Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-4782-1114/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-14
Bylos Nr.: eI3-4782-1114/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-10011-2023-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas: Šalčininkų rajono medžiotojų klubo „Volungė“
Atsakovas: Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų
Trečiasis asmuo: A. G., uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“
Advokatai: Marius Barisevičius

Administracinė byla Nr. eI3-4782-1114/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10011-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1

(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 14 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,

sekretoriaujant Dovilei Toleikienei,

dalyvaujant pareiškėjo Šalčininkų rajono medžiotojų klubo „Volungė“ atstovui advokatui Mariui Barisevičiui,

atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovei Vaclavai Jelaginai,

atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos atstovei Tatjanai Rešetniak,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šalčininkų rajono medžiotojų klubo „Volungė“ skundą atsakovėms Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo, tretieji suinteresuoti asmenys A. G. ir uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas Šalčininkų rajono medžiotojų klubas „Volungė“ (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023-12-06 sprendimą Nr. S-(5.17Mr)-3399 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023-10-27 sprendimą Nr. 1 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų sunaikintų UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ pasėlių piniginės išraiškos“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti žalą pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359, (toliau ir – Metodika) reikalavimus; 3) panaikinti Komisijos 2023-10-27 sprendimą Nr. 2 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų sunaikintų A. G. pasėlių piniginės išraiškos“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) ir įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti žalą pagal Metodikos reikalavimus; 4) priteisti pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Paaiškina, kad Komisija Sprendimu Nr. 1 apskaičiavo, kad dėl medžiojamųjų gyvūnų (šernų) UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ patyrė 17 720,94 Eur žalą, padarytą kukurūzų pasėliams, kurią turi atlyginti medžioklės plotų naudotojas, t. y. pareiškėja.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija Sprendimu Nr. 2 apskaičiavo, kad dėl medžiojamųjų gyvūnų (šernų) A. G. patyrė 10 759,71 Eur žalą, padarytą kukurūzų pasėliams, kurią turi atlyginti medžioklės plotų naudotojas, t. y. pareiškėja.

Šalies argumentai

4. Nesutikdama su Komisijos Sprendimu Nr. 1 ir Sprendimu Nr. 2 nustatytais atlygintinos žalos dydžiais, pareiškėja 2023-11-23 pateikė skundą dėl netinkamo žalos dydžio apskaičiavimo (toliau – ir 2023-11-23 Skundas) Administracijos direktoriui, kuriuo reikalavo panaikinti Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2 bei atlikti vertinimus pagal Metodikos reikalavimus.

5. Administracijos direktorius skundžiamame Sprendime konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos 2023-11-23 Skundo ir kad Komisijos Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 yra pagrįsti.

6. Pirma, pareiškėja paaiškina, kad atlygintos žalos dydis buvo apskaičiuotas neteisėtai ir nepagrįstai remiantis trečiųjų suinteresuotų asmenų, t. y. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir A. G. pateiktomis pažymomis apie derlingumą.

6.1. Teigia, jog Komisija, priimdama Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2, pažeidė Metodikos 8 punktą, nes nepagrįstai rėmėsi UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir A. G. pateiktomis pažymomis apie derlingumą, o turėjo vadovautis savivaldybės pasėlio vidutiniu derlingumu.

6.2. Metodikos 8 punkte nustatyta, kad derliaus netekimas yra apskaičiuojamas ne pagal savivaldybės pasėlio vidutinį derlingumą, o pagal žemės ūkio veiklos subjekto pasėlio vidutinį derlingumą tik tuo atveju, kai tvarkoma dvejybinė apskaita. Komisija, priimdama Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2, pažeidė Metodikos 8 punktą, nes vadovavosi tiesiog UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir A. G. pateiktais raštais, kad derlingumas yra 13 400 kg iš ha, nevertindama nei tai, ar šie subjektai gali tvarkyti dvejybinę apskaitą ar iš viso veda dvejybinę apskaitą.

6.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022-04-25 įsakymu Nr. 3D-280 patvirtintas Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos finansinės apskaitos tvarkos nustatymo aprašas (toliau ir – Aprašas), kuriame nustatyta, kad dvejybinę apskaitą gali tvarkyti tik ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, t. y. tik fiziniai asmenys.

6.4. Apraše nustatyta, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, kaip juridinis asmuo, negali vesti dvejybinės apskaitos, o turi vesti buhalterinę apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Ir pačiame Administracijos Sprendime patvirtinama, jog A. G. yra įregistravęs ūkininko ūkį. Vien tai, jog tretieji asmenys deklaratyviai nurodė, kad tvarko dvejybinę apskaitą, nelemia išvados, jog tokiems veiksmams jie turi teisinį pagrindą ir tuo labiau nepagrindžia, kad trečiųjų asmenų deklaratyviai pateikiami duomenys yra teisingi.

7. Antra, pareiškėja paaiškina, jog UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir A. G. pateiktose pažymose nurodyti kukurūzų derlingumo rodikliai 13 400 kg iš ha neatitinka protingumo bei realumo kriterijaus.

7.1. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir A. G. pažymose pateikiamas kukurūzų derlingumo rodiklis yra apie 13400 kg/ha, tuo tarpu Valstybės duomenų agentūros Oficialiosios statistikos portale skelbiamas vidutinio kukurūzų derlingumo Šalčininkų rajone rodiklis 2022 metais buvo 4,86 ha iš t, o 2023 metais – 2,41 ha iš t.

7.2. Virš trijų kartų ar net penkių kartų už vidutinį kukurūzų derlingumą Šalčininkų rajone didesnis UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir A. G. pažymose nurodomas kukurūzų derlingumas prasilenkia su elementaria logika, neatitinka realumo kriterijaus ir kelia pagrįstų abejonių pažymose nurodomų duomenų teisingumu.

7.3. Tokių duomenų realumu leidžia pagrįstai abejoti ir tai, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir A. G. pažymose pateikiamas kukurūzų derlingumas sutampa, tai yra abu subjektai nurodo identišką derlingumą 13 400 kg iš 1 t., o tai, pareiškėjos manymu, leidžia teigti, jog toks pažymose nurodomas derlingumas nėra realus, o juo siekiama iš esmės nepagrįstai praturtėti pareiškėjos sąskaita. Pabrėžia, jog, nevertindama UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir A. G. pateikiamų duomenų realumo ir nurodomų aplinkybių, Komisija sukėlė abejonių savo šališkumu ir subjektyviu suinteresuotumu apskaičiuoti nepagrįstai didelę žalą UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir A. G.

7.4. Tiek Šalčininkų savivaldybės administracija, tiek Komisija, remdamiesi teoriniu kukurūzų pasėlių derlingumu Lietuvos klimato sąlygomis iš esmės pažeidė Metodikos 8 punktą.

7.5. Pažymi, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodomas derlingumas iš tiesų kelia abejonių realumu, kadangi nurodomas didesnis derlingumas net nei potencialus kukurūzų grūdų derlingumą Lietuvos klimato sąlygomis. Tretieji suinteresuoti asmenys negali nepagrįstai praturtėti pateikiant realybės neatitinkančius duomenis, o žala turi būti apskaičiuojama pagal faktinius duomenis konkrečiais metais, kai nuimamas derlius.

