Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės F. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės F. G. ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos rytas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui A. K., dėl tikrovės neatitinkančių bei žeminančių asmens garbę ir orumą žinių paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

„Patriotais save laikantys kauniečiai [...] prieš tai buvo surengę kelias repeticijas. Paaiškėjo, kad 1995 metų sausio 9 dieną pagrindinis įtariamasis J. A. nužudymo byloje V. G. kartu su buvusiu Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinio tarnybų departamento pareigūnu J. Z. susprogdino namą.

Kauniečiai prie J. P. namo padėjo savadarbį sprogmenį, o vėliau džiaugėsi sudrumstę tam stribui ramybę“.

„Į pareigūnų, tyrusių 1996 metais įvykdytą pasikėsinimą į žinomą Kauno klinikų gydytoją profesorių L. K., akiratį vėl pakliuvo tie patys kauniečiai.

V. G. nuo atsakomybės už visus šiuos nusikaltimus išgelbėjo netikėtas įvykis...“

„Už šių dviejų kauniečių visą laiką stovėjo dar vienas žinomas žmogus - lietuviškų ginklų kūrėjas, buvęs Seimo narys A. P.“.

„1995 metų sausio 9-osios naktį J. Z. su V. G. automobiliu VAZ atvažiavo prie P. namo.

V. G. paprašė bičiulio palaukti mašinoje, o pats pasiėmė krepšį ir nuėjo tarstelėjęs, kad pagąsdins stribus.

Nesulaukęs V. G. J. Z. kiek pavažiavo automobiliu, bet netrukus sutiko bendrininką“.

„Važiuodami jie išgirdo sprogimą. Vėliau apie nusikaltimą V. G. pasigyrė žmonai F. G.. Jis pridūrė, kad Poderiai anksčiau buvo kažkaip pakenkę A. P..

„Mes juos patvarkėme",- maždaug taip žmonai pareiškė V. G. [...]“.

„1996 metų gruodžio 5-ąją apie 5 val. V. G. su juodu lagaminu rankose išėjo iš namų, o grįžo po 3 valandų.

F. G. paliudijo, kad lagaminą jos vyrui prieš porą mėnesių atgabeno J. Z.. Moteris matė, kaip sutuoktinis jame kažką meistravo.

Taikiklį kaunietis rodė ir žmonai, aiškino, kad su tokiu prietaisu niekada neprašaus pro šalį.

F. G. žiniomis, taikiklį jos vyrui dovanojo J. Z., grįžęs iš stažuotes JAV“.

„F. G. apie pasikėsinimą į L.K. kalbėjosi su vyru. Moteris svarstė, kad blogai pasielgta su garbingu žmogumi.

V. G. tuoj atkirto, kad L. K. nėra toks geras žmogus , trukdo jaunimui. Moteriai kilo įtarimas, kad, norėdamas atkeršyti už skriaudą pažįstamam medikui, nusikaltimą įvykdė jos vyras su J Z..

„Ar tai tik ne jūsų su Jonu darbeliai?“- pasiteiravo F. G..

Vyras reagavo labai agresyviai. Čiupo žmonai už kaklo ir stipriai suspaudė. V. G. piktai suriko, kad ši nekištų nosies, kur nereikia, ir mažiau kalbėtų.

Teisėsaugos pareigūnai surinko pakankamai V. G. kaltę įrodančių duomenų, o ikiteisminį tyrimą prieš J Z. nuspręsta nutraukti dėl įrodymų stygiaus.“ neatitinka tikrovės. Redakcija atsiprašo F. G..“

2. pripažinti, kad atsakovas nurodytame straipsnyje paskelbė apie ieškovę ir jos vyrą V. G. tikrovės neatitinkančias žinias;

3. priteisti iš atsakovo 80 000 Lt neturtinės žalos;

4. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas 2006-09-29 dienraštyje Nr. 223 (4790) išspausdino korespondento A. K. straipsnį „Patriotai buvo pasijutę teisėjais ir budeliais“, kuriame paskelbė apie ieškovės velionio vyro V. G. neva įvykdytus nusikaltimus, tačiau V. G. niekada nebuvo teistas už nusikalstamą veiką ar veikas. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-002-97 V. G. atžvilgiu yra nutrauktas pagal BPK 3 str. 7 p. Generalinė prokuratūra neskelbė baudžiamosios bylos dėl J. A. nužudymo ikiteisminio tyrimo duomenų, taip pat asmenų, kurie įtariami šio nusikaltimo padarymu, duomenų; neteikė šios bylos arba atskirų jos dokumentų susipažinti žiniasklaidos priemonėms, įskaitant ir atsakovui, ar kitiems asmenims (ne baudžiamojo proceso dalyviams); nedavė jokio leidimo kitiems asmenims skelbti kokius nors ikiteisminio tyrimo duomenis. Vadinasi, paskleista informacija yra ne tik neteisinga, bet ir gauta neteisėtai. Tokiu būdu buvo pažeminta velionio V. G. bei jo sutuoktinės garbė ir orumas.

