Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos,

atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovams J. G. ir J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Bravo events“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-6), kuriame prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas ar VDI Vilniaus skyrius) 2018 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. SD-01-8043 ir įpareigoti atsakovą pašalinti pažeidimą – pradėti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bravo events“ (toliau – ir Bendrovė) atžvilgiu atsakomybės taikymo procedūrą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį („Nelegalus darbas“), o UAB „Bravo events“ atsakingo asmens M. V. atžvilgiu taikyti atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2017 m. gruodžio 19 d. apie 18 val. kartu su draugu V. P. nuvyko į „Compensa“ areną. Susitikę su A. S. telefonu nurodytu asmeniu Marijumi ir pastarajam nurodžius kokį darbą reikės atlikti, specialia įranga pradėjo tikrinti žiūrovų bilietus. Baigę tikrinti bilietus, pasiliko salėje iki renginio pabaigos. Apie 21 val. į salę atėjęs M. V. davė 5 eurus taksi paslaugoms apmokėti. Nuo 21.30 val. iki 01.10 val. su V. P. vykdė salės demontavimo darbus, o po to išvyko taksi namo.

UAB „Bravo events“ už jos naudai 2017 m. gruodžio 19-20 d. atliktus darbus sutarto darbo užmokesčio (2,5 Eur/val.) jam nesumokėjo. Pareiškėjas mano, kad dirbo nelegaliai, t. y. nesudarius su darbdaviu rašytinės darbo sutarties, bei apie jo įdarbinimą pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Dėl šių aplinkybių jis 2018 m. kovo 20 d. kreipėsi į VDI Vilniaus skyrių su skundu dėl galimų darbo laiko apskaitos pažeidimų, nelegalaus darbo, neteisėto vertimosi komercine veikla procedūrų pradėjimo ir kaltų asmenų paraukimo administracinėn atsakomybėn. Tą pačią dieną dėl galimo nelegalaus darbo, sukčiavimo tikslais ir galimo neteisėto vertimosi komercine veikla, bei kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn išsiuntė skundą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Vilniaus AVPK) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2018 m. balandžio 20 d. gavo Vilniaus AVKP Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-l-01-26459-18.

VDI Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. pranešimu dėl skundo buvo informuotas, kad vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga ir asmenų paaiškinimais, atlikus visus procesinius veiksmus konstatuota, kad jis galimai atliko darbines funkcijas, t. y. skanavo koncerto žiūrovų bilietus bei tvarkė salę nuo 2017 m. gruodžio 19 d. 18.00 val. iki 2017 m. gruodžio 20 d. 1.00 val., galimai UAB „Bravo events“ naudai. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės taikymo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) ir/ar LR Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakingam asmeniui. VDI Vilniaus skyrius 2018 m. birželio 19 d. raštu Nr. SD-01-8043 (toliau – ginčijamas sprendimas) jį informavo, kad tyrimo metu surinkta medžiaga ir asmenų paaiškinimais, atlikus visus procesinius veiksmus nustatyta, jog nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo atliktas darbines funkcijas, t. y. bilietų skanavimo bei salės tvarkymo 2017 m. gruodžio 19 d. „Compensa“ koncertų salėje Vilniuje. Kvalifikuoti veikos pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kaip nelegalų darbų nėra teisinio pagrindo, kadangi tyrimo metu nėra nustatyti bei konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai. Kadangi nenustatytas jo darbinių funkcijų atlikimo faktas bei darbdavys, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimų ir pagal ANK 96, 100 straipsnių nuostatas.

