- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-06
- Bylos Nr.
- AN2-89-651/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00105-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos, administracinėn atsakomybė patraukto asmens A. T. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. T. 2019 m. spalio 30 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad būdamas įgaliotu K. rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautoju, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2019 m. gegužės 13 d. statytojui UAB „B“ išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektuotojo UAB „M“ 2019 metais parengtą statybos projektą „250 kW vėjo elektrinės, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“, Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – projektas), nepatikrinęs, ar su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikti visi privalomi dokumentai, t. y. ar pateikta atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, ar pateiktas statinio projekto ekspertizės aktas; nepriskyrė statinio projektą tikrinančių subjektų – Aplinkos apsaugos agentūros ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos; nepatikrino ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekto nurodytą statinio kategoriją ir tuo pažeidė statinio projekto patikrinimo tvarką. Minėtais veiksmais A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau Statybos įstatymas) 27 straipsnio 8 dalį, 27 straipsnio 9 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 13 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau Statybos techninis reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 5 priedo 1 dalies 1.7, 1.11; 1.13 punktus.
2. Plungės apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. nutarimu pripažino A. T. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtino, kad A. T. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 362 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius. Teismas, įvertinęs statinio įregistravimo duomenis VĮ Registrų centre, padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad A. T. pažeidė teisės aktuose nustatytą statinių projektų patikrinimo tvarką tuo aspektu, kad išdavė statybą leidžiantį dokumentą, nors nebuvo pateiktas privalomas statinio projekto ekspertizės aktas, nenurodyta būsima statinio kategorija „Ypatingas“, todėl teismas pašalino iš kaltinimo šią faktinę aplinkybę. Teismas pripažino, kad A. T. pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį, 27 straipsnio 9 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 13 dalį, Statybos techninio reglamento 5 priedo 1 dalies 1.7 punktą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A 14.-1 -1054/2020 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Neginčija nutarimo dalies, kuria teismas iš administracinio nusižengimo protokolo pašalino aplinkybę, susijusią su tuo, kad nebuvo pateiktas privalomas statinio projekto ekspertizės aktas, nenurodyta būsima statinio kategorija „Ypatingas“, tačiau nesutinka su nutarimo dalimi, kuria jis pripažintas padaręs ANK 362 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
3.1. Teigia, jog teismas, pripažindamas jį padarius nusižengimą, nepagrįstai neįvertino jo pareigybės aprašymo ir nepagrįstai vieną valstybės tarnautoją sutapatino su institucija, kuriai jis atstovauja. Pažymi, kad valstybės tarnautojas atlieka tik tas funkcijas, kurios yra įtvirtintos jo pareigybės aprašyme. Teigia, jog vadovaudamasis pareigybių aprašymu, jis atliko „pirminį“ pateiktų dokumentų vertinimą, kuriam galiojantis teisinis reglamentavimas numato tik 3 darbo dienas. Nustatęs, jog pateiktas prašymas atitinka galiojančio teisinio reglamentavimo reikalavimus, patalpino jį į IS „Infostatyba“, kurios priemonėmis vykdomos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros, taip pat paskelbė projektus privalančius patikrinti subjektus, išsiuntė jiems pranešimus apie prievolę patikrinti projektus. Pažymi, kad jis nėra statinio projektus tikrinantis subjektas, kaip tai numato reglamento 5 priedas. IS „Infostatyba“ priemonėmis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali „Pritarti“ projektui, sistema jam tokios galimybės nesuteikia, todėl jis niekaip negalėjo pažeisti reglamento 5 priedo 1 dalies 1.7 punkto, kaip tai ginčijamame nutarime konstatavo teismas. K. rajono savivaldybės administracijoje statinio projektus tikrinančio subjekto funkcijas atlieka kiti asmenys, ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Gavęs visų tikrinančių subjektų pritarimą statinio projektui, A. T. negalėjo neišduoti statybą leidžiančio dokumento, dėl kurio kilo ginčas.