8. Trečia, paaiškina, kad pasėlių pakenkimo intensyvumą matuodama tik kontroliniuose ploto bareliuose, Komisija padarė Metodikoje 7 punkte nurodytos žalos apskaičiavimo procedūros pažeidimą.

8.1. Remiantis Metodikos 7 punktu, medžiojamųjų gyvūnų padarytą žala pasėliams gali būti tinkamai apskaičiuojama tik tiksliai nustačius šiuos rodiklius - plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas ir pasėlio pakenkimo intensyvumą.

8.2. Komisija pasėlių pakenkimo intensyvumą skaičiavo tik kontroliniuose 10 m² ploto bareliuose, o pagal kontroliniuose plotuose gautus duomenis buvo apskaičiuotas pakenkimo intensyvumas ir kituose plotuose, kuriuose buvo nustatytas pažeidimas, neatsižvelgiant į tai, kad pakenkimo intensyvumo prasme netirtuose plotuose šis rodiklis galėjo reikšmingai skirtis. Pažymi, kad Administracijos Sprendime pateikiama informacija, jog Komisija pasirinko žalos nustatymo būdą - Aleksandro Stulginskio universiteto parengtos Medžiojamųjų gyvūnų pažeisto žemės ūkio pasėlių ploto nustatymo ir apskaičiavimo metodiką, nėra įtvirtinta nei Metodikoje, nei jokiame kitame norminiame teisės akte.

8.3. Neįgyvendinusi Metodikos 7.1 papunktyje numatyto reikalavimo išmatuoti visas pasėlio dalis, kuriose užfiksuojama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala, Komisija negalėjo tinkamai įvertinti pasėlių pakenkimo intensyvumo ir apskaičiuoti žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžio.

9. Ketvirta, paaiškina, kad Komisija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principai.

9.1. Teigia, jog nagrinėjamu atveju skundžiami Sprendimas Nr. 1, Sprendimas Nr. 2 ir Sprendimas neatitinka fundamentalių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, kurių privalėjo laikytis Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, žalos įvertinimo ir sprendimų priėmimo procedūrų metu, kadangi Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 yra priimti nesilaikant imperatyvių Metodikoje nurodytų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad pareiškėja skundu siekia ne išvengti žalos atlyginimo, tačiau siekia teisingo žalos atlyginimo. Teigia, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų savarankiškai pateikti duomenys apie jų pasėlių derlingumą kelia pagrįstų abejonių dėl jų realumo. Paaiškino, jog iš byloje esančių duomenų iš Valstybės duomenų agentūros, matyti, jog 2021 ir 2022 metais kukurūzų pasėlių derlingumas Šalčininkų rajono savivaldybėje iš esmės buvo keturis ar net penkis kartus mažesnis negu bando deklaruoti tretieji suinteresuoti asmenys. Akcentavo, jog negali būti taip, kad staiga Šalčininkų rajono savivaldybėje kukurūzų pasėlių derlingumas kelis kartus geresnis nei bet kokiame kitame Lietuvos regione. Papildomai pažymėjo, jog pagal Metodikos reikalavimys turi būti matuojami visi pažeisti plotai nustatant jų intensyvumą, tačiau atsakovas rėmėsi kitokia metodika, kuri nėra numatyta teisės aktuose ir matavo pasėlių pažeidimų intensyvumą kontroliniuose plotuose, kur vėliau tai buvo pritaikyta visam pasėlių plotui.

Šalies argumentai

11. Pareiškėjos atstovas baigiamojoje kalboje paaiškino, kad pareiškėjos skundas turėtų būti tenkinamas visa apimtimi. Teigė, jog neaišku, kaip Komisija suvaldo trečiųjų suinteresuotų asmenų galimybes piktnaudžiauti derlingumu. Pažymėjo, jog tokios situacijos suvaldymas pasireiškia per pateikiamų duomenų atitiktį protingumo ir realumo kriterijams. Tvirtino, jog Šalčininkų rajono savivaldybėje 2021, 2022 metais kukurūzų derlingumas niekada nesiekė net 5 t. iš 1 ha. Teigė, jog tai kelia abejonių, kad tokie duomenys yra nerealūs, ypatingai atsižvelgiant į konkrečią savivaldybę, t. y. Šalčininkų rajono savivaldybę. Teigė, jog Komisija aklai pasitikėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikiamais duomenimis, nevertindama jų protingumo ir realumo aspektais.

Atsiliepimas

12. Administracija ir Komisija bendrai teismui pateiktame atsiliepime paaiškino, jog nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

12.1. Pareiškėja klaidingai traktuoja Aprašo formuluotę, „kad dvejybinę apskaitą gali tvarkyti tik ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio“.

12.2. Paaiškina, jog UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir ūkininkas A. G. 2023-11-29 raštais pateikė informaciją, kad jie tvarko dvejybinę apskaitą.

12.3. Pažymi, kad, pagal Aprašą, nuo 2022-05-01 visi ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, vykdantys ekonominę veiklą ir iš šios veiklos siekiantys uždirbti pajamų, privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą.

12.4. 2023 metais buvo skaičiuojama žala konkrečių ūkių, kurie yra žemės ūkio veiklos subjektai, tvarkantys dvejybinę buhalterinę apskaitą, todėl Komisija teisingai panaudojo žalos nustatymo skaičiavime UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir ūkininko A. G. kukurūzų pasėlių derlingumą 13400 kg iš 1 ha.

12.5. Pareiškėjos teisinis argumentas, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir ūkininko A. G. pateiktose pažymose nurodyti kukurūzų derlingumo rodikliai 13400 kg iš 1 ha neatitinka protingumo bei realumo kriterijaus, neturi jokio pagrindo.

12.6. Komisijos vertintas kukurūzų derlingumas atitinka protingumo bei realumo kriterijus. 2018 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus doktorantas R. Ž. bei šio skyriaus vedėjas dr. S. L. kartu su kolegomis iš Vokietijos atliko svarbų tyrimą ir nustatė, kad potencialus kukurūzų grūdų derlius Lietuvos klimato sąlygomis yra apie 13 t iš 1 ha (15% grūdų drėgnumo). Paaiškina, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir ūkininko A. G. kukurūzų pasėlių derlingumas atitinka potencialų kukurūzų grūdų derlingumą Lietuvos klimato sąlygomis. Taip pat paaiškina, kad A. G. yra UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ savininkas, ūkiuose naudojama šiuolaikinė moderni žemės ūkio technika, pasėliai gausiai tręšiami, todėl ir derlingumas vienodas bei didelis.

12.7. Teigia, kad Komisija pasėlių pakenkimo intensyvumo skaičiavimą atliko plotuose, kur buvo nevisiškai sunaikinti pasėliai, dalyvaujant medžiotojų klubo „Volungė“ (pareiškėjos) prezidentui T. S. Be to, Komisijai nustatant žalą, galėjo dalyvauti ir draudimo kompanijos atstovas ar klubo advokatas.

13. Administracijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko pateiktą atsiliepimą pilna apimtimi. Administracijos atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Komisijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko pateiktą atsiliepimą visa apimtimi. Paaiškino, jog Lietuvoje yra susiklosčiusi nepaprastoji padėtis. Paaiškino, jog ta vieta, kur buvo vertinama žala, yra prie pat Baltarusijos sienos ir laukiniai gyvūnai dabar, kai yra aptverta siena, neturi laisvo pasirinkimo eiti kur nori. Nurodė, jog turbūt ten yra jų takas, ir jie eina iki sienos ir grįžta atgal ir tiesiog gyvena tuose kukurūzų laukuose. Pažymėjo, jog tuose laukuose yra iškasti melioracijos grioviai ir tie gyvūnai iš miško keliauja pro kukurūzų lauką atsigerti vandens į kanalus. Atkreipė dėmesį, jog žala buvo padaryta didelė ir ne vienoda. Tvirtino, kad Komisija rėmėsi Metodikos 7 punktu, ėjo kartu su pareiškėjos atstovais, kartu matavo ir visi viską matė. Teigė, jog buvo pasirinkta taktika iš pradžių pamatuoti visus pilnai pakenktus plotus, tada jie buvo atimti iš viso bendro lauko ir likusiam plotui buvo panaudota Stulginskio universiteto rekomendacinė metodika, pagal kurią buvo skaičiuojami kontroliniai pakenkimo bareliai. Pažymėjo, jog 2023 metai buvo labai palankūs kukurūzams. Pabrėžė, jog apgailestauja, kad atsirado tokia žala, tačiau pažymėjo, kad jeigu žmogus tampa medžiotoju, jis turi laikytis visų Lietuvos Respublikos įstatymų, įskaitant Medžioklės įstatymą, kuris įpareigoja medžiotojus saugoti pasėlius arba atlyginti žalą, jeigu ji atsiranda. Komisijos atstovė baigiamojoje kalboje tvirtino, jog nebūna taip, kad konkretaus ūkio derlius atitinka rajono derliaus vidurkį. Pažymėjo, jog gerai auginant augalus, tikrai galimas ir maksimalus derlius. Teigė, jog Komisija neturi pagrindo pateikti kitokį derlingumą ir neturi įgaliojimų daryti revizijas. Pabrėžė, jog matavimai buvo atlikti kruopščiai, pagal Metodiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

15. Byloje kilo ginčas dėl Komisijos Sprendimo Nr. 1, kuriuo konstatuota, kad žala UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ kukurūzų pasėliams yra 17 720,94 Eur, Komisijos Sprendimo Nr. 2, kuriuo konstatuota, kad žala ūkininko A. G. kukurūzų pasėliams yra 10 759,71 Eur, ir Administracijos direktoriaus Sprendimo, kuriame nurodyta, kad nėra pagrindo naikinti Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja skunde prašo: 1) panaikinti Administracija direktoriaus Sprendimą; 2) panaikinti Komisijos Sprendimą Nr. 1) ir įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti žalą pagal Metodikos reikalavimus; 3) panaikinti Komisijos Sprendimą Nr. 2) ir įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti žalą pagal Metodikos reikalavimus; 4) priteisti pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Remianti bylos medžiaga, nustatyta

16.1. Dėl Komisijos Sprendimo Nr. 1 (dėl UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ prašymo Administracijai):

16.1.1. Administracija 2023-10-09 gavo UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 2023-10-06 prašymą „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos“, kuriame nurodyta, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ pasėlių plotuose Bygirdų k. ir Girdijauskų k. (2 ha žemės plote (Nr. (duomenys neskelbtini)), 1,91 ha žemės plote (Nr. (duomenys neskelbtini)), 4,23 ha žemės plote (Nr. (duomenys neskelbtini)), 2,57 ha žemės plote (Nr. (duomenys neskelbtini)) Bygirdų k. ir 12,35 ha žemės plote (Nr. (duomenys neskelbtini)) Girdijauskų k., Turgelių sen.) šernai naikina kukurūzus; prašoma kreiptis į Komisiją dėl žalos nustatymo ir atlyginimo.

16.1.2. Komisijos 2023-10-13 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. MGŽ-2023-2 nurodyta, kad žalos padarymo vieta yra Bygirdų k. 4 žemės sklypuose (nurodyti sklypų kadastriniai numeriai) ir Girdijauskų k viename žemės sklype (nurodytas sklypo kadastrinis numeris); apžiūroje dalyvavo 3 Komisijos nariai, UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ atstovas, medžioklės plotų naudotojo atstovas T. S. Apžiūros akte atskirai ir tiksliai pateikti duomenys dėl kiekvieno iš 5 sklypų: 1) sklypo, kurio bendras plotas 2 ha, pažeidimas nustatytas 0,07 ha plote, sunaikinta 100 procentų arba 0,07 ha; 2) sklype, kurio bendras plotas 1,91 ha, pažeidimų nenustatyta; 3) sklype, kurio bendras plotas 4,23 ha, pažeidimas nustatytas 0,13 ha plote, sunaikinta 100 procentų arba 0,13 ha; 4) sklype, kurio bendras plotas 2,57 ha, pažeidimas nustatytas 0,90 ha plote, sunaikinta 100 procentų arba 0,90 ha; 5) sklype, kurio bendras plotas 12,35 ha, pažeidimas nustatytas 6,58 ha plote, sunaikinta 97,41 procentų arba 6,41 ha. Apžiūros akte konstatuota, kad viso kukurūzų grūdams 23,06 ha bendro ploto pažeidimas nustatytas 7,68 ha plote, sunaikinta 97,79 procentų arba 7,51 ha; žalą žemės ūkio pasėliams padarė medžiojamieji gyvūnai – šernai. Apžiūros akte nurodyta, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 2023-10-06 pranešimas gautas 2023-10-09; dėl žalos apžiūros datos suinteresuoti asmenys buvo informuoti el. paštu 2023-10-10; pakenkti plotai matuojami kalibruota matavimo juosta; pasėlio pakenkimo intensyvumui nustatyti buvo parinkti kontroliniai ploto bareliai (10 kvadratinių metrų ploto); pasėliai nėra apsupti mišku; pakraščiuose stovi medžiotojų bokšteliai; kukurūzai atrodo gražiai. Apžiūros akte prie žymos, kad medžioklės plotų naudotojo atstovas sutinka, kad žalą žemės ūkio pasėliams padarė medžiojamieji gyvūnai – šernai, yra pareiškėjos vadovo T. S. parašas, pastabų neparašyta. Prie Apžiūros akto pridėti 5 (penki) priedai – penkių laukų žemėlapio fragmentai su matavimais.

16.1.3. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ pateikė Komisijai 2023-10-18 pažymą Nr. 2023/10/18/1, kurioje nurodyta, kad 2023 m. kukurūzų derlingumas ūkyje yra 13400 kg iš 1 ha.

