- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-469
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta (pirm.), Regina Gaudutienė, Tomas Šeškauskas
- Nuteistasis
- V.A.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V.A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo
V.A. nuteistas pagal LR BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Iš V.A. priteista 24,72 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V.A. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario 9 d., tarp 22 ir 24 val., Skuodo raj. Gedrimų km. esančiame T.L. name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir supykęs ant lovoje gulėjusios T.L. dėl jos pareikštos pastabos, kad jis daugiau nemuštų L.G., išmetė T.L. iš lovos ir suspardė ją žieminiu batu apauta koja, įspirdamas jai ne mažiau kaip 8 kartus į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir ne mažiau kaip 5 kartus spirdamas į galvos sritį. Nuo suduotų smūgių T.L. išsiliejo kraujas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir taip jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o trauminės kilmės kraujo išsiliejimui po kietuoju smegenų dangalu suspaudus smegenis, dėl to nukentėjusioji 2005 m. vasario 10 d., apie 5-6 val., mirė. Tokiu būdu V.A. nužudė T.L.
Šalies argumentai
Nuteistasis V.A. apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikaltimą, už kurį nuteistas, jis prisipažino padaręs. Tačiau jis nesitikėjo, kad taip gali atsitikti, o T.L. sumušė tik norėdamas užstoti savo brolį. Jo nuomone, teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Apsvaigimas nuo alkoholio buvo nepagrįstai pripažintas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad nusikaltimo metu jis buvo stipriai girtas. Iki šio įvykio jie keturiese per keletą valandų buvo išgėrę tik kelis butelius alaus, todėl jis girtas nebuvo. O daugiau išgėrė tik jau po įvykio. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi, dar yra jaunas ir gali pasitaisyti, be to, jo parama reikalinga jo sergančiai motinai. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Teismo posėdyje gynėja prašo nuteistojo V.A. apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas nešališkai bei išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino ištirtus įrodymus, todėl pagrįstai pripažino V.A. kaltu ir jo nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai.
Kad nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis V.A. nužudė T.L., patvirtinta paties prisipažinusio kaltu nuteistojo, nukentėjusiųjų A.L., L.G., liudytojų N.Ž., D.K., A.B., D.L. parodymais, įvykio vietos apžiūros ir V.A. parodymų patikrinimo vietoje protokolais ir teismo medicinos specialisto išvadomis apie T.L. mirties priežastį. V.A. pripažino, kad tikrai išmetė iš lovos ten gulėjusią T.L. ir ją suspardė. Jis pripažįsta, kad nukentėjusioji mirė būtent nuo jo jai suduotų smūgių. Taigi įrodyta, kad tarp nuteistojo veiksmų ir T.L. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys ir dėl to jokių abejonių nekyla. To savo skunde neginčija ir pats apeliantas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis V.A. nurodo, kad T.L. nužudyti nenorėjo, tai įvyko netikėtai, be to, jis sumušė nukentėjusiąją siekdamas užstoti savo brolį. Tačiau byloje ištirti įrodymai ir šiuos nuteistojo argumentus visiškai paneigia. Iš bylos matosi, kad nužudytoji T.L. buvo nuteistojo motinos sesuo (jo teta), kurios namuose kartu gyveno dar keletas giminaičių, taip pat ir pats V.A. Nurodytą vakarą po ilgalaikio girtavimo tarp tuose namuose buvusių asmenų kilo keletas konfliktų. Pirmiausia susimušė T.L. sūnus L.G. su V.A. broliu D.K. Apie tai sužinojęs į namus vėliau atvykęs V.A. jau pats sumušė L.G. Tuo metu lovoje gulėjusi T.L. pasakė V.A., kad šis nustotų mušti L.G. Nuteistasis pats parodė, kad tik dėl šios žodinės pastabos jis ir sumušė T.L., išmetė ją iš lovos ir spardė žieminiais batais apautomis kojomis. Taigi net ir iš paties V.A. parodymų aiškiai matosi, kad T.L. jis sumušė tikrai ne bandydamas ginti savo brolį, o tik todėl, kad T.L. pabandė žodžiu užstoti savo sūnų. Nei pati T.L., nei jos sūnus L.G. prieš V.A. ir jo brolį D.K. tuo metu jokio smurto ir kitokių neteisėtų veiksmų nevartojo ir jiems jokios grėsmės nekėlė.
Apeliantas skunde nurodo, kad T.L. mirties jis nesiekė ir tokių pasekmių nesitikėjo, tačiau jo kaltės formos ir tyčios rūšies klausimus teismas irgi išsprendė teisingai. Byloje nustatyta, kad V.A. spardydamas T.L. sudavė jai net keletą stiprių smūgių, tame tarpe ir smūgius į galvą. Iš byloje esančio apžiūros protokolo matosi, T.L. buvo spardoma sunkiais žieminiais batais su metalinėmis detalėmis, o tų batų svoris buvo 1,30 kg. Pats teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nuteistasis nukentėjusiosios mirties nesiekė. Tačiau nurodytu būdu ją sumušdamas, nuteistasis suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V.A. nužudė T.L. veikdamas netiesiogine tyčia, todėl jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d.
Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nesutinka su jam paskirta bausme ir su jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymu, tačiau ir šiuos jo argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Skirdamas bausmę teismas BK 54 str. reikalavimų nepažeidė, teisingai nustatė ir nuteistojo atsakomybę lengvinančią, ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį bei kilusias neatstatomas pasekmes, taip pat teisingai įvertino V.A. asmenybę.
Iš nuosprendžio matosi, kad nuteistojo prisipažinimą, nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir padėjimą šią veiką išaiškinti teismas jau pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau tuo pat metu pagrįstai buvo nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamos veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio. Skunde apeliantas nurodo, kad prieš nužudydamas T.L. buvo išgėręs tik alaus ir nuo tokio alkoholio kiekio negalėjo būti apsvaigęs. Tačiau ištirti įrodymai tai paneigia. Po nusikaltimo padarymo praėjus apie 12 valandų laiko, V.A. dar buvo nustatytas 1,26 prom. girtumas. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad prieš nusikaltimo padarymą buvo gėręs tik alaus, teisminio nagrinėjimo metu jis tai paneigė pats. Jis pats parodė, kad dar dienos metu gėrė ne alų, o degtinę. Liudytojas D.L. teisme parodė, kad dar iki sumušdamas T.L. V.A. buvo girtas, nors ,,ant kojų dar pastovėjo". Visa tai patvirtina, kad V.A. nukentėjusiąją sumušė jau būdamas girtas. Be to, įvertinus nusikaltimo aplinkybes ir priežastis, dėl kurių buvo sumušta T.L., akivaizdu, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos V.A. elgesiui ir nusikalstamos veikos padarymui. Tai teismas pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš bylos matosi, kad visi surinkti joje duomenys nuteistojo asmenybę apibūdina neigiamai. Anksčiau jis jau keletą kartų teistas ir tie teistumai neišnykę. Be to, neigiamai charakterizuojamas ir daugybę kartų baustas administracine tvarka. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, V.A. paskirta baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė negali būti laikoma per griežta ir tą bausmę švelninti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V.A. apeliacinį skundą atmesti.