Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2020 -08-03 sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra Ukrainos pilietis, kuris Ambasadai 2019 m. liepos 15 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą tuo pagrindu, kad jis vyksta dirbti į Lietuvą, numatoma atvykimo į Lietuvą data - 2020-07-31, numatoma išvykimo iš Lietuvos data - 2021-07-30, kviečiantis asmuo - UAB „Nermeka“, Marijampolė, Vasaros g. 24. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus: UAB „Nermeka 2020-07-15 tarpininkavimo prašymą išduoti vizą, kvalifikacijos pažymėjimą, darbo sutartį, kelionės draudimą (b. l. 80–89).

Ambasada, įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis, 2020-08-03 priėmė skundžiamą sprendimą (b. l. 85-86), kuriame nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (Įstatymo 19 str. 1 d. 1 p.); užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.).

Ambasados konsulas ginčijamą Sprendimą priėmė remdamasis pateiktais dokumentais bei informacija, gauta iš ES šalių ambasadų Ukrainoje, kadangi nustatyti faktai verčia abejoti numatomo buvimo tikslu bei sąlygomis, nes pareiškėjas nepateikė būtinos informacijos apie atvykimo tikslą ir sąlygas.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti jeigu:1) užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; 3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; 4) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės; 5) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; 6) priimtas sprendimas užsienietį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus; 9) jis neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti; 12) dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 13) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį; 14) jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis; 15) yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje; 16) yra nustatyta, kad užsienietį kviečia (kvietė) fiktyvi įmonė.

Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Europos Komisija 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtino Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarkos vadovą, kuriame nurodyta, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybių narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas ir kt.), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis. Teismas pažymi, kad Europos Komisijos sprendimu patvirtinta tvarka laikytina gairėmis, padedančiomis ambasadoje dirbantiems konsulams priimti sprendimą dėl vizų suteikimo.

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, pareiškėjui viza neišduota dėl to, kad: 1) užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Pažymėtina, kad sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį bei atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis.

Pareiškėjo teigimu, jis vizos gavimui pateikė visus reikalingus dokumentus, o sprendime nurodyti atsisakymo išduoti vizą pagrindai yra nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

Patvirtinamųjų dokumentų, kuriais gali remtis kompetentingos institucijos ir kurių neišsamus sąrašas pateiktas Vizų kodekso II priede, ir priemonių, kurias gali naudoti šios institucijos, įskaitant minėto kodekso 21 straipsnio 8 dalyje numatytą pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu, įvairovė patvirtina, kad prašymai išduoti vizą nagrinėjami išsamiai. Kompetentingos institucijos šį prašymą juo labiau turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. minėtą ESTT sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką). Tačiau pažymėtina, kad Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu, siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos, remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais. Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti šioms institucijoms didelę diskreciją matyti iš minėto kodekso 21 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies teksto; šiose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą „nelegalios imigracijos riziką“, skirti „ypatingą dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams ir nustatyti, ar kyla „pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių. Iš to matyti, kad kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai atsisakyti išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3469-756/2016).

Visų pirma, teismas pažymi, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės. Pareiškėjas neginčija fakto, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais jis grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo Ambasadai su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.

Taigi, konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra pagrindų, numatytų Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, kuriais remiantis turi būti atsisakoma išduoti vizą, t. y., ar kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti tiek pareiškėjo pateiktus, tiek savo surinktus duomenis, ką ginčo atveju, teismo vertinimu, padarė tinkamai - prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, pareiškėjo su prašymu išduoti vizą pateiktus duomenis ir dokumentus įvertino kartu su apie pareiškėją surinkta informacija.

Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs turimą informaciją iš ES šalių ambasadų Ukrainoje bei pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo bei kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Prašyme kaip pagrindinį kelionės tikslą pareiškėjas nurodė, kad vyksta į Lietuvą dirbti, jame taip pat nurodė šiuos duomenis: dabartinė profesinė veikla – bedarbis, numatoma atvykimo į Lietuvą data - 2020-07-31, numatoma išvykimo iš Lietuvos data - 2021-07-30, kviečiantis asmuo - UAB „Nermeka“, Marijampolė, Vasaros g. 24. 2020-07-10 darbo sutartyje Nr. 2052, sudarytoje tarp pareiškėjo ir UAB “Nermeka”, nurodyta, kad pareiškėjas priimamas dirbti suvirintoju dujomis ir elektra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, paprašė pareiškėjo pateikti darbo knygelę ir Ukrainos Valstybinio pensijų fondo pažymą apie darbą, tačiau pareiškėjas tokių dokumentų konsului nepateikė, o 2020-07-24 raštu nurodė, jog nėra dirbęs suvirintoju Ukrainoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas ne pirmą kartą prašo gauti nacionalinę vizą, t. y. jau anksčiau buvo gavęs nacionalinę vizą ir dirbo Lietuvos Respublikoje nuo 2019-10-28 iki 2020-02-16 UAB „Toltrade“, tačiau iš į bylą pateiktos Sodros pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 17), negalima daryti išvados, jos jis minėtoje įmonėje dirbo suvirintoju dujomis ir elektra, o Konsulo reikalaujamų rodymų, pagrindžiančių jo gebėjimą dirbti darbą nurodytą darbo sutartyje, pareiškėjas nei Konsului, nei teismui nepateikė, todėl, teismo verttinimu, tai sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, kas lėmė teisėtą ir pagrįstą pareiškėjo prašomos vizos neišdavimą. Be to, teismui pateiktame skunde pareiškėjas nenurodė, kad Ambasadai buvo pateikęs kokius nors dokumentus, patvirtinančius, kad jis Lietuvoje turės tinkamą gyvenamąjį plotą (pvz. viešbučio rezervaciją, būsto nuomos sutartį, nekilnojamojo turto savininko sutikimą dėl pareiškėjo apgyvendinimo ir pan.), kelionės atgalinį bilietą ar užsakymo patvirtinimą, todėl teismas daro išvadą, jog šis nacionalinės vizos neišdavimo pagrindas pareiškėjo prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu egzistavo, todėl teismo vertinamas kaip vienas iš savarankiškų pagrindų Ambasadai priimti sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą.

Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs ir įvertinęs turimus duomenis, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pareiškėjas nei Ambasadai, nei teismui nepagrindė teisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, ir sudarė pagrindą abejoti dėl pareiškėjo deklaruojamo nacionalinės vizos gavimo tikslo. Taigi Ambasada, neviršydama savo diskrecijos ribų, pagrįstai pareiškėjo atvejui pritaikė minėtus atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą neišduoti šios vizos pareiškėjui.

Teismo vertinimu, ginčijamo sprendimo motyvų išdėstymas aiškus ir nedviprasmiškas, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, byloje nenustatyta, kad sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ar netinkamai įvertinti surinkti faktiniai duomenys bei įrodymai ar netinkamai pritaikyti aktualūs teisės aktai, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus, teismas nenustatė kitų ginčijamo spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje, todėl daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįsatas. Antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam nacionalinę vizą - laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti sprendimą. Teismui konstatavus ginčijamo Ambasados sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. (V. M.) atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.