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2008-02-11 sprendimu (b.l.95-98) ieškinį atmetė, nes atsakovas įrodė, kad straipsnyje „Patriotai buvo pasijutę teisėjais ir budeliais“ išspausdinti duomenys apie ieškovę ir jos velionį vyrą atitinka tikrovę, t.y. oficialaus teisėsaugos pareigūno dokumento – nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-002-97 – turinį ir prasmę, o ieškovė savo ruožtu nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtame nutarime bei ginčijamame straipsnyje užfiksuotus faktus. Ta aplinkybė, jog teisėsaugos institucijų pareigūnai neteikė informacijos žurnalistui apie ikiteisminį tyrimą, o tretysis asmuo neatskleidė nutarimą pateikusio asmens, nesąlygoja atsakovo atsakomybės esant nurodytam ieškinio dalykui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinę bei teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar pagal teisingai nustatytas faktines aplinkybes tinkamai taikė teisės normas. Nepaisydamas apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šiuo atveju nenustatyta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl 2006-09-29 dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnyje „Patriotai buvo pasijutę teisėjais ir budeliais“ išdėstytų teiginių tikrumo, jų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio, dėl atsakovo, kaip viešosios informacijos rengėjo, ir straipsnio autoriaus nesąžiningumo ir neteisėto informacijos paskleidimo, dėl tuo padarytos neturtinės žalos bei jos atlyginimo.

Teisė laisvai reikšti savo įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tačiau ši teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti – jos įgyvendinimo ribas lemia kitos konstitucinės vertybės. Viena jų – asmens garbė ir orumas, kuriuos gina Konstitucijos 21 str. Teisė į asmens garbės ir orumo apsaugą yra numatyta ir 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ( toliau – Konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 1995-04-27. Todėl, naudojantis informacijos (saviraiškos) laisve, turi būti paisoma Konstitucijoje ir kituose tarptautiniuose bei Lietuvos teisės aktuose numatytų apribojimų.

Konvencijos 10 str. 2 d., kaip jau nurodyta, yra įtvirtina kiekvieno asmens garbės bei jo teisių apsaugą, t.y. šio straipsnio 2 d. yra nustatyti pagrindai, kada saviraiškos laisvė gali būti apribota. Nacionaliniai įstatymai taip pat garantuoja asmens garbės ir orumo apsaugą ( CK 2.24 str., Visuomenės informavimo įstatymo ( toliau – VIĮ ) 4 str. 1 d.,13 str., 19 str. 3 d. (2006-07-11 šio įst. red.).

Dar viena konstitucinė pamatinė vertybė, kurią be išlygų gina ir saugo įstatymai, yra asmens nekaltumo, iki įstatymo nustatyta tvarka bei įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu bus įrodyta priešingai, prezumpcija (Konstitucijos 31 str.). Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos Konstitucinis Teismas, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindami nekaltumo prezumpcijos sąsajas su žmogaus garbės ir orumo gynimu, su kitomis konstitucinėmis teisėmis bei laisvėmis, yra pabrėžę, kad Konstitucijos 31 str. 1 d įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu ir žmogaus teisių bei jo laisvių garantija, jog ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai, taip pat kad viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo padarius nusikaltimą – priešingu atveju galėtų būti pažeista žmogaus orumas ir garbė, pakenkta įvairioms asmens teisėms ir laisvėms (Konstitucinio Teismo 2007-01-16 nutarimas, Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008). Analogiškos nuostatos, kad paviešinant tam tikrą informaciją apie konkrečios bylos procesą neturi būti vertinamas arba iš anksto sprendžiamas asmens kaltumo klausimas, taikytinos ir bet kuriam tokią informaciją paskleidusiam asmeniui (VIĮ 19 str. 3 d.).