Pareiškėjas tvirtina, kad M. V. jo darbo atlikimo metu nesamdė įmonės UAB „Van Lee“, o jo atstovaujama UAB „Bravo events“ pati neatsiskaitė su juo ir jo draugu už atliktus darbus. Tai patvirtina tyrimo metu teiktas UAB „Van Lee“ atsakingo asmens paaiškinimas, kad 2017 m. kovo 1 d. buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis su UAB „Bravo events“, tačiau nuo 2017 m. lapkričio mėn. jokios paslaugos UAB „Bravo events“ nebuvo teiktos. Be to, iš viešojoje erdvėje prieinamos informacijos taip pat matyti, kad UAB „Van Lee“ negalėjo UAB „Bravo events“ teikti renginių organizatorių paslaugų, nes Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) tokios veiklos nebuvo registravusi. Tuo tarpu UAB „Bravo events“ vykdoma veikla ir VMI registruota veikla yra scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla. Apie tai, kad nebuvo jokios kitos laikinojo įdarbinio įmonės, pasak pareiškėjo, patvirtina ir A. S. tyrimo metu jam į facebook paskyrą 2018 m. balandžio 6 d. gautas pranešimas, kuriame pareiškėjui nurodoma, jog reikia pasikalbėti dėl renginio, kuriame jis dirbo. Taigi, ši nauja informacija, anot pareiškėjo, paneigia apklaustų M. V. ir A. S. versijas, kad jiedu jo nepažįsta, bet ir patvirtina faktą, kad jam ir kitam su juo dirbusiam asmeniui už jų darbą nebuvo sumokėta. Taigi, VDI Vilniaus skyriaus tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, jog atsakomybė dėl jam ir jo draugui nesumokėto darbo užmokesčio už atliktus darbus ir nelegalaus darbo kyla UAB „Bravo events“.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės, pasak pareiškėjo, rodo, kad VDI Vilniaus skyrius netinkamai atliko savo funkcijas, neobjektyviai ir neišsamiai išnagrinėjo jo skundą, netinkamai vertino tyrimo metu surinktą informaciją, todėl ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti dėl atsakomybės už laikinojo darbo sutarties pažeidimus ir nelegalų darbą pagal pateiktą skundą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kaip nelegalų darbą, būtina nustatyti atliktų darbinių funkcijų atlikimo faktą. Vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga ir asmenų paaiškinimais, atlikus visus procesinius veiksmus, buvo konstatuota, kad nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų patvirtinančių A. K. ir V. P. atliktas darbines funkcijas, t. y. bilietų skanavimą bei salės tvarkymą 2017 m. gruodžio 19 d. „Compensa“ koncertų salėje Vilniuje. Pareiškėjas į VDI Vilniaus skyrių kreipėsi praėjus trims mėnesiams nuo skundžiamų darbų atlikimo dienos, todėl tyrimo metu buvo vadovaujamasi pareiškėjo skunde pateiktu darbo aplinkybių paaiškinimu, pareiškėjo pateiktu susirašinėjimo su A. S. išrašu bei pateiktomis dviem nuotraukomis, kuriose užfiksuota, kad pareiškėjas su draugu V. P. stovi „Compensa“ arenoje su bilietų skanavimo aparatais, taip pat kitais tyrime dalyvavusių asmenų paaiškinimais. Vadovaujantis tyrimo medžiaga, lyginant asmenų paaiškinimus, konstatuota, kad minėto koncerto metu du asmenys tikrino žiūrovų bilietus, tačiau kyla abejonių, kad tai buvo būtent A. K. bei V. P., nes M. V. (UAB „Bravo events“ atstovas) jaunuolių vardų, pavardžių, kontaktų neatsimena, neturi jų išsaugojęs, o iš pateiktos nuotraukos negali patvirtinti, kad tai tie žmonės. Lyginant asmenų paaiškinimus, matyti prieštaravimai dėl buvusių aplinkybių, pvz., pareiškėjas skunde teigė, kad susitikus su M. „Compensa“ arenoje, jam davė savo ir draugo dokumentus, kad M. pasakė, jog sutartis galioja. M. V. paaiškinime nurodė, kad dėl įdarbinimo su darbuotojais nekalbėjo, jų dokumentų nebuvo paėmęs. Taip pat pareiškėjas teigė, kad po koncerto M. V. susitiko su pareiškėju bei davė jam 5 eurus taksi paslaugoms apmokėti, tačiau M. V. nurodo, kad po koncerto jis išėjo ir nepamena, kad būtų davęs jaunuoliams pinigų. Tyrimo metu pareiškėjo pateiktas susirašinėjimo su A. S. per programą „Messenger“ išrašas bei nuotraukos (vėliau pateiktos koreguotos, su uždėta data bei laiku), negalėtų būti vertinami kaip patikimas ir neginčijamas atliktų darbo funkcijų įrodymas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta daugiau liudytojų, kurie galėtų patvirtinti A. K. ir V. P. atlikto darbo faktą. „Compensa“ arenos (MB „Reklama“) vadovė M. A. VDI Vilniaus skyriui nurodė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. MB „Reklama“ teikė patalpų nuomos paslaugas UAB „Bravo events“, koncertų salės vaizdo įrašai saugomi 10 dienų, todėl vykusio koncerto įrašo negali pateikti.

