirstymo viensėdžiais planas nėra priskirtas prie nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, o laikomas tik dokumentu, kuris gali būti nuosavybės įrodymu, tačiau tam būtina nustatyti juridinį faktą. Prieškariu galiojęs Žemės tvarkymo įstatymas (Vyr. žin. 1935, Nr. 494 154 str. 155 str.- nustatė sklypų išskirstymo viensėdžiais projekto vykdymo ir įgyvendinimo tvarką. Žemėtvarkos projektų planai buvo siunčiami vyriausiajam notarui arba hipotekos įstaigai, kuri įregistruodavo naująjį valdymą. Planai su registracijos pažymėjimų į žemės tvarkymo departamentą (plano kopija pasilikdavo notaro ar hipotekos įstaigoje), kuria braižykloje žemės savininkams buvo pagaminami dokumentai- žemės sklypų planai (projekto plano ištraukos). Pagaminus žemės sklypų planus, juos įteikdavo savininkams pasirašytinai (perdavimo dokumentai buvo atsiunčiami Žemės tvarkymo departamentui prijungti prie bylos, o orginalinė byla buvo perduodama į archyvą. Ginčo sklypų išskirstymo viensėdžiais planas, pagal kurį atsakovė atkūrė nuosavybės teises tretiesiems asmenims, net nėra patvirtintas ir nėra įregistruotas Žemės tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka, todėl tretieji asmenys privalėjo kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad iki nacionalizacijos ginčo sklypus valdė nuosavybės teise. Žemės tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintas ir neįregistruotas ginčo sklypų išskirstymo viensėdžiais planas dabartiniame LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme yra nurodytas dokumentas, kuris gali būti nuosavybės įrodymu, tačiau tam būtina nustatyti juridinį faktą. Agrarinės tarnybos ar archyvų išduoti dokumentai, kuriuose teigiama, kad nuosavybės patvirtinančių dokumentų nėra, tačiau yra planas, negali būti traktuojami, kaip pakankamais ir nereikalaujančiais, juridinio fakto nustatymo, kadangi planas yra nepatvirtintas notaro, nėra turto įregistravimo notarinėse knygose, kuris ir įtvirtina valdymą, nėra turto pirkimo ar gavimo aktų. Nors minėti tretieji suinteresuotieji asmenys neturėjo galutinių aktų ir įrodymų, kad minėtas išskirstymo sklypais planas buvo patvirtintas ir įregistruotas Žemės tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypus tik pagal įrodymus, kurie gali būti nuosavybės įrodymais, net nenustačius nuosavybės valdymo juridinio fakto. K. T. , kuri pirmoji padavė prašymą atkurti nuosavybę į minėtus sklypus 1991 m., buvo atsakovės diskriminuojama, nes K. T. pateiktus dokumentus atsakovė nepagristai ir neteisėtai laikė turinčiais mažesnę įrodomąją galią, nei išskirstymo sklypais planas. Tiek K. T. , tiek trečiųjų asmenų pateikti įrodymai turėjo vienodą įrodomąją galią, nes tiek K. T. , tiek tretieji asmenys privalėjo turimų dokumentų pagrindu nustatyti nuosavybės valdymo juridinį faktą.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (2t. b.l. 4-7) ir teismo posėdžio metu institucijos atstovė paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 22 d. įsakymas Nr.8VĮ-(14.8.2).-113 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą", kuriuo K. T. neatkuriamos nuosavybės teisės į jos pačios žemės sklypą Kleboniškyje, Kaune, yra pagrįstas ir teisėtas, nes priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi bei atsižvelgiant į tai, kad pretendentė ir jos įpėdiniai nepateikė dokumentų, įrodančių, kad iki 1940 m. liepos 22 d. valdė žemės sklypą Kleboniškyje, Kaune. Pareiškėjas prašo panaikinti administracinius aktus ir sprendimus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į S. K. , J. V. ir B. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemes, tačiau pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti administracinius aktus ir sprendimus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į S. K. , J. V. ir B. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemes, nes jų nuginčijimas nesukels jam jokių teisinių pasekmių. Taip pat šiais administraciniais sprendimais nėra pažeidžiamos jokios pareiškėjo konstitucinės teisės ir laisvės. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-18/2013 panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo K. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad K. T. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė žemės sklypą, buvo atmestas. Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad „nuo juridinio fakto nustatymo pareiškėjas įgijo subjektinę teisę reikalauti apginti jo teisę į ginčo sklypus", tačiau nutyli, kad šią teisę prarado įsiteisėjus Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarčiai. Pareiškėjas prašo „palikti galioti sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2012-07-24 raštas Nr. 8SD-14.8.94.)-3751". Pareiškėjas 2012-06-22 ir 2012-06-26 prašymais kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydamas pateikti išaiškinimus: ką turi atlikti pareiškėjas, kad greičiau atgautų nuosavybę; ar yra galimybė atgauti sklypus buvusioje vietoje; pateikti detalų planą ir dokumentus, kuriuose yra K. T. sklypai; kur ir kada jie buvo įtraukti į parko teritoriją; jei pareiškėjas pasirenka laukti lygiaverčio sklypo Kauno mieste, kiek užtruktų toks laukimas iki sklypo atidavimo, kokioje eilės vietoje jis būtų; jei pareiškėjas pasirenka kitą sklypą rajono teritorijoje, į kokią eilę jis būtų įtrauktas ir kiek gali užtrukti iki sklypo atidavimo; kokia yra sklypų vertė, kuria valstybė kompensuoja pinigais; ar yra ribojimų atkuriamo ploto dydžiui. Atsakymus į prašymus atsakovė pateikė 2012-07-24 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-3751. Šiame rašte yra tik pateikta informacija į pareiškėjo rūpimus klausimus. Todėl mano, kad 2012-07-24 raštas Nr. 8SD-(14.8.94.)-3751, kurį pareiškėjas prašo palikti galioti, nesukėlė, nesukelia ir negali sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes jis nėra valinis viešojo administravimo subjekto patvarkymas pareiškėjui, kuris būtų pagrindas administraciniams teisiniams santykiams atsirasti, pasibaigti ar pasikeisti. Todėl mano, kad šioje dalyje byla turėtų būti nutraukta, vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 p., nes ginčijamas raštas nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Prašo atmesti pareiškėjo patikslintą skundą kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens D. V. atstovė advokatė Jelena Koltakova atsiliepime į skundą (2t. b.l. 108-110) ir 2014-01-28 teismo posėdžio metu paaiškino (b.l. 116, t.2), kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013-03-22 įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2).-113 “Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą", kurio K. T. neatkuriamos nuosavybės teisės į jos pačios žemės sklypą Kleboniškyje, Kaune, yra pagrįstas ir teisingas, kadangi priimtas remiantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pretendentė K. T. nepateikė dokumentų, įrodančių, kad iki 1940 m. liepos 22 d. valdė žemės sklypą Kleboniškyje, Kaune. K. T. iki žemės nacionalizavimo buvo sudariusi tik užpirkimo sutartys, kurios nuosavybės teisių į turtą nesukuria, įrodymų apie pilną atsiskaitymą su buvusiais savininkais pareiškėjas taip pat nepateikė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl užpirkimo sutarčių, bei laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas, t. y. Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1679 – 1690 straipsniais, nustatytina, kad K. T. buvo pateikusi į bylą užpirkimo sutartis, todėl net ir visos pinigų sumos sumokėjimas nereikštų, jog K. T. atsirado nuosavybės teisė į tose sutartyse nurodytus sklypus, nes tuo metu galiojantys įstatymai nuosavybės teisių atsiradimą siejo ne su pinigų sumokėjimu, bet su pirkimo akto sudarymu, be kurio nuosavybės teisės negalėjo atsirasti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad K. T. pilnai sumokėjo visas sutartimis sutartas sumas būtent B. D. , J. V. ir S. K. . Pareiškėjas teigia, jog tai, kad buvo atsiskaityta su buvusiais savininkais ir tai patvirtina pinigų gavimo pakvitavimai, vekseliai. Tačiau teismui pareiškėjo pateikti pinigų gavimo pakvitavimai neįrodo, kad buvo pilnai atsiskaityta už perkamus žemės sklypus, o B. D. pasirašyti vekseliai rodo tik buvus jį skolingu K. T. . Yra priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kuriuo nenustatytas juridinis faktas, dėl pareiškėjos K. T. įgytos subjektinės teisės ginti savo teisę į ginčo sklypus, todėl NŽT sprendimai dėl nuosavybės atkūrimo buvusiems savininkams B. D. , J. V. , ir S. K. yra teisėti ir teisingi. NŽT Kauno miesto skyriaus 2012-07-24 raštas Nr. 8SD-(14.8.94)-3751 yra tik atsakymas į paties pareiškėjo prašymą išaiškinti, ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo jį ir naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo:
