Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-24 · Byla Nr. ATP-801-327/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-594-416/2013Nutarimas · 2013-05-31Marijampolės apylinkės teismas
  2. ATP-801-327/2013Nutartis · 2013-07-24Kauno apygardos teismas
  3. A2.13.-787-416/2014Nutartis · 2014-05-06Marijampolės apylinkės teismas
  4. A2.13.-1297-610/2014Nutartis · 2014-08-07Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-24
Bylos Nr.
ATP-801-327/2013
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00469-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-801-327/2013Proceso Nr. 4-28-3-00469-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3; 79.1.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimo I. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimu I. K. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažei­di­mo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir nubaustas 1250 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams už tai, kad jis 2013-03-21 apie 22.34 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,27 promilių lengvas gir­tu­mo laipsnis), vairavo automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pažeidė Kelių eismo tai­syk­lių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą.

Šalies argumentai

I. K. skunde prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pa­žei­dimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas netinkamai taikė materialines tei­sės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Apeliantas neneigia, kad vairavo trans­porto priemonę ir kad jam buvo nustatinėjamas neblaivumas, tačiau nesutinka su jam nustatytu 1,27 prom. girtumo laipsniu. Prieš 36 val. buvo išgėręs dvi skardines alaus, todėl alkotesterio parodymai galėjo būti netikslūs. Tai paaiškino ir policijos pareigūnams. Jie nedavė išsipakuoti naujo alkotes­te­rio antgalio, todėl teismas turėjo išsireikalauti duomenis, koks asmuo buvo tikrinamas prieš jį. Po­li­ci­jos įstaigai tenka pareiga tinkamai surinkti bylos duomenis, patvirtinančius asmens neblai­vu­mą. Nebuvo atliktas pakartotinis neblaivumo patikrinimas. Nubaustasis tuoj po pirminio pa­ti­kri­ni­mo at­vy­ko į įgydymo įstaigą, kur alkotesteriu jo organizme buvo nustatytas 0,00 prom. neblai­vu­mas. Me­di­cininės apžiūros akte konstatuojama, kad jis patikrinimo metu buvo blaivus. Apylinkės teis­mas nepagrįstai atmetė šį medicininės apžiūros aktą. Atlikti šlapi­mo tyrimą ar imti kraujo mėginį pa­grin­do nebuvo. Šias aplinkybes patvirtino apklaustas gydytojas G. Ž.. Teismas neturėjo pagrin­do atmesti VŠĮ (duomenys neskelbtini) gydytojo medicininės apžiūros akto, kadangi visos proce­dū­ros buvo atliktos tinkamai. Kelia abejones pareigūno M. Ž. tarnybiniame pranešime nuro­dy­tos aplinkybės, kad bendraujant su nubaustuoju, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudę, veidas išblyškęs, nes tuo metu jau buvo tamsu. Apy­lin­kės teismas turėjo kreiptis į Vals­ty­bi­nę teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos ko­misiją, siekdamas gauti galutinę iš­vadą dėl jo blaivumo būsenos vairavimo metu ir apklausti gy­dymo įstaigos darbuotoją, kuris skam­bino pareigūnams ir pranešė skirtingus al­ko­holio nustatymo rezultatus. Policijos pareigūnai pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją, neįsi­ti­kino, kad apeliantas nieko nevalgė ir negėrė, ne­rū­kė prieš 15-20 min. iki patikrinimo, todėl alko­tes­teriu užfiksuotas 1,27 prom. neblaivumas yra ne­tiks­lus ir negalėjo būti laikomas tinkamu kaltės įrodymu, o jo parašas po alkotesterio parodymais ne­pa­­tvirtina sutikimo su parodymais. Apeliantas vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1997 m., nuo to lai­ko nebuvo baustas dėl vairavimo neblaiviam, dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir teisės vairuoti trans­porto priemones atėmimas atims pragyvenimo šaltinį ir pablogins jo šeimos finansinę padėtį.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariatas atsiliepime į I. K. skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą.

I. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­na­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vi­se­to išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebu­vi­mą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant tei­siškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nu­sta­ty­mo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išna­gri­nė­jami reikš­mingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pir­mo­sios instancijos teismo padaryta išvada, kad I. K. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą ad­mi­nistracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas I. K. kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d., teismas rė­mėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įro­dy­mais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, ku­riais grindžiamos teismo išvados, iša­na­li­za­vo ir įvertino ištirtus įrodymus, pašalino įrodymų prieš­ta­ra­vimus bei padarė faktines aplinkybes ati­tin­kančias išvadas.

Policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu I. K. lengvas girtumo laip­s­nis (1,27 prom.) nustatytas tinkamu naudoti alkotesteriu „Lion alkolmeter 500“ Nr. (duomenys neskelbtini), abe­joti prietaiso pa­ro­dymų patikimumu pagrindo nėra (patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 5, 6). Pats pa­žeidėjas su­ti­ko su padarytu pažeidimu, išreiškė gailestį, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad 2013-03-20 apie 14 val. išgėrė dvi skardines alaus (pažeidimas padarytas 2013-03-21) (b. l. 3,4). I. K. kaltę įrodo ir kiti teisme ištirti rašytiniai įrodymai – tarnybinis pranešimas (b. l. 7), pra­ne­ši­mas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 10). Liudytojas M. Ž., policijos patrulis, teisme parodė, kad iš vairuotojo burnos sklido al­koholio kvapas, jis bu­vo sutrikęs, sakė, kad gėrė alaus. Liudytojas patrulis A. V. patvirtino tas pačias aplinkybes, pa­rodė, kad padavė vairuotojui antgalį, kurį jis iš pakuotės išsiplėšė, ir jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. I. K. neprašė atlikti pakartotinio medicininio ne­blai­vumo patikrinimo. Liu­dy­tojas G. Ž. parodė, kad medicinos įstaigoje I. K. gir­tu­mas nebuvo nustatytas.

Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog ištirtų įrodymų pilnai pakako I. K. kaltei vairavus transporto priemonę neblaiviam įrodyti. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teis­mas, transporto priemones vairuojančių asmenų neblai­vumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais – tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Šiuo atveju tikrinimas buvo atliktas specialia priemone – alkotesteriu „Lion alcometer“ 500.

Žemesnės instancijos teismas

2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Tran­s­porto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 p. įpareigoja policijos pareigūnus, esant tam tikriems Taisyklėse numatytiems pagrin­dams ir sąlygoms, transporto priemonės vairuotoją pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos vei­kos padarymo vietoje protokolo surašymo. Taigi, šioje normoje nustatytas terminas taikomas po­li­ci­jos pareigūnams. Tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas Taisyklių 27 punktas, kuriame nėra nustatytas joks terminas. Todėl vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi nepraėjus valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali pa­neigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakęs (administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013), kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bė­gant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus or­ga­nizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Visa tai le­mia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti spren­dimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitin­ka­mo neblaivumo laipsnio). Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu re­zul­ta­tai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.

Šioje byloje be alkoholio ma­tuokliu nustatyto girtumo laipsnio, ši aplinkybė įrodyta pa­tru­lių parodymais, kurie nesikeitė viso proceso metu ir jais netikėti nėra pagrindo. Tuo tarpu pats pa­žei­dėjas savo versiją keitė, iš pradžių sutiko, kad vairavo išgėręs, po to ėmė tai neigti, ką teismas vi­siš­kai pagrįstai pripažino jo siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Nėra jokio pagrindo abe­jo­ti įrodymų tyrimu šioje byloje, kaip ir abejonių nekelia pats alkoholio patikrinimo teisėtumas. I. K. patikrinimas atliktas laikantis alkotesterio naudojimo instrukcijos, policijos pareigūnas gir­tumą nustatė, nepažeisdamas 2006-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Trans­por­to priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyk­lių reikalavimų. Pažeidėjui atsisakius atlikti bendrą asmens būklės vertinimą, jam pasiūlyta pasi­tik­rinti alkotesteriu. Patruliai parodė, kad jam buvo pateiktas naujas antgalis, kurį jis pats išsi­plė­šė iš pakuotės, todėl apelianto versija, kad pareigūnai nedavė išsipakuoti naujo alkotesterio ant­galio, kad buvo pažeista alkotesterio naudojimo instrukcija, ir kurios jis pirmosios instancijos teisme nekėlė, atmetama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlik­to kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr. administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis pa­prastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. administracinė byla N62-3686/2008).

Kadangi apylinkės teismui abejonių dėl to, kad I. K. patikrinimo metu vairavo trans­por­to priemonę neblaivus, nekilo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens ir jo atstovo pa­teik­ti teismui įrodymai nenuginčijo fakto, jog būtent vairavimo metu I. K. tinkamai nu­sta­ty­tas 1,27 promilės girtumas, todėl apylinkės teismas neprivalėjo kreiptis į Valstybinę teismo psi­chia­tri­jos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos komisiją. Pakartotinį neblaivumo patikrinimą atlikti bū­ti­nybės nebuvo.

Nors apeliaciniame skunde neigiama I. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą pa­žei­dimą, tačiau nėra pateikta jokia įtikinanti versija, patvirtinanti jo nekaltumą. Taigi, pripažindamas ad­ministracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka su­rinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įro­dy­mais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir pa­da­rė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pa­grindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nu­tarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų ver­ti­nimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Skundą na­gri­nėjančio teismo manymu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia.

Aplinkybė, kad I. K. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, nepašalina jo kaltės padarius in­kriminuojamą pažeidimą. Priešingai, jam, kaip vairuotojui profesionalui, keliami dar aukštesni rei­kalavimai, vairuojant transporto priemones, tačiau jis išvadų iš ankstesnio baustumo nepadarė, šis pa­žeidimas padarytas, turint galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą, ką apylinkės teismas pa­grįs­tai įvertino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinė­jo tinkamai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl apelianto padaryto ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo. I. K. administracinė nuo­bauda individualizuota tinkamai, adekvati jo pa­darytam administraciniam teisės pažeidimui ir ati­tinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ATPK 20 str. numatytus tikslus. Visa tai įvertinus, I. K. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Ma­rijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimą palikti nepakeistą, I. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Viktoras Preikšas