Dėl skundo reikalavimo įpareigoti VDI Vilniaus skyrių UAB „Bravo events“ atžvilgiu pradėti atsakomybės taikymo procedūrą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o UAB „Bravo events“ atsakingo asmens M. V. atžvilgiu taikyti atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Paaiškino, kad tyrimo metu neaiškumų kilo siekiant nustatyti galimo administracinio nusižengimo subjektą. M. V. VDI Vilniaus skyriui paaiškino, kad už 2017 m. gruodžio 19 d. vykusio koncerto „Compensa“ arenoje organizavimą buvo atsakinga UAB „Bravo events“, tačiau dėl laikinųjų darbuotojų koncerto metu buvo atsakinga UAB „Van Lee“, su kuria 2017 m. kovo 1 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pridėjo pasirašytos sutarties kopiją, kad UAB „Van Lee“ atstovas vardu V. atsiuntė jam darbuotojų kontaktus. Už šių darbuotojų įdarbinimą bei apmokėjimą jiems už darbą buvo atsakinga UAB „Van Lee“, tačiau UAB „Bravo events“ nesumokėjo UAB „Van Lee“ už suteiktas paslaugas, nes paslaugos buvo atliktos nekokybiškai. Dėl įdarbinimo su darbuotojais nekalbėjo, jų dokumentų nebuvo paėmęs. Tyrimo metu A. S. nurodė, kad 2017 m. gruodžio mėn. atsiliepė į skelbimą tinklapyje www.facebook.lt dėl pagalbinių darbų atlikimo, kad skelbimą įdėjo asmuo vardu V. ar V., kuris susirašinėjimo metu paprašė surasti dar du vaikinus darbui tame pačiame renginyje, tačiau nuvykęs į sutartą darbą skelbimo rengėjo nesutiko, telefonu su juo nebendravo, paties skelbimo ar susirašinėjimo išsaugojęs neturi, vėliau po koncerto su skelbimo rengėju nebendravo. Apklausti tuo metu UAB „Van Lee“ direktoriaus pareigas ėjusį V. V. – L. (Baltarusijos Respublikos pilietis) nebuvo galimybės, nes nepavyko nustatyti galimų kontaktų. Šiuo metu (nuo 2018 m. vasario 1 d.) įmonei vadovaujanti K. S. nurodė, kad buvęs vadovas visam laikui yra išvykęs iš šalies ir yra nepasiekiamas, paskutinės paslaugos UAB “Bravo events“, pagal minėtą sutartį, buvo teiktos 2017 m. lapkričio mėn., buvo išrašyta bei apmokėta sąskaita-faktūra. M. V. negalėjo pateikti jokių rašytinių dokumentų (susirašinėjimų, užklausų paslaugoms, pretenzijų ir pan.), kurie įrodytų UAB „Bravo events“ bendradarbiavimą/ paslaugų teikimą su UAB „Van Lee“ koncerto metu. Anot M. V., bendravimo raštu su UAB „Van Lee“ nebuvo, tik telefonu. Todėl negalima nei patvirtinti, nei paneigti fakto, kad UAB „Van Lee“ faktiškai teikė „darbo jėgos nuomos“ paslaugas UAB „Bravo events“ bei, kad UAB „Van Lee“ turėjo būti atsakinga už darbuotojų įdarbinimą 2017 m. gruodžio 19 d. vykusio koncerto metu „Compensa“ arenoje. Remiantis pareiškėjo pateiktais susirašinėjimo su A. S. išrašais bei A. S. paaiškinimu, A. S. įdėjo skelbimą dėl ieškomų dviejų vaikinų skanuoti bilietus bei tvarkyti salę koncerto metu bei po jo, su atsiliepusiais dviem asmenimis, t. y. galimai su pareiškėju bei jo draugu, susirašinėjimo metu tarėsi dėl darbo laiko, vietos, atlygio, tačiau A. S. pačių darbuotojų nematė, jų darbo nekontroliavo, anot jo, darbo sutartis pasirašyti turėjo V./ Vl., kuris ieškojo darbuotojų, atlyginimą už darbus turėjo sumokėti V. arba M.

