Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Rimantas Sipavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-594/2016

Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-22-1-00806-2010-3

2016 m. sausio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Rimo Švirino, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui T. D., nuteistajam J. P., jo gynėjui advokatui R. B., civilinio ieškovo – (duomenys neskelbtini) bendruomenės, atstovui M. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo – (duomenys neskelbtini) bendruomenės atstovo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. (toliau – J. P.) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 284 str. 1 d., laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams;pagal BK 170 str. 2 d. (2010 m. rugpjūčio 21 d. veika), laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 170 str. 2 d. (2011 m. balandžio 20 d. veika), laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskiriant J. P. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinta vienu trečdaliu, J. P. paskiriant galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, sutinkamai su BK 48 str. 5 d. 1 p., 5 p., nuostatomis, J. P. uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu lankytis žydų bendruomenės namuose ir jų teritorijose.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas, iki bausmės vykdymo pradžios paliktos nepakeistos.

(duomenys neskelbtini) bendruomenės civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies – (duomenys neskelbtini) bendruomenei iš nuteistojo J. P. priteisiant 1000 (vieną tūkstantį) eurų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir 170 str. 2 d., už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 21 d., apie 10.30 val. viešoje vietoje, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios (duomenys neskelbtini) bendruomenei, tyčia demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – įžūliu elgesiu, žinodamas, kad žydams kiauliena yra nešvarus gyvulys, kurio patekimas į šventą vietą – žydų sinagogą yra religijos pažeminimas, įžeidimas, prie kiaulės galvos vinimis pritvirtinęs kepurę bei plaukų sruogas, padėjo šią kiaulės galvą prie sinagogos pastato išorinių lauko durų, - pamaldų metu, kurios dėl to buvo nutrauktos, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės asmenis.

Be to, J. P. pagal BK 170 str. 2 d. nuteistas ir už tai, kad 2011 m. balandžio 20 dieną, tiksliau nenustatytu laiku, jis, veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą viešai tyčiotis, niekinti ir skatinti neapykantą prieš žydų tautybės asmenis pakabinant plakatą su įžeidžiančiais žydų tautybės asmenis užrašais, prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), suradęs plakatui pagaminti tinkamos medžiagos atraižų ir raištelių, tinkamų plakatui pririšti, perdavęs tyrimo metu nenustatytam asmeniui pinigų nenustatytam kiekiui plakato užrašui nupiešti reikiamų dažų įsigijimui, kartu ant plakato užrašę „Hitleris buvo teisus JUDEN RAUS“, viešoje vietoje, prie sinagogos, priklausančios (duomenys neskelbtini) bendruomenei, vidiniame kieme esančios tvoros, tyrimo nenustatytam asmeniui, pririšus plakatą, tokiu būdu, viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės asmenis.

Pabrėžiama, jog nors (duomenys neskelbtini) bendruomenės civilinis ieškinys buvo tikslinamas, tačiau tik todėl, kad pareiškiant galutinį civilinio ieškinio variantą, buvo įvertinta tai, kad J. P. nagrinėjamu atveju padarė dvi tikslingas ir planuotas nusikalstamas veikas prieš žydų tautybės asmenis, atsižvelgta į patirtus išgyvenimus ir padarinius po nusikalstamos veikos padarymo, kokius išgyvenimus patyrė bendruomenės nariai ir kaip į šią situaciją reagavo visos Lietuvos judėjų tikėjimo asmenys, kokias neigiamas emocijas ir išgyvenimus jiems sukėlė skaitytojų komentarai po gausybe publikuojamų straipsnių Lietuvos spaudoje.

