- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-24
- Bylos Nr.
- ATP-801-327/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00469-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimo I. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimu I. K. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir nubaustas 1250 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams už tai, kad jis 2013-03-21 apie 22.34 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,27 promilių lengvas girtumo laipsnis), vairavo automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą.
Šalies argumentai
I. K. skunde prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Apeliantas neneigia, kad vairavo transporto priemonę ir kad jam buvo nustatinėjamas neblaivumas, tačiau nesutinka su jam nustatytu 1,27 prom. girtumo laipsniu. Prieš 36 val. buvo išgėręs dvi skardines alaus, todėl alkotesterio parodymai galėjo būti netikslūs. Tai paaiškino ir policijos pareigūnams. Jie nedavė išsipakuoti naujo alkotesterio antgalio, todėl teismas turėjo išsireikalauti duomenis, koks asmuo buvo tikrinamas prieš jį. Policijos įstaigai tenka pareiga tinkamai surinkti bylos duomenis, patvirtinančius asmens neblaivumą. Nebuvo atliktas pakartotinis neblaivumo patikrinimas. Nubaustasis tuoj po pirminio patikrinimo atvyko į įgydymo įstaigą, kur alkotesteriu jo organizme buvo nustatytas 0,00 prom. neblaivumas. Medicininės apžiūros akte konstatuojama, kad jis patikrinimo metu buvo blaivus. Apylinkės teismas nepagrįstai atmetė šį medicininės apžiūros aktą. Atlikti šlapimo tyrimą ar imti kraujo mėginį pagrindo nebuvo. Šias aplinkybes patvirtino apklaustas gydytojas G. Ž.. Teismas neturėjo pagrindo atmesti VŠĮ (duomenys neskelbtini) gydytojo medicininės apžiūros akto, kadangi visos procedūros buvo atliktos tinkamai. Kelia abejones pareigūno M. Ž. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad bendraujant su nubaustuoju, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudę, veidas išblyškęs, nes tuo metu jau buvo tamsu. Apylinkės teismas turėjo kreiptis į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos komisiją, siekdamas gauti galutinę išvadą dėl jo blaivumo būsenos vairavimo metu ir apklausti gydymo įstaigos darbuotoją, kuris skambino pareigūnams ir pranešė skirtingus alkoholio nustatymo rezultatus. Policijos pareigūnai pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją, neįsitikino, kad apeliantas nieko nevalgė ir negėrė, nerūkė prieš 15-20 min. iki patikrinimo, todėl alkotesteriu užfiksuotas 1,27 prom. neblaivumas yra netikslus ir negalėjo būti laikomas tinkamu kaltės įrodymu, o jo parašas po alkotesterio parodymais nepatvirtina sutikimo su parodymais. Apeliantas vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1997 m., nuo to laiko nebuvo baustas dėl vairavimo neblaiviam, dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atims pragyvenimo šaltinį ir pablogins jo šeimos finansinę padėtį.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariatas atsiliepime į I. K. skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą.
I. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad I. K. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas I. K. kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d., teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino ištirtus įrodymus, pašalino įrodymų prieštaravimus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu I. K. lengvas girtumo laipsnis (1,27 prom.) nustatytas tinkamu naudoti alkotesteriu „Lion alkolmeter 500“ Nr. (duomenys neskelbtini), abejoti prietaiso parodymų patikimumu pagrindo nėra (patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 5, 6). Pats pažeidėjas sutiko su padarytu pažeidimu, išreiškė gailestį, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad 2013-03-20 apie 14 val. išgėrė dvi skardines alaus (pažeidimas padarytas 2013-03-21) (b. l. 3,4). I. K. kaltę įrodo ir kiti teisme ištirti rašytiniai įrodymai – tarnybinis pranešimas (b. l. 7), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 10). Liudytojas M. Ž., policijos patrulis, teisme parodė, kad iš vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas, jis buvo sutrikęs, sakė, kad gėrė alaus. Liudytojas patrulis A. V. patvirtino tas pačias aplinkybes, parodė, kad padavė vairuotojui antgalį, kurį jis iš pakuotės išsiplėšė, ir jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. I. K. neprašė atlikti pakartotinio medicininio neblaivumo patikrinimo. Liudytojas G. Ž. parodė, kad medicinos įstaigoje I. K. girtumas nebuvo nustatytas.
Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog ištirtų įrodymų pilnai pakako I. K. kaltei vairavus transporto priemonę neblaiviam įrodyti. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais – tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Šiuo atveju tikrinimas buvo atliktas specialia priemone – alkotesteriu „Lion alcometer“ 500.
Žemesnės instancijos teismas
2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 p. įpareigoja policijos pareigūnus, esant tam tikriems Taisyklėse numatytiems pagrindams ir sąlygoms, transporto priemonės vairuotoją pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo. Taigi, šioje normoje nustatytas terminas taikomas policijos pareigūnams. Tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas Taisyklių 27 punktas, kuriame nėra nustatytas joks terminas. Todėl vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi nepraėjus valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakęs (administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013), kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio). Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.
Šioje byloje be alkoholio matuokliu nustatyto girtumo laipsnio, ši aplinkybė įrodyta patrulių parodymais, kurie nesikeitė viso proceso metu ir jais netikėti nėra pagrindo. Tuo tarpu pats pažeidėjas savo versiją keitė, iš pradžių sutiko, kad vairavo išgėręs, po to ėmė tai neigti, ką teismas visiškai pagrįstai pripažino jo siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Nėra jokio pagrindo abejoti įrodymų tyrimu šioje byloje, kaip ir abejonių nekelia pats alkoholio patikrinimo teisėtumas. I. K. patikrinimas atliktas laikantis alkotesterio naudojimo instrukcijos, policijos pareigūnas girtumą nustatė, nepažeisdamas 2006-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimų. Pažeidėjui atsisakius atlikti bendrą asmens būklės vertinimą, jam pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu. Patruliai parodė, kad jam buvo pateiktas naujas antgalis, kurį jis pats išsiplėšė iš pakuotės, todėl apelianto versija, kad pareigūnai nedavė išsipakuoti naujo alkotesterio antgalio, kad buvo pažeista alkotesterio naudojimo instrukcija, ir kurios jis pirmosios instancijos teisme nekėlė, atmetama.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr. administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. administracinė byla N62-3686/2008).
Kadangi apylinkės teismui abejonių dėl to, kad I. K. patikrinimo metu vairavo transporto priemonę neblaivus, nekilo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens ir jo atstovo pateikti teismui įrodymai nenuginčijo fakto, jog būtent vairavimo metu I. K. tinkamai nustatytas 1,27 promilės girtumas, todėl apylinkės teismas neprivalėjo kreiptis į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos komisiją. Pakartotinį neblaivumo patikrinimą atlikti būtinybės nebuvo.
Nors apeliaciniame skunde neigiama I. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, tačiau nėra pateikta jokia įtikinanti versija, patvirtinanti jo nekaltumą. Taigi, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia.
Aplinkybė, kad I. K. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, nepašalina jo kaltės padarius inkriminuojamą pažeidimą. Priešingai, jam, kaip vairuotojui profesionalui, keliami dar aukštesni reikalavimai, vairuojant transporto priemones, tačiau jis išvadų iš ankstesnio baustumo nepadarė, šis pažeidimas padarytas, turint galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą, ką apylinkės teismas pagrįstai įvertino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo tinkamai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl apelianto padaryto ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo. I. K. administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, adekvati jo padarytam administraciniam teisės pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ATPK 20 str. numatytus tikslus. Visa tai įvertinus, I. K. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimą palikti nepakeistą, I. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.