Atsakovas remiasi ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis įrodymų administracinio nusižengimo byloje sąvoką, bei teismų praktika dėl jų vertinimo kriterijų, ir nurodo, kad tyrimo metu surinkti duomenys neleido nustatyti nelegalaus darbo objektyvių požymių, t. y. nebuvo surinkta neginčijamų duomenų patvirtinančių pareiškėjo bei jo draugo V. P. atliktas darbines funkcijas, taip pat nebuvo surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų M. V. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrįsti, todėl nebuvo pradėta M. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn procedūra.

Atkreipia dėmesį į pareiškėjo prie skundo teismui pridėtą 2018 m. gegužės 14 d. 10.04 val. „Facebook“ pranešimą, siųstą jam M. V. Pažymi, kad VDI Vilniaus skyrius tyrimo metu iš pareiškėjo nebuvo gavęs jokios informacijos, kuri galėtų būti laikoma papildomu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo ir jo draugo darbo faktą bei pagrindžiančiu M. V. kaltę dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį padarymo. Atsižvelgiant į tai, prašo palikti galioti VDI Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. SD-01-8043 ir pareiškėjo skundą atmesti.

Teismo posėdyje pareiškėjas A. K. prašė skundą tenkinti. Be to, kas nurodyta skunde, paaiškino, kad dėl darbo sąlygų ir apmokėjimo telefonu tarėsi su A. S. 2017 m. gruodžio 19 d. su V. P. atvykęs į „Compensa“ areną, sutiko M. V., kuris pasakė, kokius konkrečius darbus reikės atlikti ir nuvedė pas darbuotoją, kuris pamokė darbo su bilietų skanavimo aparatu. Baigus skanuoti bilietus, stebėjo renginį, o po jo tvarkė salę. M. V. buvo paėmęs jo ir draugo asmens dokumentus, kuriuos vėliau grąžino, nurodydamas, kad dokumentai dėl darbo vienai dienai yra sutvarkyti. Darbo sutarties pasirašyti nedavė. Apmokėjimo už atliktą darbą negavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. SD-01-8043, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2018 m. kovo 20 d. skundą dėl galimų darbo laiko apskaitos pažeidimų, nelegalaus darbo, neteisėto vertimosi komercine veikla procedūrų pradėjimo ir atsisakymo galimai kaltus asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 20 d. kreipėsi į VDI Vilniaus skyrių su skundu, prašydamas prieš asmenis, kurie jo ir V. P. atžvilgiu galimai organizavo nelegalius darbus, tuo pažeisdami darbo įstatymus, padarė darbo laiko apskaitos pažeidimus, nes galimai neteisėtai vertėsi komercine veikla, pradėti procedūrą dėl minėtų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl galimai padarytų pažeidimų pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95, 96, 100 ir 127 straipsnius. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis ir jo draugas V. P. nuo 2017 m. gruodžio 19 d. 18.00 val. iki 2017 m. gruodžio 20 d. 1.00 val. „Compensa“ arenoje S. P. koncerto metu skanavo žiūrovų bilietus bei tvarkė salę, tačiau už darbą sulygto darbo užmokesčio negavo, dirbo nelegaliai, t. y. nesudarius su darbdaviu rašytinės darbo sutarties bei apie jų įdarbinimą nebuvo pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, pateikdamas ginčijamą atsakymą į pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus, rėmėsi ANK 95 straipsnio nuostatomis dėl nelegalaus darbo objektyviųjų požymių, taip pat ANK 569 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis įrodymus ir jų vertinimą administracinių nusižengimų bylose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo sąlygų ir konstatavo, kad kvalifikuoti veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kaip nelegalų darbą nėra teisinio pagrindo, kadangi tyrimo metu nėra nustatyti bei konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai. Sprendime taip pat padaryta išvada, kad, kadangi nenustatytas pareiškėjo darbinių funkcijų atlikimo faktas bei darbdavys, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimų ir pagal ANK 96 bei 100 straipsnių nuostatas. Atlikus tyrimą nenustatyta, kad pareiškėjo skunde nurodyti asmenys neteisėtai verstųsi komercine veikla, t. y. nenustatytas pažeidimas pagal ANK 127 straipsnio nuostatas.