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, susijusiais ir su nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, tokį patį savo reikalavimo faktinį bei teisinį pagrindą ieškovė buvo nurodžiusi ir ieškinio pareiškime, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių aplinkybių. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai vertino, jog ginčo straipsnyje paskelbti duomenys apie J. A. nužudymą, apie J. P. namo susprogdinimą, apie L. K. sužalojimą, ir jame ieškovės sutuoktinis V. G. yra įvardijamas kaip asmuo, įvykdęs šiuos nusikaltimus, o pati ieškovė kaip liudytoja, nurodžiusi galimai šiuos faktus patvirtinančias aplinkybes. Kolegija sutinka ir su teismo išvada, kad ieškovės nurodomi ieškinyje konkretūs teiginiai atitinka LR Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2006-09-07 ir 2006-09-29 nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą kai kurių asmenų atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-002-97 (b.l. 45-67) turinį bei prasmę, juose išdėstytus faktus; kad teiginys iš pastraipos „Išgelbėjo senaties terminas“ - „Už šių dviejų kauniečių visą laiką stovėjo dar vienas žinomas žmogus - lietuviškų ginklų kūrėjas, buvęs Seimo narys A. P.“ yra ne apie ieškovės sutuoktinį, o kitą asmenį.

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad straipsnio autorius savo nuomonę, jog apeliantės sutuoktinis V. G. yra įvykdęs tam tikrus priešingus teisei veiksmus, leidžiančius straipsnio antraštėje jį įvardinti kaip „teisėją“ ir „budelį“, iš esmės pagrindė teismo nepatikrintais ir teismo procesiniu dokumentu (nuosprendžiu) neįvertintais bei nepripažintais esant teisingais faktais, ką atsakovas patvirtino savo procesiniuose dokumentuose bei atstovo pasisakymuose teisme, teigdamas, kad rėmėsi tik minėtu prokuratūros nutarimu. Šiame straipsnyje ne tik buvo išdėstyta jo autoriaus nuomonė dėl V. G. kaltumo, paremta ikiteisminio tyrimo pareigūnų manymu surinkus pakankamai šio asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, bet ir formuojama tokia pati skaitytojų nuomonė apie V. G. esą padarytus nusikaltimus, nors jokiai kitai institucijai, išskyrus teismą, nesuteikta teisė spręsti asmens kaltumo ar nekaltumo klausimo (Konstitucijos 31 str. ir 109 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie atsakovo veiksmai nėra tapatūs VIĮ 54 str. 1 d. 1 p. nurodytoms išlygoms, sąlygojančioms viešosios informacijos rengėjo ar jos skleidėjo atleidimą nuo pareigos atlyginti žalą. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą atskirų asmenų atžvilgiu baudžiamojoje byloje, kurioje toks tyrimas dar tebevyksta (b.l. 9,15,44), negali būti besąlygiškai prilyginamas oficialiam ar viešai paskelbtam dokumentui minėtos teisės normos prasme, o jame esantys duomenys nėra vieši, priešingai, jie priskiriami neteiktinos, taigi ir neskelbtinos informacijos kategorijai (VIĮ 18 str.l 2 d.). Dėl tų pačių motyvų atmestini ir atsakovo atsikirtimų į apeliacinį skundą argumentai apie nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 45-65, 66-67) didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 str. 2 d. Antra vertus, speciali teisės norma - VIĮ 19 str. 3 d. tiesiogiai uždraudžia skleisti bet kokią informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui, tokie draudimai taip pat nustatyti ir Konvencijos 6 str. 2 d., 10 str. 2 d. Šį teisės imperatyvą atsakovas, paskelbdamas ginčo straipsnį, neabejotinai pažeidė. Todėl atsakovo samprotavimai atsiliepime į apeliacinį skundą apie savo sąžiningumą, apie tai, kad nutarime esantys duomenys nereikalavę išsamesnio žurnalistinio tyrimo, atmestini kaip šioje faktinėje situacijoje neturintys teisinės reikšmės - ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų tikrumas ir patikimumas, kiek tai susiję su konkretaus asmens kaltės klausimu, turi būti įvertinami pagal baudžiamojo proceso taisykles teismo, o vien nutarimo duomenų paskelbimas straipsnyje, kaip jau minėta, nebuvo teisėtas.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, asmens įvardijimas padarius nusikaltimą pripažintinas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejasi su žmogaus orumu ir garbe, kitomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, todėl asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimu pažeidžiama žmogaus garbė ir orumas. Todėl tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį (Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės teisingai konstatavęs ginčijamų žinių žeminantį ieškovės bei jos velionio sutuoktinio garbę ir orumą pobūdį, kartu nepagrįstai vertino, jog šiuo atveju egzistuoja atsakovo atleidimo nuo atsakomybės už šių žinių paskleidimą pagrindai. Susidariusi teisinė kolizija, kuomet duomenys tuo pačiu metu siaurąja prasme lyg ir atitinka tikrovę (prokuratūros procesinių dokumentų turinį), o plačiąją, vertinant per nekaltumo prezumpcijos prizmę, neatitinka, nes nėra teismo galutinio apkaltinamojo procesinio dokumento, spręstina taikant ne visus pažeistų teisų gynimo būdus, kurių prašo ieškovė. CK 2.24 str. 2, 4 dalyse nurodyti gynimo būdai, susiję su duomenų neatitikimo tikrovei fakto konstatavimu bei šių duomenų paneigimu per visuomenės informavimo priemones, netaikytini, nes tokiu atveju būtų sukurta teisės požiūriu negalima situacija, kuomet civilinio proceso tvarka paneigiami faktiniai duomenys, surinkti baudžiamojo proceso nustatytąja tvarka ir įvardinti BPK numatytuose procesiniuose dokumentuose.