16.1.4. Komisijos posėdžio 2023-10-27 protokole Nr. MGK-2023/1 (toliau ir – Protokolas Nr. 1) (posėdyje svarstyta medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ kukurūzų pasėliams apskaičiavimo klausimas) nurodyta, kad 2023-10-09 gautas UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ prašymas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kukurūzų pasėliams 2,0 ha, 1,91 ha, 4,23 ha, 2,57 ha Bygirdų k. ir 12,35 ha Girdijauskų k., Turgelių šen., Šalčininkų r; žalos įvertinimas atliktas 2023-10-13 (apžiūros aktas Nr. MGŽ-2023-2); nustatyta, kad šernai sunaikino kukurūzų pasėlius 7,51 ha plote; ūkis tvarko buhalterinę apskaitą; 2023-10-18 pateikė pažymą Nr. 2023/10/18/1 apie kukurūzų derlingumą ūkyje 13400 kg/ha. Remtasi Metodikos 8, 10 punktais. Be kita ko, nurodyta, kad Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽUMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis), nurodyta kukurūzų kaina yra 176,10 Eur; padaryta žala kukurūzams yra: 100,63 t X 176,10 = 17720,94 eurų. Komisijos nariai vienbalsiais nusprendė, kad padaryta žala kukurūzų pasėliams yra 17720,94 Eur.

16.1.5. 2023-10-27 Komisija priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriame nurodė, kad remiasi Komisijos 2023-10-27 posėdžio protokolu Nr. MGK-2023/1, konstatavo, kad dėl medžiojamų gyvūnų sunaikinti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ kukurūzų pasėliai, pagal Metodikos 8 punktą, derliaus netekimas yra 100,63 tonų kukurūzų, kukurūzų kaina už 1 toną yra 176,10 Eur; taigi žala kukurūzų pasėliams yra 17 720,94 Eur.

16.1.6. 2023-11-29 UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ raštas „Dėl prašomų dokumentų pateikimo Nr. 2023/11/29/1, adresuotas Komisijai (atsakant į Komisijos 2023-11-29 paklausimą), kuriame paaiškinta, kad tvarkoma dvejybinė buhalterinė apskaita, už 2023 m. balansas dar nesudarytas.

16.2. Dėl Komisijos Sprendimo Nr. 2 (dėl ūkininko A. G. prašymo Administracijai):

16.2.1. Administracija 2023-10-09 gavo ūkininko A. G. 2023-10-06 prašymą „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos“, kuriame nurodyta, kad ūkininkui priklausančiuose pasėlių plotuose Bygirdų k. (1,32 ha žemės plote (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 30,88 ha (Nr. (duomenys neskelbtini)) šernai naikina kukurūzus; prašoma kreiptis į Komisiją dėl žalos nustatymo ir atlyginimo.

16.2.2. Komisijos 2023-10-13 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. MGŽ-2023-1 nurodyta, kad žalos padarymo vieta yra Bygirdų k. 3 žemės sklypuose (nurodyti sklypų kadastriniai numeriai); apžiūroje dalyvavo 3 Komisijos nariai, ūkininko atstovas, medžioklės plotų naudotojo atstovas T. S. Apžiūros akte atskirai ir tiksliai pateikti duomenys dėl kiekvieno iš 2 sklypų: 1) sklypo, kurio bendras plotas 30,88 ha, pažeidimas nustatytas 4,91 ha plote, sunaikinta 92,87 procentų arba 4,56 ha; 2) sklype, kurio bendras plotas 1,32 ha, pažeidimų nenustatyta. Apžiūros akte konstatuota, kad viso 32,20 ha kukurūzų plote pažeidimas nustatytas 4,91 ha plote, sunaikinta 92,87 procentų arba 4,56 ha; žalą žemės ūkio pasėliams padarė medžiojamieji gyvūnai – šernai. Apžiūros akte nurodyta, kad ūkininko A. G. 2023-10-06 pranešimas gautas 2023-10-09; dėl žalos apžiūros datos suinteresuoti asmenys buvo informuoti el. paštu 2023-10-10; pakenkti plotai matuojami kalibruota matavimo juosta; pasėlio pakenkimo intensyvumui nustatyti buvo parinkti kontroliniai ploto bareliai (10 kvadratinių metrų ploto); pasėliai nėra apsupti mišku; pakraščiuose stovi medžiotojų bokšteliai; kukurūzai atrodo gražiai. Apžiūros akte prie žymos, kad medžioklės plotų naudotojo atstovas sutinka, kad žalą žemės ūkio pasėliams padarė medžiojamieji gyvūnai – šernai, yra pareiškėjos vadovo T. S. parašas, pastabų neparašyta. Prie Apžiūros akto pridėti 2 (du) priedai – 1 ir 2 lauko žemėlapio fragmentai su matavimais.

16.2.3. Ūkininkas A. G. pateikė Komisijai 2023-10-18 pažymą Nr. 2023/10/18/01, kurioje paaiškinta, kad 2023 m. kukurūzų derlingumas ūkyje 13400 kg iš 1 ha.

16.2.4. Komisijos posėdžio 2023-10-27 protokole Nr. MGK-2023/2 (toliau ir – Protokolas Nr. 2) (posėdyje svarstyta medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkininko A. G. kukurūzų pasėliams apskaičiavimo klausimas) nurodyta, kad 2023-10-09 gautas ūkininko A. G. prašymas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kukurūzų pasėliams 1,32 ha ir 30,88 ha Bygirdų k., Turgelių šen., Šalčininkų r; žalos įvertinimas atliktas 2023-10-13 (apžiūros aktas Nr. MGŽ-2023-1); nustatyta, kad šernai sunaikino kukurūzų pasėlius 4,56 ha plote; ūkininkas tvarko buhalterinę apskaitą; 2023-10-18 pateikė pažymą Nr. 2023/10/18/01 apie kukurūzų derlingumą ūkyje 13400 kg/ha. Remtasi Metodikos 8, 10 punktais. Be kita ko, nurodyta, kad Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽUMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis), nurodyta kukurūzų kaina yra 176,10 Eur; padaryta žala kukurūzams yra: 61,1 t X 176,10 = 10759,71 Eur. Komisijos nariai vienbalsiais nusprendė, kad padaryta žala kukurūzų pasėliams yra 10759,71 Eur.

16.2.5. 2023-10-27 Komisija priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriame nurodė, kad remiasi Komisijos 2023-10-27 posėdžio protokolu Nr. MGK-2023/2, konstatavo, kad dėl medžiojamų gyvūnų sunaikinti A. G. kukurūzų pasėliai, pagal Metodikos 8 punktą, derliaus netekimas yra 61,1 tona kukurūzų, kukurūzų kaina už 1 toną yra 176,10 Eur; taigi žala kukurūzų pasėliams yra 10 759,71 Eur.

16.2.6. 2023-11-29 ūkininko A. G. raštas „Dėl prašomų dokumentų pateikimo Nr. 2023/11/29/1, adresuotas Komisijai (atsakant į Komisijos 2023-11-29 paklausimą), kuriame paaiškinta, kad tvarkoma dvejybinė buhalterinė apskaita, už 2023 m. balansas dar nesudarytas.

16.3. Pareiškėja į bylą pateikė lentelę, kad Šalčininkų rajono savivaldybėje žemės ūkio augalų – kukurūzų derlingumas 2021 metais buvo 4,86 tonos iš vieno hektaro, 2022 metais – 2,41 tonų iš 1 hektaro.