3.2. Mano, kad aktualu yra išsiaiškinti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo prievolę priskirti prie statinio projektą tikrinančių subjektų - Valstybinės energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos. Nurodo, kad pagal Reglamento 5 priedą, Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos tikrina funkcinius ir technologinius projektų sprendinius, su jais susijusius techninius rodiklius ir energetikos įrenginių technines charakteristikas. Tačiau šiuo atveju A. T. neskyrė projekto tikrinti Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, nes šiame projekte buvo parengtos ir pateiktos tik projekto bendroji, sklypo sutvarkymo ir pamatų konstrukcijų dalys dėl sėdusių 250 kW vėjo elektrinės pamatų, o projekto elektrotechnikos dalis nebuvo rengiama. Todėl teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad A. T., nepagrįstai nepriskyrė statinio projektą tikrinančių subjekto Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į A. T. apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo pažeidėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tvirtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad projektą privalėjo tikrinti Aplinkos apsaugos agentūra ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, tačiau apeliantas, kaip kvalifikuotas savo srities specialistas ir įgaliotas K. rajono savivaldybės administracijos tarnautojas, atsakingas už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, išduodamas SLD, nenurodė minėtų institucijų, kaip tikrinančių projektą. Pažymi, kad Inspekcijos 2019-10-30 administracinio nusižengimo protokole Nr. VTPSI-ANR_P-332-2019 nurodytas aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo pagal Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 14 punktą, taip pat pagrindžia kompetentingos institucijos 2019-06-17 Aplinkos apsaugos agentūros išvada Nr. (30.2)-A4E-2186. Taip pat privalėjo įvertinti, kad nepateiktas projekto ekspertizės aktas, nenurodyta būsima statinio kategorija – ypatingasis, nenurodyti subjektai: Aplinkos apsaugos agentūra ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, privalantys tikrinti projektą. Taigi A. T., kaip B vėjas“ prašymas neatitinka Statybos techninio reglamento 13.2 ir 13.7 punktuose nurodytų reikalavimų, privalėjo IS „Infostatyba“ statytojo UAB ,,B“ prašymą pažymėti, kaip nepriimtą, tačiau A. T. prašymą pažymėjo, kaip priimtą, taip įvykdydamas ANK 362 straipsnio 2 dalyje reglamentuotą pažeidimą.
Šalies argumentai
5. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-1-1054/2020 motyvus, kuriais pripažinta, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog A. T. pažeidė teisės aktuose nustatytą statinių projektų patikrinimo tvarką tuo aspektu, kad išdavė statybą leidžiantį dokumentą, nors nebuvo pateiktas privalomas statinio projekto ekspertizės aktas, nenurodyta būsima statinio kategorija ,,Ypatingasis“. Nesutinka su teismu, jog A. T., kaip kvalifikuotas savo srities specialistas ir įgaliotas K. rajono savivaldybės administracijos tarnautojas, atsakingas už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodyta statinio (vėjo elektrinės) kategorija – „Neypatingasis“. Nurodo, kad statybą leidžiantis dokumentas turėjo būti išduotas būtent ypatingojo statinio rekonstrukcijos darbams ir tai patvirtina: projekto bendrieji statinio rodikliai. Pagal Statybos techninio reglamento V skyriaus II skirsnio 1 lentelės 21 punkto nuostatas – bokštai, stiebai, radiolokatoriai, skrydžių valdymo bokštai, vėjo elektrinės, vandentiekio bokštai, vandens aušyklos, ir kiti panašūs inžineriniai statiniai, kurie yra 30 m ir aukštesni, priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai. Nagrinėjamu atveju statinio – vėjo elektrinės, kuriai išduotas statybą leidžiantis dokumentas aukštis – 63.2 m.
5.1. Pagal Statybos techninio reglamento 8 priedo 5 dalies 5.3.2 papunktį statinio techninio projekto bendrąją dalį taip pat sudaro bendrasis aiškinamasis raštas, kuriame, be kita ko, pateikiama: projektuojamo statinio (statinių) statybos vieta, statybos rūšis, statinio paskirtis, statinio kategorija (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis), kiti reikalingi duomenys. Nagrinėjamu atveju statinio vėjo elektrinės kategorija - ypatingasis, projekte nurodyta nebuvo, nors minėto statinio techniniai rodikliai atitinka ypatingosios kategorijos statinio požymius. Statybos techninio reglamento 5 priedo 1.11 punkte nurodyta, kad savivaldybių administracijos, be kita ko, tikrina ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį ir statinio kategoriją.