Tačiau įstatymas numato ir kitus tokių asmenų, kurių garbė ir orumas yra pažeidžiami, teisių gynimo būdus, t.y. dėl tokių duomenų paskleidimo jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ( CPK 2.24 str. 1, 3, 5 dalys ). Taigi įstatymų leidėjas nustato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, patirtą skriaudą (CK 6. 250 str.). Ieškovė tokių išgyvenimų patyrė, įvardijo juos savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžiuose. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Šiuo konkrečiu atveju teismas atsižvelgia ir į tokią aplinkybę, kaip išplatinimo mastas - informacija paskleista iš neteisėtu būdu gautos ikiteisminio tyrimo medžiagos (b.l. 15) dideliu tiražu, per visuomenės informavimo priemonę, taigi su ja susipažino platus ratas asmenų. Kita vertus, atlygintinos žalos dydį mažina tai, kad savo teiginių apie dukros S. G. ligą bei jai nustatytą nedarbingumą (b.l. 79) būtent dėl perskaityto straipsnio apie tėvą (priežastinio ryšio), ieškovė neįrodė, be to, dalis straipsnio teiginių paremti pačios ieškovės liudijimais ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Kolegijos vertinimu, ieškovei priteistina 10 000 Lt neturinei žalai atlyginti, ir ši suma yra pakankama bei adekvati atsakovo padarytam teisės pažeidimui satisfakcija.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad netinkamas įrodymų vertinimas bei netinkamas materialinių teisės normų aiškinimas bei taikymas turėjo įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir priimti naują sprendimą - ieškinį iš dalies patenkinti.

Sutinkamai su CPK 93 str.4 d., atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė turėjo 400 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 17). Atitinkama dalis – 300 Lt (10 000 Lt x 3 %) šių išlaidų ieškovei iš atsakovo priteistina (CPK 93 str. 2 d.). Už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 1000 Lt (b.l.71). Iš dalies tenkinant tik vieną iš jos pareikštų savarankiškų teisinių reikalavimų, turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos pusiau, priteisiant iš atsakovo 500 Lt. Ši suma, kolegijos manymu, atitinka CPK 93 str. 2 d. nustatytus proporcingumo kriterijus bei CPK 98 str. įvardintus kriterijus – bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus dydžius.

Iš atsakovo valstybei priteistinos 12 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme įteikimu.

Ieškovės naudai taip pat priteistina 118 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą (b.l. 101) bei, tenkinant apeliacinį skundą tik iš dalies ir dėl jau aptartų šiame sprendime motyvų, dalis atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, t.y. 500 Lt (b.l.105).

Iš atsakovo valstybei pagal CPK 96 str. 1 d. nuostatą priteistina likusi dalis mokėtino už apeliacinį skundą žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista (b.l.115), t.y. 182 Lt ( 300 Lt – 118 Lt).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš UAB „Lietuvos rytas“ 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai ir 800 (aštuonis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti F. G. naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš UAB „Lietuvos rytas“ 12 (dvylika) litų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš UAB „Lietuvos rytas“ 182 (vieną šimtą aštuoniasdešimt du) litus žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš UAB „Lietuvos rytas“ 618 (šešis šimtus aštuoniolika) litų bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti F. G. naudai.