- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- A15.-2297-1133/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01889-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) (teismų informacinės sistemos duomenys), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. B. 2020 m. kovo 11 d., apie 6.39 val., Vilniuje, Tolminkiemio g. 5 vairavo įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotą, neapdraustą privalomuoju transporto valdytojų civilinės atsakomybės draudimu automobilį BMW 525 (v. n. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti. Be to, vairuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė priešais važiuojantį automobilį Audi 80 (v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po to, T. B. iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas. Padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. T. B. šiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 14, 126, 220, 223, 224 ir 226 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
2. T. B. apie teismo posėdžio laiką (2020 m. liepos 30 d., 8.30 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) pranešta tinkamai ir laiku. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 630 straipsniu, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
3. T. B. kaltę, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, patvirtina:
3.1. Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės ir pobūdis;
3.2. T. B. 2020 m. liepos 10 d., rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. kovo 11 d. apie 6.30 val., jis vairavo kaltinime nurodytą automobilį. Važiavo Tolminkiemio gatve. Dalyvavo eismo įvykyje ir pasišalino iš įvykio vietos. Su pažeidimu sutinka ir labai gailisi (b. l. 37).
3.3. E. V. 2020 m. kovo 11 d. rašytinis paaiškinimas, kad kaltinime nurodytu laiku vairavo L. V. priklausantį automobilį Audi 80 (v. n. (duomenys neskelbtini) Važiavo Tolminkiemio gatve ir priešais jį pradėjo važiuoti sidabrinės spalvos BMW. Automobilio BMW vairuotojas nebandė stabdyti ir kliudė E. V. automobilį. Vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo (b. l. 9). E. V. pateikė į bylą draudimo žalos įvertinimą dėl automobilio Audi 80 (v. n. (duomenys neskelbtini)), apgadinimo, kuri yra 480 eurų.
3.4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmos kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio A. K. 2020 m. kovo 11 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad gavo pranešimą apie tai, jog Vilniuje, Tolminkiemio g. 5 susidūrė du automobiliai BMW 525 (v. n. (duomenys neskelbtini) ir Audi 80 (v. n. (duomenys neskelbtini) BMW vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą Audi automobilio vairuotojas paaiškino, kad atvažiuojantis automobilis BMW kliudė jo automobilį ir pasišalino po įvykio. Netrukus nukentėjusysis nurodė, kad minėtas automobilis stovi Karaliaučiaus g. Atvykę į vietą rado minėta automobilį, vairuotojo vietoje nebuvo (b. l. 6).
3.5. 2020 m. kovo 11 d. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio Audi padėtis ir abiejų automobilių apgadinimai. Nurodyta, kad automobiliui BMW buvo apgadintas priekinis buferis, užpakalinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas. Automobiliui Audi buvo apgadintas kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, užpakalinis kairės pusės ratas ir užpakalinis buferis (b. l. 7–8). Šie apgadinimai užfiksuoti ir fotonuotraukose (b. l. 14).
3.6. Valstybinės įmonės „Regitra“ išrašo duomenimis, kad automobilio BMW 525 (v. n. (duomenys neskelbtini)valdytojas– D. M., savininkė – S. M. (b. l. 15). Registro centro duomenimis, kad automobilio BMW savininkas pagal 2020 m. vasario 20 d. pirkimo – pardavimo sutartį yra T. B..
3.7. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenimis, iš kurių matyti, jog informacijoje apie automobilį BMW 525 (v. n. (duomenys neskelbtini) nėra techninės apžiūros galiojimo laiko (b. l. 15).
Motyvuojamoji dalis
4. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą.
5. ANK 415 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę, be kita ko už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomos techninės apžiūros, vairavimą.
6. ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
7. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
8. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad T. B. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tokia išvada darytina įvertinus paties T. B. rašytinį paaiškinimą, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus: policijos pareigūno A. K. tarnybinį pranešimą, liudytojo E. V. rašytinį paaiškinimą, 2020 m. kovo 11 d. eismo įvykio vietos schemą, byloje esančias nuotraukas, valstybės registrų duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
9. KET 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
10. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, be kita ko, neturintiems šios teisės.
11. KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
12. KET 223 punkte nurodyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą.
13. KET 224 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus. Vieną parą dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama laikinaisiais valstybinio numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
14. KET 226 punkte nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
15. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės pripažino šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (automobilio vairavimo ir eismo įvykio sukėlimo faktus). Be to, tai, kad T. B. sukėlė eismo įvykį, patvirtina E. V. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad Tolminkiemio g. priešais Audi 80 automobilio vairuotoją važiavo BMW 525, nesustabdė ir kliudė automobilį. Remiantis policijos pareigūno A. K. tarnybiniu pranešimu, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą BMW vairuotojo nebuvo, nes jis pasišalino iš įvykio vietos, o automobilį rado Karaliaučiaus g. Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, atitinkantys liudytojo nurodytas aplinkybes.
16. Taigi byloje nustatyta, kad T. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį BMW neturėdamas šios teisės, be to, automobilis buvo įstatymų nustatyta tvarka neįregistruotas, jo valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju transporto valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, automobiliui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Taip pat byloje nustatyta, kad T. B. vairuodamas buvo neatidus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė.
17. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė KET 14 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir vieną - 423 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą.
18. Taip pat teismas laiko įrodyta kaltinimo aplinkybę, kad T. B. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos.
18.1. KET 220 punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
18.2. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
18.3. Esant nustatytiems apgadinimams ir tai, kad eismo įvykis įvyko automobiliams važiuojant priešais vienas kitą, teismas daro išvadą, kad T. B. negalėjo nesuprasti įvykus avariją. Teismo vidinį įsitikinimą sustiprina nustatytos aplinkybės, kad T. B. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, jo vairuotas automobilis neįregistruotas, valdytojų atsakomybė neapdrausta, automobiliui neatlikta techninė apžiūra, todėl jis gali vengti atsakomybės. Vertinant asmens suvokimą dėl eismo įvykio, svarbu ir tai, kad nukentėjusysis E. V. nurodė paaiškinime, kad automobilio BMW vairuotojas važiavo priešais, nesustabdė ir kliudė automobilį Audi 80. Iš nuotraukų matyti, kad automobilio Audi 80 apgadinimai pakankamai žymūs, kontaktas buvo slystamojo pobūdžio, nulaužtas veidrodėlis, sulaužytas užpakalinis buferis. Taigi, T. B. suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau nesustojo ir tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino, siekdamas išvengti griežtos atsakomybės.
18.4. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog T. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
19. Teismas, skirdamas nuobaudą, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į I. N. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
19.1. ANK 415 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
19.2. ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų.
19.3. ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų.
19.4. ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
19.5. ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
19.6. Nors T. B. paaiškinime nurodė, kad jis kaltę pripažįsta ir gailisi dėl padarytų administracinių nusižengimų, šių aplinkybių teismas nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančiomis, nes, atsižvelgdamas į analogiškų administracinių nusižengimų gausą praeityje, laiko gailestį deklaratyviu. T. B. atsakomybę sunkina aplinkybė, kad tuos pačius pažeidimus padarė pakartotinai (2020 m. sausio 3 d. baustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį; 2019 m. spalio 6 d. –pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį; 2019 m. spalio 7 d. – pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį; 2018 m. gruodžio 8 d. – pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 1 dalį; 2018 m. kovo 8 d. – pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį) (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
19.7. Teismas, skirdamas T. B. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti grubūs KET pažeidimai), jų kiekį (5 administraciniai nusižengimai), kaltininko tyčią, į tai, kad teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra sunkinanti. Taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: jis jauno amžiaus, tačiau praeityje 16 kartų baustas administracine tvarka, tarp jų ir už šiukščius administracinius nusižengimus (už alkoholio vartojimą; tris kartus už vairavimą neblaiviam, už tapačius kaip nagrinėjami administracinius nusižengimus; smulkias vagystes; sukčiavimą), apie baudų sumokėjimą informacijos nėra (b. l. 2-5). Visa tai rodo, kad T. B. linkęs pažeidinėti įstatymus ir išvadų dėl savo neigiamo elgesio nedaro. Be to, T. B. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą didina ir tai, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Nors T. B. yra jauno amžiaus, tačiau tokie neatsakingi jo veiksmai vairuojant padidinto pavojaus šaltinį, kuris nėra tinkamas dalyvauti eisme, kelia akivaizdžią grėsmę visuomenės saugumui, kitų asmenų turtui.
19.8. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta T. B. paskyrus už ANK 415 straipsnio 1 dalyje, ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus baudas, artimas maksimalioms baudoms, numatytoms minėtų straipsnių sankcijose. Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
19.9. ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Pagal teismų praktiką, specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018). Teismas, įvertinęs, T. B. asmenybę itin neigiamai apibūdinančias aplinkybes, nustatytas 19.7 punkte, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta tik T. B. skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą maksimaliam terminui.
19.10. ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas (šio straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad T. B. vairavo jam priklausančią transporto priemonę ir būtent ja padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, todėl transporto priemonė pripažįstama administracinių nusižengimų padarymo priemone. Atsižvelgus į T. B. asmenybę itin neigiamai apibūdinančias aplinkybes, nustatytas 19.7 punkte, konstatuotina, kad administracinių nusižengimų kodekso paskirtis teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pasiekta nepaskyrus administracinių nusižengimų padarymo priemonės – automobilio konfiskacijos. Esant šioms aplinkybėms, T. B. priklausantis automobilis konfiskuotinas (ANK 29 straipsnio 1-3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 1-3 dalimis, 28 straipsnius, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
T. B. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
Pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį paskirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.
Pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (už nustatyta tvarka neįregistruotos transporto priemonės vairavimą) paskirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.
Pagal ANK 415 straipsnio 2 dalyje (už transporto priemonės be privalomos techninės apžiūros vairavimą) paskirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.
Pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį paskirti 600 eurų (šešių šimtų eurų) baudą.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį paskirti 1 800 eurų (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemones: teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams bei automobilio BMW 525 (v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, T. B. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą su administracinio poveikio priemonėmis: teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir T. B. priklausančios transporto priemonės automobilio BMW 525 (v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
T. B. Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20118831153.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.