- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-16
- Bylos Nr.
- A15.-1178-990/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- R. Z.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka nagrinėja administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. kovo 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistas D. N. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo R. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 563 straipsnyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnyje įtvirtinta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje yra tik vienas duomuo, leidžiantis sieti R. Z. su jam inkriminuojamais administraciniais nusižengimais- šis duomuo įtvirtintas 2018 m. vasario 27 d. asmens parodymo atpažinti protokole, kuriame nurodyta, kad K. L. atpažino R. Z. kaip asmenį, įvykio metu vairavusį automobilį „Volvo“. Vertindamas šį duomenį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta ANK 593 straipsnyje, administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: 1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; 3) atlikti parodymą atpažinti; 4) atlikti akistatas; 5) atlikti parodymų patikrinimą vietoje; 6) atlikti eksperimentą; 7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; 8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; 9) gauti specialisto paaiškinimus; 10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; 11) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos. Atliekant nurodytus veiksmus, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) nuostatos. Taigi ANK numato administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno teisę atlikti asmens parodymą atpažinti, tačiau tuo pačiu expressis verbis nukreipia į BPK kaip į teisės aktą, kuriuo vadovaujantis privalo būti atliktas šis procesinis veiksmas.
BPK 191 straipsnyje įtvirtintas parodymo atpažinti procesinis veiksmas. Vadovaujantis ia teisės norma apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Reikalavimas prieš parodymą atpažinti objektą apklausti atpažįstantįjį apie to objekto žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, yra svarbus vertinant atpažinimo metu gautų duomenų patikimumą ir yra esminis kriterijus sprendžiant dėl šių duomenų pripažinimo įrodymais.
Minėta, kad asmens parodymo atpažinti metu K. L. atpažino R. Z. kaip asmenį, įvykio metu vairavusį automobilį „Volvo“. Vertindamas šiuos duomenis teismas pažymi, kad įvykio dieną- 2017 m. spalio 6 d. K. L. rašydamas paaiškinimą nenurodė visiškai jokių duomenų, kaip atrodė automobilį „Volvo“ vairavęs asmuo, taigi akivaizdu, kad administracinį nusižengimą tiriantis asmuo, prieš parodydamas K. L. atpažinti asmenis, tame tarpe ir R. Z., privalėjo apklausti K. L. apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti automobilį „Volvo“ vairavusį asmenį- amžių, ūgį, kūno sudėjimą, plaukų spalvą ir ilgį, ypatingas žymes (ūsai, barzda, akiniai, randai, tatuiruotės, kalbėjimo akcentas, etc.), tačiau administracinį nusižengimą tyręs pareigūnas to nepadarė, dėl ko teismas parodymo atpažinti asmenį gautų duomenų negali vertinti kaip patikimų. Administracinio nusižengimo byloje yra į kompaktinę plokštelę įrašytas K. L. pateiktas vaizdo įrašas, tačiau šiame vaizdo įraše neužfiksuotas nagrinėjamus administracinius nusižengimus padaręs asmuo- vaizdo įraše užfiksuoti minėto asmens pasakyti žodžiai, tačiau iš girdimos automobilio „Volvo vairuotojo kalbos (akcento, balso tembro, kalbėjimo manieros) matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilį „Volvo“ galėjo vairuoti ne R. Z..
Teismo posėdžio metu R. Z. nurodė, kad įvykio dieną jis dirbo ir buvo darbe. Jis neturi teisės vairuoti transporto priemones ir automobiliu nevažinėja. Automobilį „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko L. C.. Teismo posėdžio metu I. B. nurodė, kad jis matė, kaip minėtu automobiliu iki pastarąjį įsigyjant I. T., naudojosi ir važinėjo L. C.. Teismas ėmėsi visų priemonių, siekdamas apie bylai reikšmingas aplinkybes apklausti L. C., tačiau pastarasis šaukiamas neatvyko, policijos pareigūnams jo atvesdinti nepavyko.
Minėta, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai, kad asmuo padarė administracinius nusižengimus, privalo įrodyti policija. Pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Teisingam ir pagrįstam sprendimui būtina apklausti L. C. (L. C.). Kartu teismas pažymi nesantis asmenų paiešką vykdanti institucija, asmenų, padariusių neteisėtas veikas, ieško policija.
Esami trūkumai yra esminiai, jie trukdo nagrinėti bylą iš esmės, todėl byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnio 1 dalimi, 627 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. Z. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą, grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.