16.4. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos Sprendimu Nr. 1 ir Sprendimu Nr. 2 nustatytais atlygintinos žalos dydžiais, pateikė Administracijos direktoriui 2023-11-23 Skundą dėl netinkamo žalos dydžio apskaičiavimo, kuriame iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais kaip ir teismui pateiktame skunde: 1) atlygintinos žalos dydis buvo apskaičiuotas neteisėtai ir nepagrįstai remiantis UAB Šalčininkų žuvininkystės ūkus“ ir ūkininko A. G. pateiktomis pažymomis apie derlingumą; 2) UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir ūkininko A. G. pateiktose pažymose nurodyti kukurūzų derlingumo rodikliai 13400 kg iš hektaro neatitinka protingumo ir realumo kriterijaus; 3) pasėlių pakenkimo intensyvumą matuodama tik kontroliniuose ploto bareliuose Komisija padarė Metodikoje 7 punkte nurodytos žalos apskaičiavimo procedūrų pažeidimą; 4) Komisija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. 2023-11-23 Skunde pareiškėja prašė: 1) panaikinti Sprendimą Nr. 1 ir iš naujo įvertinti pagal Metodikos reikalavimus; 2) panaikinti Komisijos Sprendimą Nr. 2 ir iš naujo įvertinti pagal Metodikos reikalavimus.

16.5. Administracija Sprendimu atsakė į 2023-11-23 Skundą, paaiškindama, jog nėra jokio pagrindo tenkinti 2023-11-23 Skundo. Atsisakymą tenkinti 2023-11-23 Skundą Administracija grindė tuo, kad:

16.5.1. Komisija teisingai panaudojo žalos nustatymo skaičiavime UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir ūkininko A. G. kukurūzų pasėlių derlingumą, nes įrodyta, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir ūkininkas A. G. tvarko dvejybinę apskaitą, kurios duomenys turi būti naudojami apskaičiuojant derliaus netekimą. Komisija apie tai, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir ūkininkas A. G. tvarko dvejybinę apskaitą, buvo informuota 2022 metais. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir ūkininkas A. G. 2023 m. lapkričio 29 d. raštais informavo, kad jie tvarko dvejybinę apskaitą.

16.5.2. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir ūkininko A. G. kukurūzų pasėlių derlingumas 13700 kg iš 1 ha atitinka potencialų kukurūzų grūdų derlingumą Lietuvos klimato sąlygomis. Kukurūzų derlingumo rodikliams netaikomi protingumo bei realumo kriterijai. 2018 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus doktorantas R. Ž. bei šio skyriaus vedėjas dr. S. L. kartu su kolegomis iš Vokietijos atliko svarbų tyrimą ir nustatė, kad potencialus kukurūzų grūdų derlius Lietuvos klimato sąlygomis yra apie 13 t iš 1 ha (15% grūdų drėgnumo).

16.5.3. Komisija nepadarė Metodikos 7 punkte nurodytos žalos apskaičiavimo procedūros pažeidimo; buvo įvertintas kiekvieno lauko medžiojamųjų gyvūnų pakenktų pasėlių plotas kartu su pasėlių pakenkimo intensyvumu pagal galiojančias metodikas; Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktus pasirašė Šalčininkų rajono medžiotojų klubo „Volungė“ prezidentas T. S. Komisija, vadovaudamasi Metodikos 7 punktu, suskaičiavo plotus, kuriuose yra medžiojamųjų gyvūnų pakenkti pasėliai. Tai patvirtina Komisijos 2023-10-13 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. MGŽ-2023-1 ir Komisijos 2023-10-13 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. MGŽ-2023-2, kuriuose surašyti kiekvieno lauko medžiojamųjų gyvūnų pakenktų pasėlių plotas kartu su pasėlių pakenkimo intensyvumu. Prie aukščiau išvardintų aktų pridėti kiekvieno lauko žemėlapiai (viso 7 žemėlapiai), kuriuose pažymėtos pažeistos vietos (viso 53 pažeistos vietos). Du aukščiau išvardintus aktus be pastabų pasirašė Šalčininkų rajono medžiotojų klubo „Volungė“ prezidentas T. S. Aleksandro Stulginskio universiteto parengtos Medžiojamųjų gyvūnų pažeisto žemės ūkio pasėlių ploto nustatymo ir apskaičiavimo metodikos 3 punktas nustato, kad bendru komisijos sutarimu pažeistų žemės ūkio pasėlių ploto dalis gali būti vertinama visame arba tik dalyje pasėlių (siekiant sumažinti lauko darbų apimtis, kai kitoje dalyje pasėlių žalos nėra arba ji nežymi ir savininkas dėl jos pretenzijų neturi). Komisijos susitarimas dėl pažeistų žemės ūkio pasėlių plotų vertinamo surašytas Komisijos 2023-10-13 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. MGŽ-2023-1 ir Komisijos 2023-10-13 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. MGŽ-2023-2, kuriuos pasirašė Šalčininkų rajono medžiotojų klubo „Volungė“ prezidentas T. S. Aukščiau nurodytos metodikos 3.2.2. papunktis reglamentuoja ,,Priklausomai nuo pasėliuose augančios kultūros, pasirenkamas apskaitos aikštelės plotas ir forma. Rekomenduojama eilėmis ar vagomis sėjamose retesnėse kultūrose (runkeliuose, kukurūzuose, bulvėse ir pan.) rinktis 10 m2 ploto stačiakampio formos aikšteles. Komisija būtent pasėlių pakenkimo intensyvumą skaičiavo kontroliniuose 10 m2 ploto bareliuose. Pažeistų žemės ūkio pasėlių plotų vertiname buvo vadovaujamasi aukščiau išvardintos metodikos nuostata, kad ,,visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlių plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų.“

16.5.4. Komisija laikėsi visų procedūrų, nepažeidė Šalčininkų rajono medžiotojų klubo „Volungė“ interesų, sąžiningai vykdė jai pavestus įgaliojimus. Komisija savo veikloje vadovavosi teisės viršenybės principu, tai patvirtina šiame rašte pateikta informacija. Komisijos veiksmai buvo nešališki ir objektyvūs. 2023-11-23 Skunde nenurodyta jokių objektyvių priežasčių ar įrodymų, patvirtinančių, kad Komisijos nariai buvo šališki ir turėjo nusišalinti ar būti nušalinti; neįvardinta konkrečių įvykių ir aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad Komisija veikia neobjektyviai. Šalčininkų rajono medžiotojų klubas „Volungė“ nereiškė nepasitikėjimo Komisijos nariais ir jos veikla, nustatant kukurūzų pasėliams padarytos žalos dydžius. Šalčininkų rajono medžiotojų klubo „Volungė“ prezidentas T. S. bendradarbiavo su Komisija, pasirašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktus.

17. Medžioklės įstatyme nustatyta:

17.1. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų (18 straipsnio 1 dalis).

17.2. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (18 straipsnio 2 dalis).

17.3. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai: 1) žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus; 2) kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai (18 straipsnio 3 dalis).

17.4. Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms (18 straipsnio 5 dalis).

17.5. Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos (18 straipsnio 6 dalis).

18. Metodikoje nustatyta:

18.1. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 kalendorinėms dienoms (šiuo atveju laikotarpį, kada žala yra geriausiai matoma ir ją įmanoma įvertinti, pasirenka savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti) (2 punkto antra pastraipa). Vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas (1 priedas) (2 punkto trečia pastraipa).

18.2. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams − žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro <...> kukurūzų <...> ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams <...> juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami (6.1 papunktis).