5.2. Remdamasi tuo Inspekcija teigia, kad nors projekto bendro aiškinamojo rašto 3.1 punkte ,,Projektuojamo statinio pažintiniai duomenys“ statinio kategorija nurodyta „Neypatingasis“, tačiau projekto 3.4 punkte ,,Projektuojamų statinių pagrindinės charakteristikos, paskirtis“ 5.4.2 papunktyje buvo nurodyta, kad statinio vėjo jėgainės aukštis – 63,2 m. Taip pat nurodyta, kad „Žemės sklype numatoma perstatyti vėjo jėgainę, kurios bokšto aukštis su pamatu – 63,2 m“. Įvertinęs šiuos duomenis A. T., kaip kvalifikuotas savo srities specialistas ir įgaliotas K. rajono savivaldybės administracijos tarnautojas, atsakingas už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą būtent ir privalėjo patikrinti ar Projekto sprendiniai atitinka Projekte nurodytą statinio kategoriją. A. T., kaip numato paminėti teisės aktai, išduodamas statybą leidžiantį dokumentą turėjo pareigą įvertinti ir užtikrinti, kad išduodant leidimą būtų pateiktas ypatingojo statinio projekto ekspertizės aktas bei atsižvelgti, kad projekte privalo būti nurodyta statinio, kuriam išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, kategorija – ypatingasis, o nesivadovauti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodyta statinio (vėjo elektrinės) kategorija – neypatingasis.
5.3. Pažymi, kad A. T. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jam, kaip K. rajono savivaldybės administracijos tarnautojui buvo žinoma apie K. rajono savivaldybės administracijos 2012-05-10 išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 250 kW vėjo elektrines, (duomenys neskelbtini) statybos projektą statiniui, kurio kategorija „Ypatingasis“. A. T. bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiškino, kad žinojo ir apie 2013-12-05 statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 250 kW vėjo elektrinė, (duomenys neskelbtini) yra ypatingosios kategorijos statinys. Todėl A. T., atsižvelgdamas į jam žinomų aplinkybių visumą, privalėjo įvertinti aplinkybes, kad minėtas statinys pagal jo techninius duomenis priskirtinas ypatingosios kategorijos statiniui, todėl privalėjo atmesti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
5.4. Atsižvelgiant į pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimus, negalima situacija, kad statytojui rekonstruojant statinį, kuris Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nors ir nurodytas, kaip neypatingosios kategorijos statinys, A. T., kaip kvalifikuotas savo srities specialistas ir įgaliotas K. rajono savivaldybės administracijos tarnautojas, atsakingas už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, neatsižvelgtų į projekto sprendinius ir netikrintų ar projekto sprendiniai atitinka projekte nurodytą statinio kategoriją, kuri akivaizdžiai atitinka ypatingojo statinio kategoriją.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
A. T. apeliacinis skundas atmestinas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 362 straipsnio 2 dalį ir mano, kad teismas netinkamai įvertino visus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės padarius šį nusižengimą. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą mano, kad teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog A. T. neturėjo pagrindo būsimo statinio kategoriją nurodyti kaip „Ypatingą“.
Dėl A. T. apeliacinio skundo
7. Apeliantas ginčija savo kaltę ir prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Tvirtina, kad jis pagal vykdomas savo pareigas, numatytas pareigybių aprašyme, niekaip negalėjo pažeisti Reglamento 5 priedo 1.7 punkto. Be to, jis gavo visų tikrinančių subjektų pritarimą statinio projektui, todėl negalėjo neišduoti statybą leidžiančio dokumento. Taip pat vadovaudamasis Reglamento 5 priedo 9 punktu, jis neturėjo skirti projektą tikrinti Valstybės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos.
8. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. T. veiksmuose yra visi jam inkriminuojamo nusižengimo požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
9. A. T. nubaustas pagal ANK 362 straipsnio 2 dalį, pagal kurią atsakomybė kyla asmeniui, padariusiam teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą. Ši norma blanketinė, joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. T. pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį, 27 straipsnio 9 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 13 dalį; Statybos techninio reglamento 5 priedo 1 dalies 1.7 punktą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su tokia išvada nesutinka ir neigia turėjęs pareigas, kurių neatlikimas jam yra inkriminuotas.