1. panaikinti atsakovės 2013 m. kovo 22 d. įsakymą Nr.8VĮ-(14.8.8)-l13; 2. panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005-02-17 įsakymą Nr.02-01-1092 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kauno mieste"; 3. panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-11-23 įsakymą Nr. 02-018995 „Dėl Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-12-17 įsakymo Nr. 01-6627 dalinio pakeitimo, 1996-12-20 sprendimo Nr. 978 pripažinimo netekusiu galios ir dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune"; 4. panaikinti Kauno apskrities 2000-11-23 sprendimą Nr. 2859 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste J. R. , Boleslovo"; 5. panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-12-17 įsakymą Nr. 01-6627 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo Kauno mieste"; 6. panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1996-12-02 sprendimą Nr. 978 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo J. R. "; 7. panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1996-07-26 įsakymą Nr.01-3883 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo Kauno mieste"; 8. panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-07-26 sprendimą Nr. 742 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo R. Š. "; 9. panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004-06-28 įsakymą Nr. 02-01-5407 „Dėl Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-07-26 įsakymo Nr. 01-3883 ir sprendimo Nr. 743 pakeitimo"; 10. panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-03-17 įsakymą Nr. 02-01-2205 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo Kauno mieste"; 11. panaikinti Kauno apskrities sprendimą 2000-03-17 Nr. 2483 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste G. V. "; 12. panaikinti Kauno apskrities sprendimą Nr. 2482 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste R. V. "; 13. panaikinti Kauno apskrities sprendimą Nr. 2481 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste V. V. "; 14. panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004-06-28 įsakymą Nr. 02-01-5409 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo Kauno mieste"; 15. panaikinti Kauno apskrities sprendimą 2004-06-28 Nr.5028 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste V. J. "; 16. palikti galioti sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2012-07-24 raštas Nr. 8SD-14.8.94.)-3751".
Dėl termino.
Nagrinėjant byla teismo posėdžio metu buvo iškeltas klausimas dėl termino ginčyti administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę tretiesiems asmenims.
ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė, arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 dalį, skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyti kreipimosi į administracinį teismą terminai. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550/07). Laikytina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5–8/2006).
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, esktraordinarios.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (prijungta civilinė byla Nr. 2-1845-528/2012, Teisminio proceso Nr. 2-05-3-20643-2010-8), tačiau jo pareiškimas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimu buvo atmestas (I t., b. l. 86–90). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu (I t., b. l. 91–95) panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą ir pareiškėjo pareiškimą tenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. T. , mirusi 1999 m. birželio 12 d., iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) nuosavybės teise Kauno apskrityje, Pažaislio valsčiuje, Kleboniškių kaime valdė: žemės sklypą Nr. 96, kurio plotas 0,263 ha, įsigytą iš B. D. , įvykdžius 1937 m. rugsėjo 5 d. užpirkimo sutartį, žemės sklypą Nr. 97, kurio plotas 0,133 ha, įsigytą iš J. V. , įvykdžius 1938 m. liepos 17 d. užpirkimo sutartį; žemės sklypą Nr. 95, kurio plotas 0,166 ha, įsigytą iš S. K. , įvykdžius 1938 m. liepos 17 d. užpirkimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-02-14 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužes 2 d. sprendimą ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą (2 tomas, b.l. 9-19).
Pareiškėjo manymu, ginčyti administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę tretiesiems asmenims jis termino nėra praleidęs, kadangi šiuo klausimu yra jau pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-04 nutartyje Nr. AS492-9/2013 (b.l. 127-133, t.1). Minima nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis yra panaikinta ir pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimas perduotas spręsti iš naujo.