18.3. „7. Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: 7.1. plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai; 7.2. pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę:

X = S₁p₁+S₂p₂+S₃p₃+…+Snpn , (%) S₁+S₂+S₃+…+Sn

X – vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas, %;

S₁, S₂, S₃... Sn – pasėlio dalių, pakenktų nevienodai intensyviai, plotai, ha;

p₁, p₂, p₃... pn – atskirų pakenktų pasėlio dalių pakenkimo intensyvumas, %.“ (7 punktas).

18.4. „8. Derliaus netekimas (tonomis) apskaičiuojamas padauginant einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas, pagal formulę:

N = DX(S₁+S₂+S₃+…+Sn) , (t) 100

N – derliaus netekimas, t;

D – einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinis derlingumas, t iš vieno ha.“ (8 punktas).

18.5. Derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinis derlingumas, kuris, įvertinus pasėlio būklę (piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą), gali būti mažinamas. Pasėlyje pasireiškus piktžolėtumui, užmirkimui, kenkėjų ar ligų išplitimui, vidutinio derlingumo mažinimo procentas apskaičiuojamas taikant Metodikos 7.2 papunktyje nurodytą formulę. Žala visiškai neapskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu pasėlius sunaikino medžiojamieji gyvūnai laiku nenuėmus derliaus (už javus (išskyrus grikius), ankštinius augalus, rapsus − po rugsėjo 15 d., grikius – po spalio 15 d., kukurūzus − po lapkričio 1 d. (auginamus grūdus – po lapkričio 30 d.), bulves ir burokėlius − po spalio 1 d., kopūstus ir morkas – po lapkričio 1 d., pašarinius runkelius – po lapkričio 1 d., cukrinius runkelius – po gruodžio 1 d.), jeigu pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių, arba medžioklės plotų vienetų naudotojui yra uždrausta vykdyti medžioklę teritorijoje, kurioje buvo padaryta žala (9 punktas).

18.6. Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis); tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (toliau ‒ normatyvinės kainos) (10 straipsnio pirma pastraipa). Einamaisiais metais patirta žala apskaičiuojama ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita); kai derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas, einamaisiais metais padaryta žala apskaičiuojama ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 30 d. (10 straipsnio trečia pastraipa).

18.7. Jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir vertinant žalą (vertinimas atliekamas iki pavasario darbų pradžios) nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti atsėti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams atsėti, taikant normatyvines pasėlių atsėjimo kainas. Visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų (11 punktas).

19. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad nagrinėjama situacija patenka, jai taikomas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 punkte, 5 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino, kad pareiškėja skundu siekia ne išvengti žalos atlyginimo, tačiau siekia teisingo žalos atlyginimo.

20. Pareiškėja paaiškino, kad Komisija, priimdama Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2, pažeidė Metodikos 8 punktą, nes vadovavosi tiesiog UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir A. G. pateiktais raštais, kad derlingumas yra 13 400 kg iš ha, nevertindama nei tai, ar šie subjektai gali tvarkyti dvejybinę apskaitą ar iš viso veda dvejybinę apskaitą. Paaiškina, kad Metodikos 8 punkte nustatyta, jog derliaus netekimas yra apskaičiuojamas ne pagal savivaldybės pasėlio vidutinį derlingumą, o pagal žemės ūkio veiklos subjekto pasėlio vidutinį derlingumą tik tuo atveju, kai tvarkoma dvejybinė apskaita, taigi nagrinėjamu atveju Komisija turėjo vadovautis savivaldybės pasėlio vidutiniu derlingumu. Pažymi, kad Apraše nustatyta, jog UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, kaip juridinis asmuo, negali vesti dvejybinės apskaitos.

20.1. Kaip minėta, Sprendime Nr. 1 remiamasi Protokolu Nr. 1, taigi Protokolas Nr. 1 yra Sprendimo Nr. 1 sudėtinė dalis. Protokole Nr. 1 nurodyta, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ „tvarko buhalterinę apskaitą“. Nei Protokole Nr. 1, nei Sprendime Nr. 1 nėra nurodyta, ar įmonė tvarko dvejybinę ar supaprastintąją apskaitą. Kaip minėta, pagal Metodikos 8 punktą, apskaičiuojant derliaus netekimą, imamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto pasėlio derlingumas, jeigu žemės ūkio veiklos subjektas tvarko dvejybinę apskaitą, arba savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas, jeigu tvarkoma supaprastintoji apskaita. Taigi, apskaičiuojant derliaus netekimą vienas iš esminių veiksnių yra tai, kaip žemės ūkio veiklos subjektas tvarko apskaitą (dvejybinę ar supaprastintąją). Kaip matyti iš Protokolo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 1, Komisija apskaičiavo derliaus netekimą imdama einamųjų metų UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, o ne savivaldybės pasėlio vidutinį derlingumą. Taigi, priimdama Sprendimą Nr. 1 traktavo, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ tvarko dvejybinę apskaitą. Sprendimas Nr. 1 yra priimtas 2023-10-27, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, Komisija tik 2023-11-29 (t. y. praėjus mėnesiui po Sprendimo Nr. 1 priėmimo), pateikė UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ paklausimą dėl to, kaip įmonė tvarko buhalterinę apskaitą, į kurį įmonė 2023-11-29 atsakė, kad tvarko dvejybinę buhalterinę apskaitą. Į bylą nėra pateikti įrodymai, kad Sprendimo Nr. 1 priėmimo metu Komisija turėjo duomenis, kaip yra tvarkoma UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ buhalterinė apskaita.

20.2. Analogiška situacija yra su Sprendimu Nr. 2. Kaip minėta, Sprendime Nr. 2 remiamasi Protokolu Nr. 2, taigi Protokolas Nr. 2 yra Sprendimo Nr. 2 sudėtinė dalis. Protokole Nr. 2 nurodyta, kad ūkininkas A. G. „tvarko buhalterinę apskaitą“. Nei Protokole Nr. 2, nei Sprendime Nr. 2 nėra nurodyta, ar ūkininkas tvarko dvejybinę ar supaprastintąją apskaitą. Kaip minėta, pagal Metodikos 8 punktą, apskaičiuojant derliaus netekimą, imamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto pasėlio derlingumas, jeigu žemės ūkio veiklos subjektas tvarko dvejybinę apskaitą, arba savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas, jeigu tvarkoma supaprastintoji apskaita. Taigi, apskaičiuojant derliaus netekimą vienas iš esminių veiksnių yra tai, kaip žemės ūkio veiklos subjektas tvarko apskaitą (dvejybinę ar supaprastintąją). Kaip matyti iš Protokolo Nr. 2 ir Sprendimo Nr. 2, Komisija apskaičiavo derliaus netekimą imdama einamųjų metų ūkininko A. G., o ne savivaldybės pasėlio vidutinį derlingumą. Taigi, priimdama Sprendimą Nr. 2, traktavo, kad ūkininkas A. G. tvarko dvejybinę apskaitą. Sprendimas Nr. 2 yra priimtas 2023-10-27, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, Komisija tik 2023-11-29 (t. y. praėjus mėnesiui po Sprendimo Nr. 2 priėmimo), pateikė ūkininkui A. G. paklausimą dėl to, kaip jis tvarko buhalterinę apskaitą, į kurį ūkininkas 2023-11-29 atsakė, kad tvarko dvejybinę buhalterinę apskaitą. Į bylą nėra pateikti įrodymai, kad Sprendimo Nr. 2 priėmimo metu Komisija turėjo duomenis, kaip yra tvarkoma ūkininko A. G. buhalterinė apskaita.