Ginčijamame sprendime taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 15 punktu bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo LR valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2018 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-10, 30, 67 punktais pareiškėjo prašymo nagrinėjimas baigiamas. Išaiškinta, kad šis atsakymas ir jame nurodytos išvados, vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsniu, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t.y. per vieną mėnesį nuo skundžiamo dokumento suinteresuotai šaliai įteikimo dienos.

Iš pareiškėjo 2018 m. kovo 20 d. skundo, adresuoto VDI Vilniaus skyriui, turinio matyti, kad kreipdamas į atsakovą jis iš esmės siekė, kad būtų inicijuotas administracinio nusižengimo tyrimas dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų.

Administracinių nusižengimų teiseną reglamentuoja ANK. ANK 564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles.

Pagal ANK 567 straipsnį, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (1 dalis). Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (2 dalis). Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis (3 dalis).

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).

Pagal ANK 589 straipsnio 58 punktą administracinių nusižengimų teiseną dėl ANK 95 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir daro ministerijos pareigūnai. Pagal ANK 590 straipsnio 1 dalį pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog atsakovas gavęs pareiškėjo skundą, pagal skunde išdėstytas aplinkybes atliko tyrimą, t. y. pradėjo administracinio nusižengimo teiseną.

ANK 591 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, viena kurių - padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Pagal ANK 618 straipsnį ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš nutarimų, kurių rūšis nustato ANK 619 straipsnis: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui.

Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, jog atsakovas galimai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 95 straipsnyje numatyto pažeidimo, tačiau procesinio nutarimo, kuris numatytas minėtuose ANK 618 ir 619 straipsniuose, nepriėmė.

Be to, pažymėtina, kad atsakomybė už nelegalų darbą, dėl kurio galimo atvejo pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, yra numatyta ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme (toliau – Užimtumo įstatymas).

Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje yra apibrėžiami atvejai, kuomet laikoma, kad darbas yra nelegalus, taip pat institucijų, nustačiusių nelegalaus darbo atvejį, veiksmai ir galimos taikyti poveikio priemonės darbdaviui. Šio įstatymo straipsnio 8 dalyje numatyta, kad nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju būtent to ir siekia pareiškėjas.

Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nustatyta, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, bei kita ko, atlieka Valstybinė darbo inspekcija. Taigi, pagal jai šio įstatymo kompetenciją atsakovas, nenustatęs administracinio nusižengimo požymių, privalėjo pareiškėjo skunde nurodytą atvejį vertinti pagal Užimtumo įstatymo nuostatas. Tačiau iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jis to nepadarė, jokio sprendimo nepriėmė.

Taigi, lieka neaišku, kokia procedūra vadovaudamasis (ANK ar Užimtumo įstatyme numatyta) VDI Vilniaus skyrius išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. kovo 20 d. skundą, kadangi nei vienas iš paminėtuose teisės aktuose numatytų sprendimų pagal asmens pranešimą dėl nelegalaus darbo priimtas nebuvo. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nagrinėdamas šį skundą, esmingai pažeidė tokių ginčų nagrinėjimo procedūrą, netinkamai ir nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, taip apribodamas jo galimybes įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, dėl ko ginčijamas sprendimas negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas, todėl naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2018 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. SD-01-8043.

Įpareigoti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. K. 2018 m. kovo 20 d. skundą (reg. Nr. APS-16452) ir dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.