Telšių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios atstovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Liatukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B.-G., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, anksčiau neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B.-G. smurtaudama sukėlė skausmą mažamečiui: 2012 m. spalio 21 d. apie 15 val. Mažeikių m. Žemaitijos g.50-1 esančiuose namuose buitinio konflikto su mažamete D. G. metu tyčia pėdkelnėmis ją smaugė.

Apklausta teisiamajame posėdyje apie jai pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamoji I. B.-G. kalta prisipažino ir parodė, jog tą dieną pas ją buvo dar du vaikai, ji laukiasi, buvo labai nervinga, be to, dar spaudė studijos, o vaikai kambaryje smarkiai rėkavo. Kelis kartus jų prašiusi nusiraminti, netriukšmauti. Po kurio laiko atėjusi dukterėčia pasakė, kad D. svaido per langą kojines. Prieš tai jų santykiai su D. buvo konfliktiški, nes ji gaudavo neigiamus pažymius iš daugelio dalykų, todėl jai buvo namų areštas, buvo uždrausta eiti prie interneto, neleista eiti į lauką. Atėjusi į kambarį ji paklausė, kas vyksta, kad reikia svaidyti per langą drabužius. D. išėjo į lauką parnešti kojinės, po to jos vėl pradėjo triukšmauti, vėl atėjo sesers dukra, kuri pasakė, kad D. vėl išmetė kojinę. Atėjusi į kambarį ji prašė vaikų nusiraminti, prašė D., kaip vyriausios kontroliuoti situaciją, tačiau ši ėmusi atsikalbinėti. Tuo momentu ji ant lovos buvo pasidėjusi pėdkelnes, kurias norėjo išmesti į šiukšlinę ir išeinant iš kambario paėmė jas, uždėjo D. ant kaklo ir patraukė ant savęs. Iš pykčio pasakė, kad gali pasmaugti. Po kurio laiko nuėjo į dukters kambarį ir susinervinusi nuplėšė nuo lentynų plakatus. Dieną D. atėjo prie pietų stalo, atsiprašė ir pasakė, kad daugiau taip nebedarys, nebenervins jos. Jai parėjus iš kolegijos paskambino, kad iš D. gautas skundas. D. sakė, kad nuėjusi į mokyklą ji nėjo skųstis, o nuėjo pas psichologę paklausti, ką daryti, kad nebesipykti su mama. Dukra sakė, kad ant kaklo buvo maža dėmelė, kurios ji net nemačiusi. Nurodė, jog gailisi dėl to, ką padariusi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios I. B.-G. prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

- nukentėjusiosios D. G. parodymais, jog kai su mama apsipyko, ši atėjo į kambarį ir liepė nerėkauti, nes sesuo G. mėtė savo rūbus po kambarį, o ji, mėgindama nuraminti, rėkė ant jos. Mama prašė apsiraminti, o ji mamai atsikalbinėjo, sakė, kad nieko nedaro. Mama paėmė nuo lovos pėdkelnes, apglėbė jomis jai kaklą už nugaros ir patempė į priekį. Traukdama pėdkelnes jomis perbraukė per kaklo šoną. Mano, kad taip gavosi netyčia. Ji beveik nieko ir nejutusi bei nebijojusi, nes žinojo, kad mama nieko nepadarys, nes mama yra labai geras žmogus ir ji nieko nepadarytų. Bet vis tiek buvo nerimas, nes mama pirmą kartą taip labai ant jos buvo supykusi. Uždėjusi pėdkelnes sakė, kad jai nerūpi, kad taps žmogžude. Tie žodžiai nelabai išgąsdino, nes žino, kad mama gali taip sakyti, bet taip nepadarytų. Kai traukė pėdkelnes, jautė deginimą, kaip su virve. Truputį buvo tuo momentu išsigandusi. Kai atitraukė pėdkelnes, ant kaklo liko raudona dėmelė. Po to konflikto ėjusi pas psichologę paklausti, ką daryti, kad nesipykti su mama. Psichologė liepė papasakoti, kaip buvo bei paklausė, ar galėtų užrašyti ant lapo. Ji paklaususi, ar niekam to lapo nepateiks. Atsakė, kad niekam, kad užrakins stalčiuje ir niekam į rankas neperduos, tačiau tas lapas atsirado pas vaikų teisių atstovę. Iš to, ką ji rašė, tik pusė yra tiesa, nes ji buvo supykusi ant mamos, todėl taip rašė;

