- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-29
- Bylos Nr.
- N-444-965-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. nutarimo R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. balandžio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. D. dėl to, kad jis tą pačią dieną, 11 val. 10 min., ties Bieliūno gatvės 14 namu, Panevėžio mieste, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vengė atlikti narkotikų testą, t. y. atsisakė leistis patikrinamas ar nėra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59, 68, 70 punktu reikalavimus. R. D. padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnį.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 7 d. nutarimu R. D. už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 4000 litų baudą, už 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 1500 litų baudą. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi teismas skyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 4000 litų baudą.
Teismas konstatavo, kad asmens kaltė įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei teisme duotais parodymais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu ir transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu. Nurodė, kad nors iš R. D. parodymų ir rašytinių dokumentų – 2008 m. balandžio 7 d. prašymo atlikti apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų testą, specialisto išvados Nr. T-N 284/08 (01), Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 59 matyti, kad R. D. šlapime kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta, tačiau šie įrodymai nepaneigia aplinkybės, kad R. D. vengė apsvaigimo patikrinimo. Jokių objektyvių priežasčių, kodėl neatliko patikrinimo, būdamas policijos pareigūnų pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, asmuo nenurodė. R. D. parodymai, kad jis pasitikrinti nevengė, o pats po paleidimo iš policijos komisariato nuvyko į priklausomybės centrą ir pasitikrino apsvaigimą, nepaneigia aplinkybės, jog policijos pareigūnams pareikalavus, tikrintis apsvaigimą jis atsisakė. Todėl teismas padarė išvadą, kad R. D. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje. Taip pat teismas nurodė, kad pagal ATPK 330 straipsnio 1 dalį, kuri įtvirtina, jog vairuotojai pažeidę taisykles, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo momento, apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, padavimas šiuo atveju apskustos nutarties vykdymo nesustabdė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad R. D. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta.
Teismas pažymėjo, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo šalintina aplinkybė, jog R. D. pažeidė KET 68 punkto reikalavimus, kadangi asmuo nėra kaltinamas vairavęs transporto priemonę neblaivus (girtas) ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. R. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikė pakartotinai per metus padarytą tos pačios rūšies teisės pažeidimą bei tai, kad pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą. Taip pat atsižvelgdamas į padarytų pažeidimų pobūdį, padarymo motyvus, pažeidėjo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka) ir turtinę padėtį (dirba pagal verslo liudijimą, išlaiko mažamečius vaikus), teismas skyrė minimalias sankcijoje numatytas pinigines baudas.
III.
Apeliantas R. D. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad nevengė tikrintis apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Teigia, kad policijos pareigūnams pareikalavus tikrintis, dėl susijaudinimo negalėjo išskirti pakankamo kiekio seilių. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad patikrino vengimas buvo padarytas tyčia, tuo labiau, kad vėliau pats nuvyko tikrintis apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pažymi, kad pagal specialisto išvadą, buvo blaivus, t. y. nepasvaigęs, todėl tikslo vengti apsvaigimo patikrinimo neturėjo. Mano, kad teismas nepagrįstai įrodymais nepripažino vienų faktinių aplinkybių, o kitus įrodymus, kaip policijos pareigūnų parodymus, vertino šališkai. Taip pat nurodo, kad dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarimo, kuriuo buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, padavė apeliacinį skundą, o skundo padavimas sustabdo nutarimo vykdymą. Dėl šių aplinkybių mano, kad administracine tvarka buvo nubaustas nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu R. D. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimų, numatytų ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnyje, padarymą, t. y. už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones ir apsvaigimo patikrinimo vengimą. Tačiau apeliaciniame skunde teigiama, kad nuobauda paskirta nepagrįstai, kadangi asmuo nevengė tikrintis apsvaigimą bei turėjo teisę vairuoti transporto priemones.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. D. vengė apsvaigimo patikrinimo. Šiuo atveju pažymėtina, jog apsvaigimo patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti. Nors apeliantas teigia, kad sustabdžius policijos pareigūnams pasitikrinti apsvaigimo negalėjo dėl objektyvių priežasčių, t. y. negalėjimo išskirti reikiamo seilių kiekio, tačiau jokių objektyvių priežasčių, kodėl neatliko patikrinimo, būdamas policijos pareigūnų pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, asmuo nenurodė. Tai, jog paleistas iš policijos komisariato apeliantas savarankiškai nuvyko pasitikrinti į Priklausomybės ligų centrą ir pagal Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 59 asmuo buvo blaivus (b. l. 47), nepaneigia tos aplinkybės, kad asmuo vengė tikrintis apsvaigimą policijos pareigūnams pareikalavus.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pagal 330 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad vairuotojai, pažeidę taisykles, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo momento, apeliacinio skundo dėl nutarties, kuria paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, padavimas šiuo atveju apskustos nutarties vykdymo nesustabdė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. D. vairavo automobilį neturėdamas teisės tai daryti, taip padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.
Tad, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė ir kitų pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
R. D. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.