Kaip matyti iš nutartyje išdėstytų aplinkybių pareiškėjas pateikdamas skundą nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo bylose, su kuriomis susipažino civilinėje byloje: Nr. 4791 B. D. , Nr. 2914 J. V. ir Nr. 1859 S. K. nerado sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės. Taip pat pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2012 m. rugsėjo 24 d. Tarnybos Kauno miesto skyriaus raštą Nr. 8SD-(14.8.94.)4363, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui pateikti sprendimus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į B. D. , J. V. ir S. K. iki nacionalizacijos turėtus žemės sklypus. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų išdėstytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant pareiškėjo patikslintą skundą teismas išsireikalavo ir prijungė prie nagrinėjamos bylos civilinę bylą Nr. 2-1845-528/2012 ir nuosavybės teisių atkūrimo bylas, taip pat, apžiūrai teismo posėdžio metu buvo pateikti nuosavybės teisių atkūrimo bylų originalai tikslu objektyviai išsiaiškinti visas byloje aplinkybes. Iš civilinės bylos Nr. 2-1845-528/2012 medžiagos matyti, kad B. D. , J. V. ir S. K. nuosavybės atkūrimo bylos buvo pateiktos civilinėje byloje 2011-06-01 teismo posėdžio metu (civilinės bylos Nr. 2-1845-528/2012, 1t., b.l. 144), šios bylos grąžintos 2012-01-05 (civilinės bylos Nr. 2-1845-528/2012, 2t., b.l. 190). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, jog tai tos pačios bylos, jos visa apimtimi buvo pateiktos nagrinėjant civilinę bylą, ir pateiktos jų pilnos kopijos nagrinėjant šią administracinę bylą. Bylų numeracija viršeliuose skiriasi, nes bylos buvo perdavinėjamos iš vienos institucijos kitai, be to skyrėsi pagal metus, todėl ant bylų viršelių užrašyta po kelis numerius, tačiau tai yra tos pačios bylos ir kitų bylų atsakovas neturi. Pareiškėjas ir jo atstovas sutiko su atsakovu, patvirtino, jog tai tos pačios bylos, kurios buvo pateiktos ir nagrinėjant civilinę bylą. Dėl bylų numeracijos ir jų tūrio byloje ginčo nekilo, nes kaip jau minėta buvo pateikti apžiūrai ir nuosavybės teisių atkūrimo bylų originalai.
Pareiškėjas antru reikalavimu prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005-02-17 įsakymą Nr.02-01-1092 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kauno mieste". Išnagrinėjus pateiktą B. D. nuosavybės teisių atkūrimo bylą matyti kad šis ginčijamas įsakymas yra byloje (B. D. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 66 lapas).
Pareiškėjas trečiu reikalavimu prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-11-23 įsakymą Nr. 02-018995 „Dėl Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-12-17 įsakymo Nr. 01-6627 dalinio pakeitimo, 1996-12-20 sprendimo Nr. 978 pripažinimo netekusiu galios ir dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune". Šis ginčijamas įsakymas taip pat pateiktas B. D. nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir yra B. D. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 33 lape.
Pareiškėjas ketvirtu reikalavimu prašo panaikinti Kauno apskrities 2000-11-23 sprendimą Nr. 2859 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste J. R. , B.". Šis ginčijamas įsakymas pateiktas B. D. nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir yra B. D. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 29 lape.
Pareiškėjas penktu reikalavimu prašo panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-12-17 įsakymą Nr. 01-6627 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo Kauno mieste". Šis ginčijamas įsakymas pateiktas B. D. nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir yra B. D. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 20 lape.
Pareiškėjas šeštu reikalavimu prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1996-1202 sprendimą Nr. 978 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo J. R. ". Šis ginčijamas sprendimas pateiktas B. D. nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir yra B. D. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 21 lape.
Pareiškėjas septintu reikalavimu prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1996-07-26 įsakymą Nr.01-3883 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo Kauno mieste". Šis ginčijamas įsakymas pateiktas S. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir yra S. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 121 lape.
Pareiškėjas aštuntu reikalavimu prašo panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-07-26 sprendimą Nr. 742 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo R. Š. ". Šis ginčijamas sprendimas pateiktas S. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir yra S. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 120 lape.
Pareiškėjas devintu reikalavimu prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004-06-28 įsakymą Nr. 02-01-5407 „Dėl Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-07-26 įsakymo Nr. 01-3883 ir sprendimo Nr. 743 pakeitimo". Šis ginčijamas įsakymas pateiktas S. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir yra S. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 90 lape.
