Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 11 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė M. Z. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. balandžio 27 d.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo realaus M. Z. sulaikymo ir nukreipimo vykdyti bausmę po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Z. paliktos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų, jokiomis priemonėmis ir būdais neieškoti ryšių ir nebendrauti su ja ir E. A. bei B. A., nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

Įstatyminio atstovo – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinis ieškinys K. G. interesais dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir išieškota iš M. Z. 200 (du šimtai) eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Z. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 21 d., laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 14.00 val., (duomenys neskelbtini), esančio buto kambaryje, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametę K. G., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau tris smūgius diržu jai į sėdmenis ir kojų sritis, taip smurtaudamas nukentėjusiajai K. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies srityje, dešinės blauzdos srityje, kairės šlaunies srityje, dešinio sėdmens srityje ir sukėlė fizinį skausmą.

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė M. Z. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir, prireikus, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nuteistojo M. Z. apeliaciniame skunde neginčijama kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, skunde keliamas tik paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, prašant sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei atidėti jos realų vykdymą.

6. M. Z. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas mažametei), padarymo. Įstatymų leidėjas už nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui asmeniui padarymą numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkrečią bausmę bei jos dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

7. Tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.

8. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai pripažino M. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, nors pagrįstai konstatavo nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog vadovaujantis BK 60 straipsnio 13 dalimi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad veiką padarė recidyvistas. Tačiau šios aplinkybės kaltinimą palaikanti prokurorė M. Z. neinkriminavo, todėl bloginti apelianto teisinės padėties aukštesnės instancijos teismas negali.

9. Padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra tyčinė. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog M. Z. smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametę K. G.. Smurtauta buvo su diržu suduodant ne mažiau tris smūgius į sėdmenis bei kojų sritis. Apelianto aiškinimai, kad jis norėjo tiesiog sudrausminti nukentėjusiąją, kuri neva skriaudė savo mažesniąją sesutę, vertinami kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę. Nuteistasis elgėsi šiurkščiai ir brutaliai prieš mažametį asmenį, dėl savo amžiaus negalintį apsiginti. Atkreiptinas dėmesys, kad šis smurtinis elgesys artimo šeimos nario atžvilgiu nėra pirmasis. M. Z. 2016 m. birželio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 119-121) yra teistas dėl smurto prieš savo sugyventinę B. A., kuri yra nukentėjusiosios K. G. motina. Anksčiau M. Z. yra teistas ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 1 dalis), kas patvirtina, jog smurtinis jo elgesys nėra atsitiktinis ar momentinis. Apeliantas negeba valdyti savo emocijų ir kilusių konfliktų spręsti racionaliais, apgalvotais, o ne smurtiniais veiksmais.

10. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kad šis teistumas M. Z. jau devintas. Anksčiau jis teistas ne tik dėl smurtinių nusikaltimų, tačiau ir dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, taip pat nusikaltimų viešajai tvarkai (1 t., b. l. 103-112), be to, ne kartą yra baustas ir administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (daugkartiniai transporto priemonės vairavimai, neturint tam specialiosios teisės, eismo įvykių sukėlimas ir kt.) (1 t., b. l. 97-101). Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis niekur nedirba (1 t., b. l. 124), taigi, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors nusikaltimo padarymo metu apeliantas buvo registruotas Darbo biržoje (t., b. l. 125), tačiau jo registracijos pradžia tik 2018 m. sausio 5 d., vadinasi, iki tol nuteistasis nesiėmė jokių priemonių darbiniam užimtumui užsitikrinti, nors yra jauno, darbingo amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), neturintis rimtų sveikatos problemų, apribojančių darbo paieškas. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad šis nusikaltimas yra padarytas bausmės vykdymo atidėjimo metu. Todėl apylinkės teismas M. Z. pagrįstai parinko griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Kadangi nusikalstamos veikos apelianto yra daromos sistemingai nuo pat paauglystės, nuteistasis savo elgesio visiškai nekoreguoja jau daugiau nei dešimt metų, todėl apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti jo atžvilgiu BK 61 straipsnio 4 dalį ir skirti ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Nors nuteistasis savo kaltę pripažino, tačiau aktyviai nepadėjo išaiškinti nusikaltimo. Į policijos pareigūnus dėl dukros sumušimo kreipėsi jos motina B. A. (1 t., b. l. 1), pats M. Z. apie savo priešingą teisei elgesį teisėsaugos institucijoms nepranešė, todėl vien jo prisipažinimas nelaikytinas aktyvia pagalba.

11. Nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmės vidurkis pagal BK 140 straipsnio 3 dalį yra vieneri metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų, apylinkės teismas nuteistajam skyrė tik šiek tiek minėtą vidurkį viršijančią bausmę, t. y. vienerius metus tris mėnesius laisvės atėmimo. Vertinti, jog ši bausmė yra neadekvati ir neproporcinga padarytai pavojingai smurtinei veikai, nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuo 2018 m. gegužės 15 d. jis vykdo individualią veiklą, atlikdamas statybos baigimo ir apdailos darbus, o (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su B. B., kuri augina du vaikus, ir prie kurių išlaikymo jis prisideda, nepaneigia padarytos išvados dėl bausmės individualizavimo teisėtumo bei pagrįstumo. Sugyventinių (žmonų) keitimas tik patvirtina, kad M. Z. tvirtų šeiminių santykių nepuoselėja, šeima jam nėra apsauginis veiksnys nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo.

12. Apeliantas norėtų, kad jo atžvilgiu būtų pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos, tačiau tokio prašymo tenkinimui teisėjų kolegija nenustatė reikiamo pagrindo. Spendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo ir konkretaus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymo, visada turi būti prieita prie motyvuotos išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, M. Z. asmenybė charakterizuojama neigiamai. Smurtas (ne pirmą kartą) buvo naudotas artimo asmens atžvilgiu. Be to, svarbu įvertinti tai, kad apeliantui bausmės vykdymo atidėjimo institutas anksčiau buvo taikytas tris kartus, taip pat taikytas ir lygtinio paleidimo institutas, tačiau jis nė karto nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalsdavo. Analizuojamas nusikaltimas padarytas būtent bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šie duomenys leidžia teigti, kad švelnus baudžiamumas M. Z. nėra efektyvus. Tik atliekant bausmę pataisos namuose, vykdant visas pataisos įstaigos darbuotojų rekomendacijas, pavyzdingai elgiantis ir sąžiningai dirbant, apeliantas gali įrodyti, kad jo vertybinė skalė pasikeitė, kadangi šiuo metu jo propaguojamas gyvenimo būdas prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir, nepaisant to, pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam realiu laisvės atėmimu. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo atveju aplinkybė, kad laisvėje nuteistojo laukia žmona, neturi jokios reikšmės bausmės individualizavimui.

14. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. Z. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.