Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. S. skundas dėl 2016 m. lapkričio 11 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo sprendimo Nr. 7-1896 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 2S-6189, kuriais atsisakyta svarstyti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę į atvirąją koloniją, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą – laisvės atėmimu 8 metams. 2014 m. kovo 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2013 m. sausio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis A. S. Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo skundė 2016 m. lapkričio 11 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo sprendimą Nr. 7-1896 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 2S-6189, kuriais atsisakyta svarstyti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę į atvirąją koloniją.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi, atmetė nuteistojo A. S. skundą. Teismas konstatavo, kad kadangi A. S. nuteistas už mažamečio asmens seksualinį prievartavimą ir nepilnamečio seksualinį tvirkinimą, nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas, nes to nenumato įstatymas. Nuteistojo bausmės atlikimo metu galiojančių Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas yra tiesiogiai susietas su lygtinio paleidimo taikymo institutu nuteistiesiems. Nuteistajam A. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos iš viso negali būti taikomas, todėl jam negali būti taikomos ir BVK 140 straipsnio 4 dalies nuostatos- perkėlimas į atvirąją koloniją. Dėl to, pataisos įstaiga neturėjo teisinio pagrindo ir pareigos rengti teikimą dėl nuteistojo A. S. perkėlimo į atvirąją koloniją klausimo išsprendimo. Nesutikdamas su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi nuteistasis A. S. ją skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, taip pat išspręsti klausimą dėl galimybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo ar BVK 158 straipsnio 1 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 31 straipsniams bei sudaryti galimybę dėl Kauno apygardos teismo sprendimo pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Skunde nurodo, kad bausmės atlikimo metu dirba, įgijo ne vieną specialybę ir šiuo metu mokosi baldų apmušėjo specialybės. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje, yra daug kartų skatintas už gerą ir sąžiningą darbą, nuobaudų neturi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje ir įvairiuose renginiuose. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir pergyvena. Nuteistojo teigimu, institutas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui bei 31 straipsniui. Apelianto nuomone jeigu nuteistajam netaikomas lygtinis paleidimas, jis nesistengia pasitaisyti, dirbti, mokytis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti socialinės reabilitacijos programos, Neturint galimybės anksčiau laiko išeiti į laisvę nuteistasis praranda motyvaciją pasitaisyti, nors turi viltį, kad išėjęs į laisvę pradės dorą, naują gyvenimą. Lygtinio paleidimo instituto netaikymas pažeidžia jo teisę, kurią jam garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai. Nuteistojo įsitikinimu, lygtinio paleidimo instituto netaikymas yra jo diskriminacija ir jo prigimtinių laisvių pažeidimas.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patarėjas, atliekantis direktoriaus funkcijas atsiliepime į nuteistojo A. S. skundą prašo skundą atmesti, nes skundas yra nepagrįstas.Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir tinkamai motyvuota. Nuteistasis savo skunde apeliacinės instancijos teismui iš esmės išdėstė argumentus susijusius su BVK 158 straipsnio nuostatomis ir jo atžvilgiu lygtinio paleidimo netaikymu, nors į pataisos administraciją buvo kreipęsis dėl BVK 140 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo jo atžvilgiu. BVK 158 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2040 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.), numatyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Atsižvelgiant į aptariamos teisės normos formuluotę, akivaizdu, jog asmenys, įsiteisėjusiais ir vykdomais teismo nuosprendžiais nuteisti pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį, 150 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį, 151 straipsnio 2 dalį, 151¹ straipsnį ir 153 straipsnį iš pataisos įstaigos, jų atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, negali būti paleidžiami. Nagrinėjamu atveju A. S. bausmę atlieka už nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnyje, t. y. už seksualinį mažamečio asmens prievartavimą ir tvirkinimą, todėl, vadovaujantis BVK 158 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, jis negali būti teikiamas lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijai.BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis BVK 158 straipsnio 1 dalies 2 punktu nuteistojo A. S. atžvilgiu negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš to seka, kad nuteistasis A. S. neatitinka vienos iš būtinųjų sąlygų, kada pataisos namų administracija gali spręsti dėl nuteistojo teikimo teismui pagal BVK 140 straipsnio 4 dalį. Ką pagrįstai pažymėjo tiek pataisos namų administracija, tiek ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo A. S. skundo argumentas, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto netaikymas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 31 straipsniams, todėl tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo ar BVK 158 straipsnio 1 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 31 straipsniams. Teisėjų kolegija pažymi, kad BVK nuostatos, draudžiančios taikyti lygtinį paleidimą, yra aiškios ir nedviprasmiškos. Įstatymų leidėjas tam tikras veikas pripažįsta itin pavojingomis, todėl ir skirtos bausmės atlikimo sąlygos už šių veikų padarymą yra griežtesnės. Visa tai rodo, kad nuteistojo teisėtų lūkesčių principas nėra pažeidžiamas ir jis nėra diskriminuojamas kitų asmenų, nepatenkančių į BVK 158 straipsnyje apibrėžtą nuteistųjų sąrašą, atžvilgiu bei, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos BVK 158 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kaip to prašoma skunde, juolab, kad teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl minėtų įstatymo nuostatų konstitucingumo.Nuteistasis skunde taip pat prašo sudaryti galimybę jam šią nutartį apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo skundas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnyje numatytą tvarka. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Taigi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos nenumato galimybės tokių nutarčių skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutartyje išdėstytos išvados motyvuotos, neprieštarauja įstatyme įtvirtintam reglamentavimui, todėl skundžiamą nutartį naikinti nuteistojo A. S. skunde nurodytais motyvais teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.