10. Pažeidėjas nubaustas už tai, kad nepatikrinęs, ar su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikti visi privalomi dokumentai, išdavė statybą leidžiantį dokumentą, t. y. pažeidėjas nepatikrino, ar yra pateikta atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, nepriskyrė statinio projektą tikrinančių subjektų – Aplinkos apsaugos agentūros ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos.
11. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, tvirtina, kad jis neturėjo pareigos reikalauti iš statytojo pateikti atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir neprivalėjo prie statinio projektą tikrinančių subjektų priskirti Aplinkos apsaugos agentūros ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos.
12. Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai nevertino jo pareigybių aprašymo, kurios pateiktos į bylą, tačiau pastebėtina, kad pažeidėjo pareigybių aprašymas nebuvo pateiktas į bylą. K. rajono savivaldybės internetiniame puslapyje ((duomenys neskelbtini)) pateiktos statybos skyriaus valstybės tarnautojų funkcijos, kurios numato valstybės tarnautojams, tarp kurių yra ir A. T., pareigą priimti ir tikrinti statytojų prašymus, įvertinti, ar statytojo pateikto statinio projekto sudėtis ir įforminimas atitinka techninių reglamentų reikalavimus, reikalauti pateikti trūkstamus dokumentus. Nors apeliantas teigia, kad jis nėra statinio projektus tikrinantis subjektas, kaip tai numato Reglamento 5 priedas, tačiau toks teiginys, vertinant pažeidėjo pareigybių aprašymą, yra nepagrįstas. Reglamento 5 priedas numato Statinio projektus tikrinančių subjektų kompetencijos sritis, iš kurių pažeidėjas pažeidė 1.7 punktą, numatantį pareigą patikrinti, ar pateikti visi privalomi dokumentai. Pareiga įvertinti, ar statytojo pateikto statinio projekto sudėtis ir įforminimas atitinka techninių reglamentų reikalavimus, numatyta ir pažeidėjo pareigybių aprašyme. Taigi analizuojamu atveju nustatyta, kad pažeidėjas privalėjo patikrinti ir įsitikinti, ar yra pateikti visi privalomi dokumentai, o nesant jų pareikalauti. Analizuojamu atveju to nebuvo padaryta ir buvo pasikliauta tik paties statytojo prašyme nurodyta informacija, kad pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą planuojamai ūkinei veiklai neprivaloma atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo Lietuvos Respublikos planuojamos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos, faktinę situaciją ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 3.8.2 punkto ir 2 priedo 14 punkto reikalavimais šiuo atveju atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo buvo būtina. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. T. nepagrįstai nepriskyrė kaip statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrinančių subjektų: Aplinkos apsaugos agentūros bei Valstybinės energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos. Apygardos teismo vertinimu, tokia išvada yra visiškai pagrįsta.
15. Dėl Aplinkos apsaugos agentūros priskyrimo prie subjektų, tikrinančių statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismu, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 8 punkto, Statybos techninio reglamento 5 priedo 8.1. punkto reikalavimais, šią agentūrą pažeidėjas privalėjo priskirti prie subjektų tikrinančių statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Apeliantas nenurodė argumentų dėl ko nesutinka su tokia teismo išvada, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios išvados, kuri apygardos teismo vertinimu, yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti faktinę situaciją bei teisinį reglamentavimą, plačiau nepasisako.
16. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis privalėjo priskirti prie statinio projektą tikrinančių subjektų - Valstybinės energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos. Vadovaudamasis Reglamento 5 priedo 9 punktu, kuriame įtvirtintos statinio projektus tikrinančių subjektų kompetencijos sritys, teigia, jog ši Inspekcija tikrina funkcinius ir technologinius projektų sprendinius, su jais susijusius techninius rodiklius ir energetikos įrenginių technines charakteristikas. Kadangi šiuo atveju buvo parengtos ir pateiktos tik projekto bendroji, sklypo sutvarkymo ir pamatų konstrukcijų dalys dėl sėdusių 250 kW vėjo elektrinės pamatų, projekto elektrotechnikos dalis nebuvo rengiama, todėl nebuvo jokio pagrindo priskirti prie statinio projektą tikrinančių subjektų - Valstybinės energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos.
