- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- e2-1609-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25451-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
- Advokatai
- Salomėja Zaksaitė, Aurimas Šimeliūnas
dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovui advokatui Aurimui Šimeliūnui,
atsakovės bankrutuojančios Lietuvos dizainerių sąjungos bankroto administratoriui Egidijui Jakubauskui, advokatei Salomėjai Zaksaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1609-881/2019 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ieškinį atsakovei bankrutuojančiai Lietuvos dizainerių sąjungai dėl netinkamai panaudotų projekto „Lietuvos dizainerių pasiekimų kompozicija“ lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų S. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos dizainerių sąjungos 10 034 Eur (9 590 Eur ir 435 Eur kompensacinių palūkanų) dėl netinkamai 2016 m. rugpjūčio 30 d. sutarties Nr. S147-38 pagrindu įgyvendinto projekto „Lietuvos dizainerių pasiekimų kompozicija“, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija sudarė sutartį Nr. S 147-38 su atsakovu, kurios pagrindu Ministerija įsipareigojo iš dalies finansuoti atsakovės vykdomą kūrybinės veiklos Projektą. Atsakovė, sudarydama sutartį, įsipareigojo Projektą įgyvendinti ir pateikti Ministerijai išsamias Projekto įgyvendinimo ataskaitas ir faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus. Vadovaujantis sutarties 2.1.1. punktu Ministerija įsipareigojo iš dalies finansuoti Projektą ir šiam tikslui, atsižvelgiant į Projekto vykdytojo pateiktą sąmatą, skirti 9 599 Eur. Vykdydama sutarties 2.1.1. punktą Ministerija pervedė į sutartyje nurodytą 9 599 EUR sumą atsakovei. Sutarties 3.4. punktas nustato, jog Projektu skiriamos lėšos negali būti naudojamos kitiems tikslams nei nurodyta sutartyje. Ministerijai nustačius, kad Projekto vykdytojas pažeidė sutartyje nustatytą finansavimo ir atsiskaitymo tvarką atsakovė privalo grąžinti Ministerijai neteisėtai panaudotas lėšas per Ministerijos nustatytą laikotarpi. Atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir piktavališkai neteikė Ministerijos prašomų dokumentų, taip nuslėpdamas netinkamą Projekto lėšų panaudojimo faktą. Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Sutarties 2.2.6. punkte nustatyta, kad nepanaudotas Projekto vykdymui lėšas pasibaigus projektui per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai pasibaigė sutartyje numatytas projekto įgyvendinimo terminas, Projekto vykdytojas privalo grąžinti į Ministerijos sąskaitą. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimą. Papildomai nurodė, kad atsakovė projektą įvykdyti galėjo bet kuriuose kitose patalpose, ne būtinai LR Prezidentūros Valstybės pažinimo centre.
Atsiliepimas
3. Atsakovė bankrutuojanti Lietuvos dizainerių sąjunga atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovė nurodo, kad Kultūros ministerijos finansuotas projektas liko nepabaigtas ne dėl Lietuvos dizainerių sąjungos kaltės, o susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, kuomet Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarija atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus pagal Bendradarbiavimo sutartį. Pašalinus šias aplinkybes, Sąjunga pasiruošusi pabaigti įgyvendinti Projektą per 3-4 mėnesius. Visiškas veiklos paralyžius, kai vienas po kito subyrėjo ilgai puoselėti ir vystomi projektai, nepraėjo be pasekmių pačiai Sąjungai bei jos vadovybės moralinei būklei. Sąjungos vadovas, tiek jam padedantys asmenys ilgus metus aukojo savo darbo laiką Sąjungos interesams be jokio atlygio, o atsidūrę situacijoje, kuomet 2017 metų rudenį visos veiklos buvo žlugdomos ir negalėjo vystytis, pateko į moralinį nuopuolį, kurį laiką negalėjo adekvačiai reaguoti į visus agresyviai konkurencinius iššūkius, kuriuos jiems primetė aponentai. Tuo paaiškinama situacija, kuomet nebuvo laiku ir tinkamai sureaguota į Kultūros ministerijos užklausas dėl vykdomo projekto ataskaitų pateikimo. Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai nurodė, kad tuometinio Sąjungos vadovo T. K. ikisutartinės derybos vyko asmeniškai su tuometine Lietuvos Respublikos Prezidentūros Valstybės pažinimo centro (toliau – VPC) vedėja N. J.. Ikisutartinėse derybose, vykusiose 2016 m. balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, buvo aptariamas potencialios paraiškos Lietuvos kultūros ministerijai rengimas. Kai paraiškai buvo suteiktas finansavimas ir T. K. siekė susitikti su N. J. 2016 m. rugsėjo mėn., laukto atsakymo ir bendradarbiavimo nebuvo. Atitinkamas N. J. elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas sutarties partnerio Lietuvos dizainerių sąjungos, atstovaujamos T. K., pasitikėjimu ir Sąjungos teisėtų lūkesčių pažeidimas. 2016 m. gegužės 2 d. bendradarbiavimo sutartis sukėlė įsipareigojimus VPC. Jeigu išties VPC neturėjo jokių įsipareigojimų, tuomet Paraiškoje buvo būtina numatyti Projekto vykdymo riziką – kas būtų daroma, jeigu Lietuvos dizainerių sąjunga netektų išskirtinės reprezentacinės erdvės. Tokia projekto vykdymo rizika būtų turėjusi būti aptarta su VPC bei aprašyta Paraiškoje. Atitinkama rizika su Lietuvos Respublikos Prezidentūros VPC pažinimo centru aptarta nebuvo (elektroninis susirašinėjimas to nerodo), todėl Lietuvos dizainerių sąjunga pagrįstai tikėjosi, kad panašių kliūčių įgyvendinant Projektą nekils. Ieškovės Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ieškinys atmestinas ir dėl neegzistuojančio priežastinio ryšio tarp Lietuvos dizainerių sąjungos veiksmų ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos patirtos žalos.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija sudarė sutartį Nr. ST 47-38 su atsakove Lietuvos dizainerių sąjunga, kurios pagrindu Kultūros ministerija įsipareigojo iš dalies finansuoti atsakovės vykdomą kūrybinės veiklos Projektą ,,Lietuvos dizainerių pasiekimų ekspozicija“. Atsakovė įsipareigojo pradėti vykdyti projektą nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. ir baigti vykdyti iki 2017 m. rugsėjo 1 d. (Sutarties 2.2.1 punktas).
6. Vykdydama sutartį, Kultūros ministerija pervedė atsakovei 9 599 Eur sumą.
7. Šalys taip pat susitarė, jog pasibaigus projektui, atsakovė ne vėliau nei per 20 dienų nuo sutarties nurodyto projekto įgyvendinimo termino pabaigos, t. y. 2017 m. rugsėjo 15 d., pateiks Kultūros ministerijai: nustatytos formos Projekto įvykdymo ataskaitą ir Projekto faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų sąrašą (Sutarties 2.2.3 punktas).
8. Kultūros ministerija du kartus elektroniniu paštu informavo atsakovę apie pareigą pateikti faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau atsakovė jokių atsakymų nepateikė. 2017 m. spalio 3 d. Kultūros ministerija raštu Nr. S2-2656 kreipėsi į atsakovę ir paprašė pateikti sutartyje nurodytus dokumentus, tačiau atsakovė prašomų dokumentų nepateikė.
9. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog atsakovė Lietuvos dizainerių sąjunga apskritai neįvykdė projekto ,,Lietuvos dizainerių pasiekimų ekspozicija“, o ne tik nepateikė projekto išlaidas patvirtinančių dokumentų Kultūros ministerijai.
10. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6. 205 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.
11. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog atsakovė pažeidė sutartį, Projektas „Lietuvos dizainerių pasiekimų kompozicija“ nebuvo įvykdytas, todėl privalo grąžinti iš ieškovės gautas lėšas, t. y. 9 599 Eur, kurių nepanaudojo. Tokią išvadą teismas daro ne tik remdamasis bendraisiais sutarčių aiškinimo principais, bet ir šalių pasirašytos sutarties 2.2.6 punktu, kuris nustato, jog Kultūros ministerijai pareikalavus, nepanaudotos Projekto vykdymui Programos lėšos, pasibaigus Projektui, per 10 darbo dienų, nuo tos dienos, kai pasibaigė sutartyje numatytas projekto įgyvendinimo terminas, privalo būti grąžinamos į ministerijos sąskaitą.
12. Atsakovė tvirtina, jog sutarties neįvykdė ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos prezidentūros kanceliarija atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus pagal Bendradarbiavimo sutartį ir nesuteikė patalpų Projekto įgyvendinimui.
13. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė Lietuvos dizainerių sąjunga ir Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarija 2016 m. gegužės 2 d. pasirašė Bendradarbiavimo sutartį, kurios 2.2. punktas numatė, kad Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarija įsipareigoja suteikti erdvę ir patalpas bendrai vykdomiems projektams, ekspozicijoms, konferencijoms ir kitokiems renginiams.
14. Teismas šiuo atsakovės argumentus atmeta, nes nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių atsakovė neįvykdė projekto, lėšos privalo būti grąžinamos Kultūros ministerijai, kadangi jos nebuvo įsisavintos, t. y. nebuvo panaudotos Projekte numatytam tikslui, vadinasi, jų negrąžinus, atsakovė praturtėtų ieškovės sąskaita (6.237 straipsnio 1 dalis). Kaip nustato CK 6.237 straipsnio 2 dalis, pareiga grąžinti turtą (lėšas) atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo turtas buvo įgytas, išnyksta.
15. Kita vertus, 2016 m. gegužės 2 d. Bendradarbiavimo sutartyje nėra nurodyta, kokiam konkrečiam projektui gali būti suteiktos patalpos, be to, atsakovė, būdama rūpestinga ir apdairi, galėjo projektą įgyvendinti kitose patalpose, tai suderinusi su Kultūros ministerija. Tuo tarpu atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad projektas būtų įgyvendintas, o jam skirtos lėšos įsisavintos.
16. Dėl visų kitų proceso dalyvių išdėstytų argumentų teismas atskirai nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti.
Dėl metinių palūkanų priteisimo
17. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 435 Eur kompensacinių palūkanų. Nurodo, jog vadovaujantis sutarties 2.2.1 punktu, atsakovė privalėjo Projektą užbaigti iki 2017 m. rugsėjo 1 d., taigi atsakovei pareiga grąžinti lėšas atsirado 2017 m. rugsėjo 18 d., o metinės palūkanos nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki kreipimosi į teismą dienos, atsakovės skaičiavimais sudaro 435 Eur.
18. Teismas šį ieškovės reikalavimą atmeta, nes sprendžia, jog pareiga grąžinti nepanaudotas lėšas atsakovei atsiranda nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Kita vertus, svarbi ir aplinkybė, jog gauta parama turėjo būti panaudota ne komercinių projektų įgyvendinimui, bet švietėjiškai kultūrinei veiklai vykdyti, o būtent, Lietuvos dizainerių pasiekimų eksponavimui, pristatymui, todėl ieškovės prašomas materialių palūkanų priteisimas neatitiktų sąžiningumo, proporcingumo ir ekonomiškumo, teismo vertinimu, principų (CK 1.5 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
19. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis aukščiau nurodytais straipsniais iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, t. y. 9 599 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog valstybės įstaigos yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio už ieškinius dėl lėšų išieškojimo, todėl Kultūros ministerija, pateikdama šį ieškinį, žyminio mokesčio nemokėjo ir bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.
21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265 ir 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai (juridinio asmens kodas 188683671) iš atsakovės bankrutuojančios Lietuvos dizainerių sąjungos (juridinio asmens kodas 291694180) 9 599 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 9 599 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.