Dešimtu reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-03-17 įsakymą Nr. 02-01-2205 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo Kauno mieste". Šis ginčijamas įsakymas pateiktas J. V. nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir yra J. V. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 56 lape.
Vienuoliktu reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apskrities sprendimą 2000-03-17 Nr. 2483 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste G. V. ". Šis ginčijamas sprendimas pateiktas J. V. nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir yra J. V. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 52 lape.
Pareiškėjas dvyliktu reikalavimu prašo panaikinti Kauno apskrities sprendimą Nr. 2482 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste R. V. ". Šis ginčijamas sprendimas pateiktas J. V. nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir yra J. V. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 51a lape.
Tryliktu reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apskrities sprendimą Nr. 2481 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste V. V. ". Šis ginčijamas sprendimas pateiktas J. V. nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir yra J. V. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 51 lape.
Keturioliktu reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apskriteis viršininko 2004-06-28 įsakymą Nr. 02-01-5409 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo Kauno mieste". Šis ginčijamas įsakymas pateiktas S. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir yra S. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 95 lape.
Penkioliktu reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apskrities sprendimą 2004-06-28 Nr.5028 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste V. J. ". Šis ginčijamas sprendimas pateiktas S. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir yra S. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 51 lape.
Kaip matyti iš aukščiau ištirtų įrodymų, jog skundu ginčijami administraciniai aktai (reikalavimai nuo 2 iki 15 imtinai) buvo pateikti narinėjant civilinę bylą ir pareiškėjui žinomi pilnoje apimtyje nuo 2011-06-01 (civilinės bylos Nr. 2-1845-528/2012, 1t., b.l. 144). Dėl to, jog minėtos nuosavybės atkūrimo bylos buvo pateiktos civilinėje byloje pilnoje apimtyje (su visais ginčijamais aktais) nagrinėjant šią administracinę bylą tarp šalių ginčo nekilo. Tikslu visiškai išsiaiškinti minėtas aplinkybes šalių prašymu ir buvo teismo išreikalauta civilinė byla.
Lietuvos vyriausiojo administracinio 2013-01-04 nutartyje pasisakyta, ir teisėjų kolegija sutinka, jog apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo tik Kauno apygardos teismui 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl ginčo žemės sklypo valdymo nuosavybės teise, todėl tik nuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jis įgijo teisę reikalauti apginti jo teises į ginčo žemės sklypus. Minėtoje LVAT nutartyje pažymėta, kad pareiškėjas patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti sprendimus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus, teismui padavė 2012 m. rugsėjo 10 d. Galutinai, pareiškėjas suformulavo reikalavimus patikslintu skundu 2013-05-09 (b.l. 178-184, t.1).
Sutinkamai su aukščiau išdėstytu teismas konstatuoja, jog apie skundžiamus administracinius aktus pareiškėjui tapo žinoma nuo 2011-06-01, kuomet jie buvo pateikti civilinėje byloje ir pareiškėjas visoje apimtyje galėjo susipažinti su visais pateiktais byloje dokumentais, tame tarpe ir su ginčijamais aktais. 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl ginčo žemės sklypo valdymo nuosavybės teise pareiškėjas įgijo teisę reikalauti apginti jo teises į ginčo žemės sklypus, todėl skundą teismui paduoti turėjo iki 2012 m. birželio 2 d. Tačiau, kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, nuosavybės teisių atkūrimo bylos tuo metu (jos grąžintos 2012-01-05) jau buvo grąžintos Nacionalinei žemės tarnybai (civilinės bylos 2 t., 190 b.l.). Nuo to momento, kai pareiškėjas sužinojo apie pažeistą savo teisę, ir įgijo teisę reikalauti apginti jo teisę į žemės sklypus, t.y nuo juridinio fakto nustatymo – 2012-05-02 skaičiuojamas terminas skundui paduoti ir ginčyti administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems asmenims. Kaip jau minėta, minimu laiku nuosavybės teisių atkūrimo bylos jau buvo grąžintos, todėl realiai jis jau neturėjo galimybės su minėtais administraciniais aktais susipažinti, tai įrodo ir ta aplinkybė, jog pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2012 m. rugsėjo 24 d. Tarnybos Kauno miesto skyriaus raštą Nr. 8SD-(14.8.94.)4363, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui pateikti sprendimus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į B. D. , J. V. ir S. K. iki nacionalizacijos turėtus žemės sklypus. Tai įrodo, jog nuo 2012-05-02, nuo sužinojimo apie savo pažeistas teises, pareiškėjas neturėjo realios galimybės išsireikalauti minimus administracinius aktus. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog nustačius juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas pagrįstai tikėjosi nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. Byloje nepaneigta jo versija, jog ir atsakovas tvirtino, jog bus pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, rengiami dokumentai. Pareiškėjas laukdamas pranešimo apie rengiamas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, gavo pranešimą apie kasacinį skundą, ir taip buvo atsakovo suklaidintas. Kitų įrodymų byloje nėra.
Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog termino ginčyti administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į B. D. , J. V. ir S. K. iki nacionalizacijos turėtus žemės sklypus pareiškėjas nėra praleidęs.
Dėl administracinių aktų panaikinimo.
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo preambulėje konstatuojama, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra – už jį teisingai atlyginama. Iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, turi pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijos.
Žemesnės instancijos teismas
Tikslu įrodyti žemės valdymo faktą pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (prijungta civilinė byla Nr. 2-1845-528/2012, Teisminio proceso Nr. 2-05-3-20643-2010-8), tačiau jo pareiškimas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimu buvo atmestas (I t., b. l. 86–90). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu (I t., b. l. 91–95) panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą ir pareiškėjo pareiškimą tenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. T. , mirusi 1999 m. birželio 12 d., iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) nuosavybės teise Kauno apskrityje, Pažaislio valsčiuje, Kleboniškių kaime valdė: žemės sklypą Nr. 96, kurio plotas 0,263 ha, įsigytą iš B. D. , įvykdžius 1937 m. rugsėjo 5 d. užpirkimo sutartį, žemės sklypą Nr. 97, kurio plotas 0,133 ha, įsigytą iš J. V. , įvykdžius 1938 m. liepos 17 d. užpirkimo sutartį; žemės sklypą Nr. 95, kurio plotas 0,166 ha, įsigytą iš S. K. , įvykdžius 1938 m. liepos 17 d. užpirkimo sutartį. Tai ir yra tas momentas, kaip jau minėta aukščiau, nuo kurio pareiškėjas įgijo teisę ginti savo pažeistas teises į ginčo žemės sklypus.
Tačiau, atsakovas pateikė kasacinį skundą ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-02-14 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužes 2 d. sprendimą ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą (2 tomas, b.l.9-19). Tai yra nuo 2013-02-14 pareiškėjas prarado teisę apginti pažeistas teises.
Atsakovės 2013 m. kovo 22 d. įsakymu Nr.8VĮ-(14.8.8)-l13 nutarta neatkurti nuosavybės teisių K. T. į jos pačios žemės sklypą Kleboniškyje, Kaune (b.l. 185, t.1). Pirmu reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti šį administracinį aktą. Kaip matyti, juridinis žemės valdymo faktas byloje nenustatytas. Pretendentė ir jos įpėdiniai nepateikė dokumentų, įrodančių, kad iki 1940 m. liepos 22 d. valdė žemės sklypą Kleboniškyje, Kaune. Šis faktas išsamiai išanalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-14 nutartyje (b.l. 9-19, t.2), todėl nėra pagrindo argumentus atkartoti nagrinėjant šią bylą, kadangi sutinkamai su LR ABTĮ 14 str. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis, yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ginčijamas administracinis aktas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“(Žin., 1997, Nr. 90-2256). Darytina išvada, jog nagrinėjant bylą nenustatyta pagrindų ginčijamo administracinio akto panaikinimui, tokių pagrindų nenurodė ir pareiškėjas, todėl reikalavimas dėl akto panaikinimo netenkintinas.