16.1. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvada, kad pažeidėjas turėjo pareigą prie statinio projektą tikrinančių subjektų priskirti šią inspekciją, vadovavosi Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 9 punktu, šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Statybos techninio reglamento 5 priedo 9.1. punkto nuostatomis. Apygardos teismas su tokia išvada sutinka. Apelianto aiškinimas, kad vadovaudamasis Statybos techninio reglamento 5 priedo 9 dalimi, jis, įvertinęs Valstybinės energetikos Inspekcijos prie Energetikos ministerijos kompetencijos ribas, neprivalėjo jos priskirti prie statinio projektą tikrinančių subjektų, yra nepagrįstas. Toks aiškinimas neatitinka minėtos dalies dispozicijos. Šioje dalyje nurodyta, kad Valstybinės energetikos inspekcija tikrina tik funkcinius ir technologinius projektų sprendinius, su jais susijusius techninius rodiklius ir energetikos įrenginių technines charakteristikas tais atvejais, kai tikrinti pateikiami daugiabučių namų kapitalinio remonto projektai ir paprastojo remonto aprašai. Analizuojamu atveju buvo prašoma išduoti leidimą 250 kW vėjo elektrinei, o pagal Reglamento 5 priedo 9 dalį, visais atvejais projektus dėl naujai statomų ar rekonstruojamų energetikos objektų (elektrinių ir katilinių, (9.1. p.)) privaloma pateikti tikrinti Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos ir nenumatyta jokių išimčių, kuriuos subjektyviai galėtų įvertinti asmuo, turintis pareigą priskirti subjektus, privalančius tikrinti statinio projektą. Taigi argumentas, kad pažeidėjas atsižvelgdamas į minėtos inspekcijos kompetencijų ribas, neprivalėjo jos paskelbti kaip subjekto, privalančio tikrinti projektą, yra nepagrįsta.
16.2. Nors apeliantas nurodo, kad jis išdavė statybą leidžiantį dokumentą tik gavęs visų tikrinančių subjektų pritarimą statinio projektui, tačiau nustačius, kad jis privalėjo tarp subjektų, privalančių tikrinti projektą, priskirti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūrą, nėra pagrindo teigti, kad buvo gauti visų būtinų subjektų pritarimai projektui. Taigi nesant visų būtinų subjektų pritarimo, pažeidėjas neturėjo teisės išduoti statybą leidžiančio dokumento.
17. Esant išdėstytiems argumentas, konstatuotina, kad apylinkės teismas, nors ir pašalindamas dalį kaltinimo iš administracinio nusižengimo protokolo, pagrįstai pripažino, kad A. T. pažeidė teisės aktuose nustatytą statinių projektų patikrinimo tvarką ir taip padarė ANK 362 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinio skundo
18. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvų (nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta) matyti, kad teismas nutarė iš administracinio nusižengimo protokolo pašalinti aplinkybes, kad A.T. pažeidė teisės aktuose nustatytą statinių projektų patikrinimo tvarką tuo aspektu, kad išdavė statybą leidžiantį dokumentą, nors nebuvo pateiktas privalomas statinio projekto ekspertizės aktas, nenurodyta būsima statinio kategorija „Ypatingas“.
19. Institucija nesutinka su šia nutarimo išvada. Esminis nesutikimo argumentas, kad A. T., atsižvelgdamas į jam pateiktus statinio duomenis, privalėjo įvertinti aplinkybes, kad minėtas statinys, nepaisant VĮ Registrų centre nurodytų duomenų, pagal jo techninius duomenis priskirtinas ypatingosios kategorijos statiniui. Kadangi statinio kategorija turėjo būti „Ypatingasis“, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 1 dalies 8 punktu, 34 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti pateikiamas ir statinio projekto ekspertizės aktas.
20. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, sistemiškai aiškinant šias Statybos įstatymo nuostatas, jeigu statinio kategorija yra „Neypatingasis“, statinio projekto ekspertizė nėra privaloma ir statinio projekto ekspertizės aktas neprivalo būti pateikiamas. Taigi pirmiausia būtina nustatyti, kokiai kategorijai turėjo būti priskirtas statinys.
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad statinio techniniai rodikliai atitinka ypatingosios kategorijos statinio požymius (Statybos techninio reglamento V skyriaus II skirsnio 1 lentelės 21 punkto nuostata). Taip pat nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje statinio (vėjo elektrinės) kategorija nurodyta kitokia nei nurodyta statybos leidime ir statybos užbaigimo akte dėl to, kad įrašas apie statinio kategoriją įrašytas vadovaujantis kadastro duomenų byla, sudaryta 2013 m. kovo 25 d., kai pagal galiojusį teisinį reglamentavimą statinys buvo priskiriamas neypatingiesiems statiniams. 2013 m. gruodžio 5 d. statybos užbaigimo akto išdavimo metu, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, minėtas statinys jau buvo priskiriamas ypatingiesiems statiniams, todėl dokumente nurodyta statinio kategorija „Ypatingas“, tačiau Nekilnojamojo turto registre duomenys liko nepakeisti.
22. Taigi, ginčo iš esmės dėl to, kad statinio techniniai rodikliai atitinka ypatingosios kategorijos statinio požymius ir kad jis tik dėl ankstesnio teisinio reguliavimo Nekilnojamojo turto registre įrašytas kaip „Neypatingasis“, nėra. Ginčas yra dėl to, ar asmuo, tikrinantis statytojų prašymus ir turintis pareigą įvertinti, ar statytojo pateikto statinio projekto sudėtis ir įforminimas atitinka techninių reglamentų reikalavimus, ir nustatydamas statinio kategoriją, privalėjo vadovautis tik Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pateiktais duomenimis, kurie, kaip patvirtino VĮ Registrų centras, neatitinka teisinio reguliavimo, buvusio 2013 m. gruodžio 5 d. statybos užbaigimo akto išdavimo metu.
23. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas šiuo atveju nepagrįstai konstatavo, kad A. T. be išimties privalėjo vadovautis tik Nekilnojamojo turi registro duomenimis, nors ir kilo abejonių dėl nurodytos statinio kategorijos.
24. Reglamento 5 priedo 1.11 punkte nustatyta, kad savivaldybių administracijos tikrina ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį ir statinio kategoriją. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. T. buvo žinoma apie K. rajono savivaldybės administracijos 2012-05-10 išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 250 kW vėjo elektrines, (duomenys neskelbtini) statybos projektą statiniui, kurio kategorija ypatingasis ir apie 2013-12-05 statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 250 kW vėjo elektrinė, (duomenys neskelbtini) yra ypatingosios kategorijos statinys. Taigi matė, kad statinio techniniai rodikliai atitinka ypatingosios kategorijos statinio požymius. Dėl tokių duomenų, kaip nurodė pats pažeidėjas, jam kilo abejonių dėl nurodytos statinio kategorijos, tačiau nepaisant to, išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Apygardos teismas sutinka su Institucija, kad šiuo atveju pažeidėjas kaip kvalifikuotas savo srities specialistas privalėjo atsižvelgti į projekto sprendinius ir išimtinai nesivadovauti Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie iš esmės neatitiko projekto sprendinių ir kurie nesutapo su 2013 m. gruodžio 5 d. statybos užbaigimo akte nurodyta statinio kategorija. Šiuo atveju A. T., matydamas neatitikimą tarp Nekilnojamojo turto registro duomenų apie statinio kategoriją ir tikrųjų statinio techninių rodiklių, rodančių, kad statinys priskirtinas ypatingųjų statinių kategorijai, neturėjo teisės išduoti statybą leidžiantį dokumentą neypatingajam statiniui. Kadangi visi duomenys rodė, kad statinys turi būti priskirtinas ypatingųjų statinių kategorijai, todėl remtis vien Nekilnojamojo turto registre nurodytais duomenimis, kurie, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti remiantis senu teisiniu reglamentavimu ir jau 2013 m. gruodžio 5 d. pagal teisinį reglamentavimą statinys priskirtas ypatingųjų statinių kategorijai, nebuvo pagrindo. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro duomenys, atsižvelgus į tai, kad pažeidėjas turėjo pareigą patikrinti, ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio kategoriją, neturėjo lemti statinio tikrosios kategorijos, kuria remiantis turėjo būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Priešingu atveju gautųsi taip, kad būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas statiniui, kurio kategorija nurodyta „Neypatingasis“, nors realiai šis statinys priskirtas ypatingųjų statinių kategorijai. Tokiu būdu iš esmės būtų pažeisti teisės aktuose nustatyti reikalavimai, keliami rekonstruojant statinį, priskirtą ypatingųjų statinių kategorijai. Esant nustatytiems duomenims, A. T., vadovaudamasis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 34 straipsnio 1 dalimi, negalėjo išduoti statybą leidžiančio dokumento, nes nebuvo teisingai nurodyta statinio kategorija ir nebuvo pateiktas privalomas statinio projekto ekspertizės aktas.
25. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas formaliai įvertino situaciją, neatsižvelgė į pažeidėjo pareigas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad A. T. pažeidė teisės aktuose nustatytą statinių projektų patikrinimo tvarką tuo aspektu, kad išdavė statybą leidžiantį dokumentą, nors nebuvo pateiktas privalomas statinio projekto ekspertizės aktas, nenurodyta būsima statinio kategorija „Ypatingas“. Dėl to nepagrįstai iš administracinio nusižengimo protokolo pašalino šią aplinkybę.
26. Nustačius, jog pirmosios instancijos teismo motyvuose pateikta išvada, jog A. T. nepažeidė teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos tuo aspektu, kad išdavė statybą leidžiantį dokumentą, nors nebuvo pateiktas privalomas statinio projekto ekspertizės aktas, nenurodyta būsima statinio kategorija „Ypatingas“, yra nepagrįsta, ji iš Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarimo motyvuojamosios dalies šalintina.
27. Apygardos teismas konstatuoja, kad A. T., būdamas įgaliotu K. rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautoju, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2019 m. gegužės 13 d. statytojui UAB „B“ išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektuotojo UAB „M“ 2019 metais parengtą statybos projektą „250 kW vėjo elektrinės, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“, Nr. (duomenys neskelbtini), nepatikrinęs, ar su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikti visi privalomi dokumentai, t. y. nepatikrino ar pateikta atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, ar pateiktas statinio projekto ekspertizės aktas; nepriskyrė statinio projektą tikrinančių subjektų – Aplinkos apsaugos agentūros ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos; nepatikrino ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekto nurodytą statinio kategoriją ir taip pažeidė statinio projekto patikrinimo tvarką. Minėtais veiksmais A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau Statybos įstatymas) 27 straipsnio 8 dalį, 27 straipsnio 9 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 13 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau Statybos techninis reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 5 priedo 1 dalies 1.7, 1.11; 1.13 punktus.
28. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažindamas A. T. padarius ANK 362 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, padarė pagrįstą išvadą, tačiau nepagrįstai iš administracinio nusižengimo protokolo pašalino aplinkybę, kad A. T. pažeidė teisės aktuose nustatytą statinių projektų patikrinimo tvarką tuo aspektu, kad išdavė statybą leidžiantį dokumentą, nors nebuvo pateiktas privalomas statinio projekto ekspertizės aktas, nenurodyta būsima statinio kategorija „Ypatingas“. Dėl nurodytų priežasčių keistina Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarimo motyvuojamoji dalis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutarimo motyvuojamąją dalį, kurioje pripažinta, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog A. T. pažeidė teisės aktuose nustatytą statinių projektų patikrinimo tvarką tuo aspektu, kad išdavė statybą leidžiantį dokumentą, nors nebuvo pateiktas privalomas statinio projekto ekspertizės aktas, nenurodyta būsima statinio kategorija ,,Ypatingasis“, nurodant, kad A. T. nepatikrino ar pateiktas statinio projekto ekspertizės aktas, ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekto nurodytą statinio kategoriją ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį, 27 straipsnio 9 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 13 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 5 priedo 1 dalies 1.7, 1.11, 1.13 punktus.
Kitą Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
A.T. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.