Alytaus apylinkės teismo nutartis

2016-10-21 · Byla Nr. TS-61-224/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-21
Bylos Nr.
TS-61-224/2016
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-02100-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Nuteistasis
M. G.
Byla Nr. TS-61-224/2016
Proceso Nr. 1-12-1-02100-2014-5Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.5.14.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 21 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Malinauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir susipažinęs su pateikta medžiaga.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2016-02-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., 64¹ str., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., galutine 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2014-09-24, pabaiga – 2017-04-22.

Alytaus pataisos namuose Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016-09-21 nutarimu atmestas nuteistojo M. G. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Nutarime komisija nurodė, kad M. G. pažangos veiksnių, mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, jo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vertinama kaip vidutinė - 64 balais, jo elgesyje stebimi neigiami kriterijai. Nuteistasis vieną kartą skatintas, tačiau kartą ir baustas, jo elgesyje egzistuoja nemažai kriminogeninių veiksnių. Komisija vertino ir tai, kad nuteistasis vaiko išlaikymui neskiria lėšų. Šios esminės aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Todėl komisija mano, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, ir yra tinkamas paleisti iš pataisos įstaigos.

Skundu nuteistasis M. G. su komisijos išvadomis nesutiko. Skunde nuteistasis pažymėjo, kad Komisija vertino tik neigiamas jo savybes, o į teigiamas beveik neatsižvelgė. Jis laisvės atėmimo vietoje baigė suvirintojų kursus ir įsidarbino. Iš darbovietės ir būrio viršininko neigiamų atsiliepimų nėra, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis nurodė, kad nuobauda jam paskirta dėl nesusipratimo, be to kartą yra skatintas ir nuobauda panaikinta. Sūnaus išlaikymų lėšų neskiria, nes su buvusia žmona nebendrauja ir nežino kur pervesti pinigus. Jis anksčiau buvo lygtinai paleistas ir bausmės laiką išbuvo be nuobaudų. Mano, kad komisijos pirmininkė buvo suinteresuota jo lygtinai nepaleisti. Prašo patenkinti jo skundą ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Štreimikytė pateikė atsiliepimą į nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo ir siūlo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad nuteistasis M. G. teistas 12 kartų už įvairius nusikaltimus, jam būdingas nusikaltimų recidyvas. Jam kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuteistojo elgesiui teigiamo poveikio neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka pagal kelis nuosprendžius už kelis tyčinius smurtinius apysunkius nusikaltimus. Jo nusikalstamų veikų pakartotinumas, sunkėjimas, smurtinių nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas yra pagrindas pripažinti, kad anksčiau paskirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, o bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nėra nepriekaištingas. Jis buvo nubaustas drausmine tvarka, paskatinimu nuobauda panaikinta prieš terminą. Nuteistasis neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Pagrindiniai rizikos veiksniai didinantys jo nusikalstamumą yra socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai. Jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 64 balais – vidutinė. Likusi pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis. Šiuo atveju nuteistojo elgesio negalima vertinti itin teigiamai ir daryti išvados, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistojo skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Nuteistasis M. G. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2015-07-07. Nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, taip pat vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien tai negali būti pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, tačiau nuteistojo M. G. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama tik kaip vidutinė - 64 balai (41-99 balai). Reikalavimas, kad būtų matoma nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra viena iš būtinų, BVK 157 str. 1 d. nurodytų, sąlygų lygtinio paleidimo taikymui. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vykdė socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, lankė užsiėmimus krizių psichologija, tačiau minėtoje išvadoje, tai pat nurodyta, kad nuteistasis praeityje periodiškai vartojo narkotines medžiagas, alkoholį, neblaivus padarė kai kuriuos nusikaltimus, yra pasireiškęs smurtinis elgesys, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistasis būdamas laisvės atėmimo vietoje dėjo pastangas šioms problemoms spręsti, t. y. būtų dalyvavęs anoniminių alkoholikų, narkomanų reabilitacijos ar elgesio korekcijos programose. Be to išvadoje nurodoma, kad nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvoti savo veiksmų pasekmių, kartoti tas pačias klaidas, nes nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, jam būdingas agresyvus elgesys, savo elgesį analizuoja paviršutiniškai, kaltės jausmą perkelia aplinkybėms. Ši jo savybė atsispindi ir nuteistojo skunde teismui, kur jis teigia, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai, išlaikymo vaikui neteikia dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių. Nuteistasis laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių tiek kiek jo manymu reikia neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose. Šiuo atveju tai, kad nuteistasis laikosi nusikalstamos subkultūros pažiūrų, reiškia, kad savo nuostatų jis nesistengia keisti, o tai kelia pagrįstų abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų. Kriminogeniniai veiksniai išlieka ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Be to bausmės atlikimo metu pažeidė vidaus tvarką, yra baustas drausmine tvarka. Nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, t. y. kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Teismas sutinka su Komisijos ir prokurorės nuomone, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas ir neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

M. G. anksčiau teistas 12 kartų, visos nusikalstamos veikos tyčinės, kai kurios smurtinės, turtinio pobūdžio, paskutinį kartą teistas už apysunkį nusikaltimą. Paskutiniai teistumai subendrinti, kas jį charakterizuoja, kaip asmenį linkusį ignoruoti įstatymus, visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir pažeidinėti nustatytą tvarką, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Likusi neatlyginta gana didelė piniginių prievolių suma rodo, kad nuteistajam reikalingos didelės pajamos siekiant tikėtis galimai nenusikalstamo jo elgesio ir tai leidžia abejoti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Likusi dar nemaža neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis –7 mėnesiai 1 diena (Komisijos nutarimo surašymo dienai). Įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų sunkumą, jų kiekį, darytina išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei prieštarautų bausmės tikslams ir paskirčiai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui taip pat gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Be to, tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padarytų nusikaltimų, kadangi jis buvo pernelyg švelniai nubaustas.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinus visas aplinkybes teismas konstatuota, jog Komisijos 2016-09-21 nutarimas Nr. 357-410, nepaleisti nuteistojo M. G. iš pataisos įstaigos, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BVK 157 str. ir LR BPK 360 str. 5 d. 3 p.,

nutarė:

Nuteistojo M. G. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Jonas Malinauskas