- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- 1A-230-211/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11946-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. B. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, V. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei perduotas J. B. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 15 MGL (564,9 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Procesas dėl nukentėjusiojo D. Š. pareikšto civilinio ieškinio byloje nutrauktas.
Priteista iš kaltinamojo V. B. 600 eurų nukentėjusiajam D. Š. advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
V. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. kovo 12 d. apie 01.21 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Sukdamas į kairę <...>, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai <...>“, t.y. būdamas J. Jasinskio gatvės, Vilniuje antroje eismo juostoje, degant leidžiamam šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą su V. Kudirkos ir Pamėnkalnio gatvėmis ir sukdamas į kairę į V. Kudirkos gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai Pamėnkalnio gatve važiuojančiam automobiliui Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K., dėl ko su juo susidūrė. Dėl šio eismo įvykio nukentėjo automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis D. Š., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. K., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat apgadintas automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu V. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam terminui. Apelianto teigimu, teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgė tik į tai, kad jis ne kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už pavojingus bei šiurkščius, įvertino jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, tačiau nevertino šios padarytos nusikalstamos veikos ir paties autoįvykio aplinkybių: nukentėjusiojo automobilį užstojo kitas automobilis, nukentėjusiųjų sužalojimų mastą įtakojo jų automobilio greitis (važiavo apie 62 km/h, nors greitis šioje vietoje yra iki 50 km/h), nusikalstamos veikos padarymą lėmė vienintelis KET punkto reikalavimo nesilaikymas.Jam jau pats teisminis procesas padarė didelę įtaką, jis suvokė KET pažeidimo pasekmes, tai buvo pamoka. Prašo atsižvelgti į sveikatos būklę, jis serga astma, turi dirbti švariame ore, todėl pagal individualios veiklos vykdymo pažymą dirba keleivių vežėju. Pažymi, jog teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - 15 MGL (564,9 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turėjo būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, jis jau sumokėjo. Taip pat sumokėjo teismo priteistą 600 eurų sumą nukentėjusiajam D. Š. advokato paslaugoms apmokėti. Prašo atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą - vairuoti autotransporto priemones. Ją įvertinus matyti, kad uždraudimas naudotis specialiąja teise - vairuoti transporto priemonę dvejiems metams paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas, padaręs BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo šiurkštus – jis buvo blaivus, sveikatos sutrikdymo ir automobilio sugadinimo mastus lėmė ne tik jo, bet ir kito automobilio vairuotojo greičio viršijimas.
Teismo posėdžio metu V. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu V. B. neginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Remiantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas yra nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, uždraudė apeliantui šia teise naudotis ir nustatė dvejų metų terminą. V. B. nesutinka su paskirta šia baudžiamojo poveikio priemone ir mano, kad buvo galima paskirti minimalų jos taikymo terminą. Su tokia pozicija kolegija sutinka. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimu dėl BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės skyrimo šioje byloje. Tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.Šiuo atveju nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą svarbu tai, kad yra nustatyta viena atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra duomenų apie teistumą. Jis praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai daryti, kad V. B., padarymas BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Eismo įvykio metu apeliantas buvo blaivus, dėl neatidumo nepastebėjo automobilio ir pažeidė KET 157 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Sukdamas į kairę <...>, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai <...>“. Pažymėtina ir tai, jog, nors 2017-09-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1683(17) nurodyta, kad automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo (nuteistojo ) veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, tačiau joje taip pat nurodyta, kad betarpiškai prieš susidūrimą automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis buvo apie 62 km/h, nors šio automobilio vairuotojas – nukentėjusysis privalėjo važiuoti nedidesniu kaip leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu ir važiuodamas leistinu greičiu, būtų galėjęs išvengti susidūrimo, pradėjęs savalaikiai stabdyti automobilį (t. 1, b. l. 65-75). Tai rodo, kad iš dalies eismo įvykį sąlygojo ir paties nukentėjusiojo A. K. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Taip pat iš prie apeliacinio skundo pateiktų priedų matyti, kad V. B. serga astma, pagal individualios veiklos vykdymo pažymą dirba keleivių vežėju (t. 2, b.l. 252-254). Jis jau sumokėjo teismo paskirtą 15 MGL (564,9 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei 600 eurų sumą nukentėjusiajam D. Š. advokato paslaugoms apmokėti (t. 2, b.l. 250-251).Atsižvelgusi į šias aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad V. B. baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trumpesniam laikui, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, tai yra vieneriems metams.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą (BK 68 straipsnis), todėl skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas, nustatant V. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymo terminą vieneriems metams.
Rezoliucinė dalis
Teisėju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
V. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendį pakeisti: V. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminą nustatyti 1 (vieneriems) metams.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.