Pareiškėjas 2-15 patikslinto skundo reikalavimais (patikslinto skundo numeracija neatitinka, kadangi padaryta rašymo apsirikimo klaida ir 9 reikalavimas numeruotas du kartus 9 ir 10) prašo panaikinti administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims į S. K. , J. V. ir B. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemes. Sprendimai ir įsakymai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemes tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nesukuria pareiškėjui konkrečių teisių ir pareigų, jų sukeliamos teisinės pasekmės yra susijusios su pareiškėjo galimybių apribojimu atkurti nuosavybės teises natūra Kauno apskrityje, Pažaislio valsčiuje, Kleboniškio kaime, pagal 1991 m. gruodžio 16 d. K. T. prašymą. Faktines aplinkybes byloje, kaip jau buvo minėta, įrodo, jog apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo tik Kauno apygardos teismui 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl ginčo žemės sklypo valdymo nuosavybės teise, todėl tik nuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jis įgijo teisę reikalauti apginti jo teises į ginčo žemės sklypus. Tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl ginčo žemės valdytojo šios žemės nacionalizacijos metu, pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę šiuos aktus ginčyti.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-02-14 nutartimi (b.l.9-19, t.2) Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimas panaikintas, juridinis žemės valdymo faktas nenustatytas ir tokiu būdu pareiškėjas grąžintas į pirminę padėtį buvusią iki 2012-05-02, kuomet administracinių aktų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims į S. K. , J. V. ir B. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemes panaikinimas, nesukuria pareiškėjui konkrečių teisių ir pareigų, šių aktų nuginčijimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 str. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 str. 1 d. nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Minimais administraciniais aktais nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, todėl ginčyti šiuos aktus pareiškėjas neturi reikalavimo teisės.
2012-07-24 raštu Nr. 8SD-14.8.94.)-3751 pareiškėjas informuojamas apie atlyginimo už žemę būdus ir apie tai, jog K. T. bus įtraukta į eilę naujam žemės sklypui gauti (b.l. 79, t.1). Šešioliktu reikalavimu pareiškėjas prašo palikti galioti atsakovo 2012-07-24 raštą Nr. 8SD-14.8.94.)-3751.
Bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad pareiškėjas prašymais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių, prašydamas pateikti išaiškinimus: ką turi atlikti pareiškėjas, kad greičiau atgautų nuosavybę; ar yra galimybė atgauti sklypus buvusioje vietoje; pateikti detalųjį planą ir dokumentus, kuriuose yra K. T. sklypai; kur ir kada jie buvo įtraukti į parko teritoriją; jei pareiškėjas pasirenka laukti lygiaverčio sklypo Kauno mieste, kiek užtruktų toks laukimas iki sklypo atidavimo, kokioje eilės vietoje jis būtų; jei pareiškėjas pasirenka kitą sklypą rajono teritorijoje, į kokią eilę jis būtų įtrauktas ir kiek gali užtrukti iki sklypo atidavimo; kokia yra sklypų vertė, kuria valstybė kompensuoja pinigais; ar yra ribojimų atkuriamo ploto dydžiui.
Atsakymus į prašymus atsakovas pateikė 2012-07-24 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-3751. Šiame rašte yra pateikta informacija į pareiškėjo klausimus. 2012-07-24 raštas Nr. 8SD-(14.8.94.)-3751, kurį pareiškėjas prašo palikti galioti, nesukėlė, nesukelia ir negali sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių, nes jis nėra valinis viešojo administravimo subjekto patvarkymas pareiškėjui, kuris būtų pagrindas administraciniams teisiniams santykiams atsirasti, pasibaigti ar pasikeisti.
Sutinkamai su ABTĮ 5 str. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. nustato, kad administracinių bylų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 str. 1 d. nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 str. 1 d. lp. ir 22 str. 1 d. reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teisme.
Iš atliktos aukščiau analizės darytina išvada, jog ginčijamas 2012-07-24 raštas Nr. 8SD-(14.8.94.)-3751 nelaikomas administraciniu aktu, nes jis nesukuria pareiškėjui teisinių pasekmių, jame neišreikštas valinis viešojo administravimo subjekto patvarkymas pareiškėjui, todėl šioje dalyje byla nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 p., nes ginčijamas raštas nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti viešojo administravimo subjektų priimtų ir skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, t.y. skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jei skundžiamas aktas (ar jo dalis ): neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Taip pat skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Nagrinėjamoje situacijoje nenustatyta teisinio pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus, tokį teisinį pagrindą nenurodė ir pareiškėjas.
Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi ABTĮ 101 str. 1 p., 85-88 str., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Nutraukti administracinę bylą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-07-24 rašto Nr. 8SD-14.8.94.)-3751 panaikinimo.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, per Kauno apygardos administracinį teismą.