20.3. Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą:

20.3.1. Apskaita tvarkoma darant dvejybinį įrašą, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti subjektai pasirenka supaprastintą apskaitą (3 straipsnio 4 dalis).

20.3.2. Supaprastintą apskaitą gali pasirinkti: 1) gyventojai, kurie vykdo ekonominę veiklą; 2) neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais; 3) pelno nesiekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais ir kurių pajamos ir (arba) gautos finansavimo sumos per praėjusius ir užpraeitus finansinius metus neviršijo 30 000 eurų, išskyrus juridinius asmenis, priskiriamus viešojo sektoriaus subjektams, taip pat religines bendruomenes, bendrijas ir centrus; 4) religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, kurių pajamos iš ūkinės komercinės veiklos per praėjusius finansinius metus neviršijo 15 000 eurų (4 straipsnis).

20.3.3. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato apskaitos tvarką, taikomą: 1) ūkininkams; 2) kitiems gyventojams, kurie vykdo individualią veiklą (11 straipsnio 3 dalis).

20.4. Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos supaprastintos finansinės apskaitos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022-04-25 įsakymu Nr. 3D-280, nustatyta, kad Aprašas taikomas ūkininkams, nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį (toliau – ūkininkai), ir gyventojams, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla (toliau – gyventojai), pasirinkusiems supaprastintą apskaitą (1 punktas); keisti pasirinktą finansinės apskaitos tvarkymą paprastojo įrašo būdu į apskaitos tvarkymą dvejybinio įrašo būdu galima tik pasibaigus finansiniams metams (3 punktas).

20.5. Taigi, pagal Aprašą, ūkininkai, nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį, gali pasirinkti, kaip tvarkyti finansinę apskaitą (ar dvejybinė apskaita, ar supaprastinta apskaita). Aprašas UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ netaikomas; pagal Finansinės apskaitos įstatymą bendras principas yra, kad apskaita tvarkoma darant dvejybinį įrašą, išskyrus kai minėto įstatymo 4 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas subjektų pasirenka (turi teisę, ne pareigą) supaprastintą apskaitą.

20.6. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo nesutikti su pareiškėjos argumentais, kad, priimant Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2, galėjo būti pažeistas Metodikos 8 punktas, nes Komisija nevertino, neturėjo duomenų (tokie duomenys į bylą nebuvo pateikti), kaip ūkininkas A. G. ir UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ tvarkė finansinę apskaitą (dvejybinė ar supaprastintoji). Kaip minėta, Protokole Nr. 1 ir Protokole Nr. 2 buvo tik konstatuota, kad ūkininkas ir įmonė „tvarko buhalterinę apskaitą“. Tačiau, kaip matyti iš Finansinės apskaitos įstatyme ir Apraše įtvirtinto teisinio reguliavimo, UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir ūkininkas A. G. pagal teisės aktus gali tvarkyti dvejybinę apskaitą, todėl nepagrįstos yra pareiškėjos abejonės, kvestionavimas to, ar UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir ūkininkas A. G. pagal teisės aktus gali, turi teisę tvarkyti dvejybinę apskaitą. Į bylą pateiktos ūkininko A. G. ir UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ pažymos, kad ginčui aktuliu laikotarpiu jie tvarkė dvejybinę apskaitą.

20.7. Šiame kontekste pažymėtina kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje yra konstatuota, kad ne visada nustatyti tam tikri individualaus administracinio akto trūkumai savaime sudaro pagrindą naikinti visą ginčijamą aktą (LVAT 2022-11-23 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-927-525-2022).

20.8. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, vertina, kad nėra pagrindo naikinti Sprendimą Nr.1 ir Sprendimą Nr. 2 remiantis pareiškėjos argumentais dėl Metodikos 8 punkto pažeidimo, nes tai neatitiktų protingumo, propocingumo, teisingumo kriterijų.

21. Pareiškėja paaiškino, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir ūkininko A. G. pateiktose pažymose nurodyti kukurūzų derlingumo rodikliai 13 400 kg iš hektaro neatitinka protingumo ir realumo kriterijų. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir A. G. pažymose pateikiamas kukurūzų derlingumo rodiklis yra apie 13400 kg/ha, tuo tarpu Valstybės duomenų agentūros Oficialiosios statistikos portale skelbiamas vidutinio kukurūzų derlingumo Šalčininkų rajone rodiklis 2022 metais buvo 4,86 ha iš t, o 2023 metais - 2,41 ha iš t.

21.1. Teismo vertinimu, be kita ko atsižvelgiant į pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, pareiškėja skunde padarė techninę klaidą nurodydama metus, turbūt norėdama nurodyti 2021 metus vietoj 2022 metų ir 2022 metus vietoj 2023 metų.

21.2. Bylos nagrinėjimo metu Valstybės duomenų apsaugos agentūros Oficialiosios statistikos portale buvo skelbiama, kad žemės ūkio augalų – kukurūzų – derlingumas Šalčininkų r. sav. 2021 metais buvo 4,86 tonos iš 1 hektaro, 2022 metais – 2,41 tonos iš 1 hektaro, 2023 metais – 14 tonų iš 1 hektaro.

21.3. Vertinant pareiškėjos argumentus, pažymėtina, kad, kaip matyti iš pačios pareiškėjos pateiktų Valstybės duomenų agentūros viešai skelbiamų duomenų apie kukurūzų derlingumą Šalčininkų r. sav., jis gali skirtis kartais lyginant skirtingus metus, nes, pavyzdžiui, 2021 metais derlingumas buvo 2 kartus didesnis (4,86 tonos iš 1 hektaro) nei 2022 metais (2,41 tonos iš 1 hektaro). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Valstybės duomenų agentūros viešai skelbiamais duomenimis, kukurūzų derlingumas 2023 metais buvo daugiau nei 5 (penkis) kartus didesnis lyginant su 2022 metais. Taigi, pareiškėjos argumentas, kad ūkininko A. G. ir UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ pažymose nurodytas kukurūzų derlingumas prasilenkia su elementaria logika, neatitinka realumo kriterijaus dėl to, kad kukurūzų derlingumas 2021 ir (arba) 2022 metais buvo mažesnis, nėra pagrįstas ir objektyvus, jį paneigia Valstybės duomenų agentūros Oficialiame statistikos portale viešai skelbiami duomenys, kuriais pati pareiškėja remiasi savo skunde.

21.4. Ūkininkas A. G. pateikė Komisijai 2023-10-18 pažymą Nr. 2023/10/18/01, kurioje nurodyta „informuojame, kad 2023 m. kukurūzų derlingumas 13400 kg iš 1 ha.“ UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ pateikė Komisijai 2023-10-18 pažymą Nr. 2023/10/18/1, kurioje nurodyta „informuojame, kad 2023 m. kukurūzų derlingumas 13400 kg iš 1 ha.“.