- liudytojos K. B. parodymais, jog pas ją į kabinetą atėjo D. ir pasakė, kad buvo nuskriausta mamos ir dėl to su ja nenori gyventi, nori gyventi su močiute. Jai ant kaklo buvo labai didelė raudona žymė. Mergaitė teigė, kad buvo smaugta su vaikiškom pėdkelnėm. Pasitariusios su psichologe nutarė iškviesti vaiko teisių apsaugos tarnybą. Mergaitė rašė raštišką paaiškinimą, kas atsitiko namie. Mergaitė sakė, jog tai ne pirmas įvykis šeimoje, teigė, kad ir anksčiau buvo skriaudžiama mamos, nes tai priklauso nuo mamos nuotaikų kaitos – jei mamai gerai, tai namie viskas gerai, jei mama blogos nuotaikos, tai ir santykiai tarp judviejų kitokie. Ji pati mačiusi sužalojimus ant mergaitės – žymė ant kaklo buvo didelė, vos ne per pusę kaklo. Mergaitė verkė ir tą rytą tikrai prastai atrodė;

- 2012 m. spalio 24 d. Telšių AVPK Mažeikių r. PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Alfonso Vaičiaus tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog gautas informacinis pranešimas apie tai, kad 2012-10-21 15 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute I. B.-G. pėdkelnėmis smaugė dukrą D. G. ir taip jai sukėlė fizinį skausmą (5 b. l.);

- 2012-10-22 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu dėl galimai pažeistų vaiko interesų (8–10 b. l.).

LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį...“.

Mušimas arba kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant ir pan.

Kaltinamosios I. B.-G. veiksmai tyčia pėdkelnėmis smaugus D. G. kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui, nes pakaltinamas asmuo, uždėjęs pėdkelnes ant kaklo ir smaugdamas, negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai nesukels pavojingų padarinių.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl I. B.-G. padarius LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – smurtaujant sukėlus fizinį skausmą mažamečiui.

Nors nukentėjusioji D. G. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog kaltinamoji jos nesmaugė, o tik ant kaklo uždėjusi pėdkelnes jas tempė, taip sakiusi ir ikiteisminio tyrimo metu, bet apklausą dariusi policijos pareigūnė vis tiek užrašė, jog smaugė, nors ji taip nesakiusi, teismas tokius jos parodymus atmeta ir vertina kaip siekį padėti artimam asmeniui, su kuriuo susitaikė, išvengti atsakomybės. Kita vertus, pėdkelnių uždėjimas ant kaklo ir jų tempimas yra poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Kaltinamosios I. B.-G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nes ji pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajai I. B.-G. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamosios asmenybę – anksčiau neteista.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamosios požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – prisipažino ir gailėjosi padarius nusikalstamą veiką, nustatyta tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas sprendžia, jog padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis neigiamas poelgis, jai skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis ir paskirtosios bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskiriant įpareigojimus (BK 54, 56 ir 75 straipsniai).

Išaiškintina I. B.-G., kad kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo ji privalo atvykti į probacijos tarnybą (LR Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Ž. Gžimaila, gindamas viešąjį interesą, t. y. mažametės D. G., interesus, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu D. G. patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir baimę, šoką, pažeminimą, nes smurtą patyrė iš savo mamos, be to, buvo pažeistos vaiko, kaip žmogaus pagrindinės teisės – teisė į sveikatą, asmens neliečiamybę.

Vadovaudamasis bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes iš kaltinamosios I. B.-G. nukentėjusiajai D. G. priteistina 500 litų dydžio neturtinė žala (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254, 297 – 305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. B.-G. pripažinti kalta pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant šešis mėnesius neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Išaiškinti I. B.-G., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo ji privalo atvykti į probacijos tarnybą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. Gžimailos civilinį ieškinį ginant viešąjį interesą patenkinti visiškai.

Priteisti iš I. B.-G. nukentėjusiajai D. G. 500 Lt (penki šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.