Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1484-880/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Data
2020-10-01
Bylos Nr.
e1-1484-880/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34894-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
E. K.
Baudžiamoji byla Nr. e1-1484-880/2020Proceso Nr. 1-01-1-34894-2020-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.4.
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasTeismo baudžiamasis įsakymasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 1 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

E. K. (E. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020-04-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

E. K. 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,55 promilių neblaivumą.

Šiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena su tėvais (duomenys neskelbtini) kaime. 2020 m. rugpjūčio 30 d. dienos metu su tėvais buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pas brolį L. K.. Važiavo tėvo automobiliu Opel Astra. Automobilį vairavo tėvas. Jis pats vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Tėvas savo automobilio niekada jam neduodavo, bet vairuoti jis moka. Kai atvažiavo pas brolį, tai tėvo automobilis stovėjo kieme prie jo namų. Raktai buvo automobilyje. Tą vakarą pas brolį visi šventė jo vaiko krikštynas. Dienos metu visi vartojo alkoholį. Tėvas praktiškai negėrė, nes vakare visus turėjo parvežti atgal namo. Jau po 22 val. brolis su tėvais ir dar kažkokiais žmonėmis stovėjo netoli nuo autobusų stotelės ir ten vyko kažkoks konfliktas. Stotelė yra visai netoli nuo brolio namų. Kadangi visi jau turėjo važiuoti namo, tai jis sugalvojo automobilį nuvaryti į stotelę, kad tiesiai iš ten važiuotų namo. Tėvas apie tai nieko nežinojo. Jis užsivedė automobilį ir juo iš kiemo nuvažiavo į autobusų stotelę. Joje sustojo ir sėdėjo už vairo. Tiesiog laukė, kol prieis tėvai. Toliau būtų važiavęs tėvas. Kol sėdėjo, prie jo privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Pasakė, kad automobiliu tik išvažiavo iš kiemo. Kaip suprato, pareigūnai patys tą matė. Jis neneigė, kad automobilį vairavo. Girtumas jam buvo nustatytas alkoholio kiekio matuokliu. Į jį pūtė du kartus. Dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus labai gailisi (b.l. 57-58, 67-68).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. 2020 m. rugpjūčio 30 d. 19.30 val. su savo kolege vyriausiąja patrule I. D. apie 22.20 val. vykstant į iškvietimą ir važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo iš kiemo išvažiuojantį automobilį, kuris išvažiavo į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę ir staiga šiek tiek pavažiavęs sustojo autobusų stotelėje. Kadangi automobilis sukėlė įtarimą, todėl tuoj pat prie jo privažiavo. Privažiavus prie automobilio įjungė raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius. Privažiavus pastebėjo, kad tai buvo automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie vairuotojo jis pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis nurodė, kad jo neturi, nes nėra išsilaikęs. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo E. K.. Pasiteiravus E. K., ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, šis nurodė, kad juos vartojo prieš dvi valandas. 22.26 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209 E. K. nustatytas 1,74 promilės girtumas, o 22.49 val. antruoju pūtimu nustatytas 1,55 promilės girtumas (b.l. 25-27).

Analogiškos aplinkybės yra nurodytos 2020 m. rugpjūčio 30 d. policijos pareigūnės I. D. tarnybiniame pranešime (b.l. 8).

Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 2 d. Vilniuje nusipirko automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su pardavėju buvo sudaręs automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilio savo vardu užregistravęs nebuvo, nes reikėjo praeiti jo techninę apžiūrą, sutvarkyti draudimo dokumentus. Automobiliu nevažinėjo, jis stovėjo kieme prie namų. 2020 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini) vyko jo anūko krikštynos ir neradus su kuo ten nuvažiuoti, su šeima pas sūnų į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo automobiliu Opel Astra. Kartu važiavo ir sūnus E. K.. Atgal į namus visi planavo grįžti tą patį vakarą. Automobilį vairavo jis. Sūnus E. K. vairuotojo pažymėjimo neturi ir automobilio jam niekada neduodavo. Prie sūnaus namų automobilis stovėjo kieme, rakteliai buvo palikti spynelėje. Vakare, maždaug apie 22 val., sūnaus namuose kilo konfliktas. Pradžioje viskas vyko namie, o vėliau konfliktas vyko lauke. Jis konflikte dalyvauti nenorėjo, todėl buvo nuėjęs prie netoliese esančios autobusų stotelės. Sūnus E. K. liko prie namų. Netrukus į stotelę iš kiemo jo automobiliu atvažiavo sūnus E. K.. Jis stotelėje sustojo ir stovėjo. Kaip jis pats suprato, sūnus iš kiemo automobilį išvarė, kad konflikto dalyviai kieme jo neapdaužytų. Jis žinojo, kad sūnus vartojo alkoholį. Sūnus toliau niekur nevažiavo, sėdėjo automobilyje. Netrukus prie jo privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Sūnui buvo patikrintas girtumas. Jis sūnui vairuoti automobilio neblaiviam tikrai nedavė, sūnus pats tai sugalvojo. Kadangi automobilis priklauso jam, jį prašo sugrąžinti (b.l. 34-36).

Atlikus tikrinimą prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARFM- 0209“ (patikros sertifikato Nr. 1217358) 2020 m. rugpjūčio 30 d. 22.49 val. E. K. nustatytas 1.55 promilių neblaivumas (b.l. 9).

2020 m. rugpjūčio 30 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. 22 val. 24 min E. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (b.l. 11).

Automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 30 d. buvo transportuotas į saugojimo aikštelę (b.l. 18).

VšĮ „Emprekis“ pateikė duomenis, kad panašaus automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1999 m. gamybos, vidutinė kaina 920 Eur (su PVM) (b.l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. kaltė įrodyta jo prisipažinimu, liudytojų A. A., J. K. parodymais, policijos pareigūnės I. D. tarnybiniu pranešimu, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, neblaivumo nustatymo aktu, t. y. įrodyta, kad E. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Žala byloje padaryta nebuvo, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

BPK 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešus E. K. apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siūloma bausmės rūšimi (b.l. 88-91).

Teismas, skirdamas bausmę E. K., atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. teistas vieną kartą, administracine tvarka per paskutinius tris metus baustas 7 kartus (b.l. 45), niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis 60 MGL. Tokio dydžio baudos paskyrimas atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė E. K. sumažinama trečdaliu.

Paskirta bausmė subendrinama su 2020 m. balandžio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Pagal BK 72 straipsnį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais. Minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamo atveju nustatyta, kad automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamojo tėvui J. K.. Įvykio metu automobilio savininkas J. K. neblaiviam E. K. automobilio neperdavė, automobilio jam vairuoti neduodavo ir anksčiau, pats E. K. automobilį paėmė savavališkai, niekam nesakęs, todėl šiuo atveju taikytinos būtent BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos – t. y. iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertė, kurios kaltinamasis neginčijo, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą yra 920 Eur su PVM (b. l. 20).

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką E. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1.55 prom. girtumo laipsnis. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, tačiau yra baustas administracine tvarka už vairavimą jam esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonių pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, todėl jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas 3 metams. Nors teisės vairuoti transporto priemones kaltinamasis neturi, tačiau baudžiamojo poveikio priemonė taikoma tam, kad ši teisė kaltinamajam neatsirastų nurodytu laikotarpiu.

Bylos duomenimis, automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 30 d. buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Transporto priemonės nuvežimo kaina 47 Eur, o saugojimo para 2,90 Eur. Šios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš E. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. (E. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, E. K. (E. K.) bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. balandžio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas visiškai sudedant ir galutinę subendrintą bausmę skirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą ir laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 6 val. iki 23 val. bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Įskaityti pagal 2020 m. balandžio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą laisvės apribojimo bausmės dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, E. K. (E. K.) nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. K. (E. K.) automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 920 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. K. (E. K.) baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams. Specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminą skaičiuoti nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

E. K. (E. K.) paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, pripažinti proceso išlaidomis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas išlaidas dėl automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo paslaugų ir iš E. K. (E. K.) priteisti 95,45 Eur proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Išaiškinti E. K. (E. K.), kad:

1. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Zinkevičius