21.5. Pareiškėjas paaiškino, kad duomenų realumu leidžia pagrįstai abejoti ir tai, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir ūkininko A. G. pažymose pateikiamas kukurūzų derlingumas sutampa, tai yra abu subjektai nurodo identišką derlingumą, o tai, pareiškėjos manymu, leidžia teigti, jog toks pažymose nurodomas derlingumas nėra realus, o juo siekiama iš esmės nepagrįstai praturtėti pareiškėjos sąskaita.

21.6. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes: 1) UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir ūkininkas A. G. kukurūzus augina tame pačiame regione – Šalčininkų rajono savivaldybėje; 2) tai yra susiję subjektai (tai reiškia taiko/gali taikyti tokią pačią kukurūzų auginimo metodiką; kaip minėta, Komisijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gerai auginant augalus, gali būt geras derlius), vertinant pagal tai, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktuose (atskiruose dokumentuose) nurodyta, kad tiek UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkio“, tiek ūkininko A. G. atstovas buvo tas pats asmuo – R. V.; ūkininko A. G. pateiktoje Komisijai 2023-10-18 pažymoje Nr. 2023/10/18/01 ir UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ pateiktoje Komisijai 2023-10-18 pažymoje Nr. 2023/10/18/1 apie kukurūzų derlingumą yra identiškas tekstas; taip pat ūkininko ir įmonės Komisijai 2023-11-29 Komisijai atskirais raštais pateikta informacija apie tai, kad ūkininkas ir įmonė tvarko dvejybinę buhalterinę apskaitą yra identiška savo turiniu.

22. Pareiškėja paaiškino, kad žala turi būti apskaičiuojama pagal faktinius duomenis konkrečiais metais, kai nuimamas derlius.

22.1. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pažymi, kad, pareiškėjos argumentas deklaratyvus, nepateikiant pozicijos ir dėl to, kada gali/turi būti nuimamas kukurūzų derlius. Kaip matyti iš anksčiau aptarto Medžioklės įstatyme, Metodikoje įtvirtinto teisinio reguliavimo, tokia nuostata, jog žala turi būti apskaičiuojama pagal faktinius duomenis konkrečiais metais, kai nuimamas derlius, minėtuose teisės aktuose nėra įtvirtinta. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ūkininkas A. G. ir UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ prašymus dėl žalos atlyginimo pateikė spalio 9 d., apžiūros aktai surašyti spalio 13 d., o pagal Metodikos 9 punktą, kukurūzų derlius turi būti nuimtas iki lapkričio 1 d. (auginami grūdai iki lapkričio 30 d.).

23. Pareiškėja paaiškina, kad pasėlių intensyvumą matuodama tik kontroliniuose ploto bareliuose Komisija padarė Metodikos 7 punkte nurodytos žalos apskaičiavimo procedūros pažeidimą. Remiantis Metodikos 7 punktu, medžiojamųjų gyvūnų padarytą žala pasėliams gali būti tinkamai apskaičiuojama tik tiksliai nustačius šiuos rodiklius - plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas ir pasėlio pakenkimo intensyvumą.

23.1. Pareiškėjos argumentų, kuriais grindžiamas skundas, kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog viešojo administravimo procedūrų specifika, o, be kita ko, ir teisinės pasekmės laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams suponuoja naudotojams ne tik teisę, bet ir pareigą veikti itin rūpestingai ir atidžiai, o tai reiškia, inter alia (be kita ko), ir dalyvauti plotų apžiūrose, reikšti pastabas, teikti prašymus ir kt. Kai laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas nesiima visų būtinų priemonių įgyvendinti savo teisių viešojo administravimo procedūrų atlikimo metu, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad faktinių aplinkybių, nustatytų tikrinimo metu, nebuvo, jos buvo kitokios ir pan., t. y. įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklės (ABTĮ 56 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys) lemia pareiškėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, ir paneigti ginčijamų individualių administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą (žr. LVAT 2019-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2050-415/2018; 2024-01-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-19-520/2024kt.).

23.2. Pareiškėjos vadovas, pasirašydamas abu minėtus apžiūros aktus, nenurodė jokių pastabų, susijusių su tuo, kad buvo neteisingai išmatuoti pažeisti plotai, nepagrįstai nenurodytos kokios svarbios aplinkybės.

23.3. Teismas, vertindamas minėtuose apžiūrų aktuose, įskaitant jų priedus, pateiktą informaciją, neturi pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir ūkininko A. G. žemės ūkio pasėliams medžiojamųjų gyvūnų – šernų – padaryta žala buvo apskaičiuota neteisingai. Medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padaryta žala pasėliams apskaičiuota nustačius šias aplinkybes: bendrą plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas, plotą, kuriame nustatytas pažeidimas, pasėlio pakenkimo intensyvumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Komisija apžiūrėjo pasėlius, matavimo juosta išmatavo juos, padarė nuotraukas, prie kurių pateikta informacija apie pasėlių pažeidimus. Be to, medžioklės plotų naudotojo (pareiškėjos) vadovas dalyvavo pasėlių apžiūroje ir neteikė pastabų ar prašymų, apžiūros aktus pasirašė, su viskuo sutiko.

23.4. Teismo vertinimu, nėra pagrindo naikinti Sprendimą Nr. 1, Sprendimą Nr. ir (arba) Sprendimą remiantis pareiškėjos argumentu, kad Komisija padarė Metodikos 7 punkte nurodytos žalos apskaičiavimo procedūros pažeidimą, teismo vertinimu, šis pareiškėjos argumentas yra deklaratyvus.

24. Pareiškėja paaiškino, kad skundžiami Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 neatitinka VAĮ nuostatų, kurių privalėjo laikytis Komisija, žalos įvertinimo ir sprendimų priėmimo procedūrų metu, kadangi Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 yra priimti nesilaikant imperatyvių Metodikoje nurodytų reikalavimų.

24.1. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: <...> 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

24.2. LVAT yra ne kartą konstatavęs, kad Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos apskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., LVAT 2024-01-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-19-520/2024). Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą, kurio turiniui taikytini VAĮ 10 straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. buvęs 8 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (žr., pvz., LVAT 2019-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-106-629/2019; LVAT 2024-01-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-19-520/2024, kt.).

24.3. Nagrinėjamu atveju įvertinus Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 turinį (pažymėtina, kad Sprendimo Nr. 1 neatsiejama dalis yra Protokolas Nr. 1, taip pat ir 2023-10-13 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. MGŽ-2023-2; Sprendimo Nr. 2 neatsiejama dalis yra Protokolas Nr. 2, taip pat ir 2023-10-13 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. MGŽ-2023-1) nėra pagrindo konstatuoti, kad jie neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, nes juose aiškiai, suprantamai nurodytas administracinių sprendimų teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniams sprendimams įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

25. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nėra pagrindo remiantis pareiškėjos argumentais patenkinti pareiškėjos reikalavimus panaikinti Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2 bei įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti žalą pagal Metodikos reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo panaikinti ir Administracijos Sprendimą. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

26. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

27. Pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Šalčininkų rajono medžiotojų klubo „Volungė“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-BiekšėGediminas UžubalisIndrė Žvaigždinienė