Teismo posėdyje nuteistasis J. P. bei jo gynėjas advokatas R. B., prašė civilinio ieškovo atstovo M. B. apeliacinį skundą atmesti, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio ieškovo atstovo M. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Iš Kauno apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo, matyti, kad juo nesutinkama tik su civiliniam ieškovui – (duomenys neskelbtini) bendruomenei, priteistu neturtinės žalos dydžiu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, nevertindama J. P. veiksmų kvalifikacijos bei jo veiksmų teisinio vertinimo, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. , 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas bei kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, vienas iš teisės į patirtos žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimą realizavimo būdų - civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 str.).

Sutinkamai su BPK 110 str. 1 d., civiliniu ieškovu gali būti pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tokiu būdu akivaizdu, kad civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamajame procese gali pateikti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, civilinis ieškovas – (duomenys neskelbtini) bendruomenė, atstovaujama fizinio asmens M. B., yra įgijus juridinio asmens statusą, kurio teisinė forma – tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija (b. t. 1, b. l. 57-59), kas leidžia pagrįstai teigti, jog šio juridinio asmens tikslai yra siejami su bendruomenės narių interesų ir poreikių tenkinimu. Praktikos, kai neturtinė žala dėl įtariamojo ar kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos atlyginama juridiniam asmeniui laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1-244/2014, 1A-599/2015, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-243-135/2011 ir kt.).

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau kartu tai nepaneigia neturtinės žalos atsiradimo galimybės ir juridiniam asmeniui. Tokia žala paprastai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Būtent (duomenys neskelbtini) bendruomenės bei jos narių pažeminimu dėl skundžiamu nuosprendžiu neteisėtais pripažintų J. P. veiksmų ir buvo grindžiamas (duomenys neskelbtini) bendruomenės, atstovaujamos jos vadovo M. B., civilinis ieškinys. Jame nurodoma, kad J. P. savo neteisėtais veiksmais, pažemino (duomenys neskelbtini) bendruomenę bei jos narius, apie J. P. neteisėtus veiksmus buvo diskutuojama tiek žiniasklaidoje, tiek ir internetinėje erdvėje, dėl ko (duomenys neskelbtini) bendruomenė bei jos nariai buvo užgauliojami, žeminami, jų atžvilgiu reiškiant antisemitines nuomones. Analogiškos pozicijos, nesutinkant su skundžiamu apylinkės teismo sprendimu dėl civiliniam ieškovui priteistos neturtinės žalos dydžiu, buvo laikomasi tiek apygardos teismui pateikiant apeliacinį skundą, tiek ir išdėstant savo nuomonę teisiamojo posėdžio metu.

Be abejonės, J. P. neteisėti veiksmai, kai prie (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios (duomenys neskelbtini) bendruomenei, buvo padėta kiaulės galva su pritvirtinta kepure bei plaukų sruogomis bei pakabintas plakatas su užrašais „Hitleris buvo teisus Juden raus“, sutrikdė juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) bendruomenės veiklą. Remiantis analizuojamoje baudžiamojoje byloje pateiktais duomenimis, šie įvykiai buvo plačiai aprašomi žiniasklaidoje bei internetinėje erdvėje (www.alfa.lt, „Respublika“, www.delfi.lt, www.lrytas.lt, ir kituose šaltiniuose), ką patvirtina byloje esantys duomenys (b. t. 2, b. l. 16-17, 121-152), po pateiktais straipsniais žmonės rašė komentarus tiek apie žydų religinę bendruomenę, tiek apie jos veiklą bei šiai bendruomenei priklausančius narius, reikšdami priešiškas žydų bendruomenės atžvilgiu savo nuotaikas, nepasitenkinimą bei antisemitines nuostatas. Neabejotina, kad šias diskusijas paskatino būtent neteisėti J. P. veiksmai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog dėl šių įvykių (duomenys neskelbtini) bendruomenė neabejotinai patyrė neturtinės žalos, ką visiškai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Kaip matyti iš apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo, civilinio ieškovo – (duomenys neskelbtini) bendruomenės, atstovas M. B. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu civilinio ieškovo naudai priteistos neturtinės žalos dydžiu – 1000 eurų, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį nuo 15350 eurų iki 1000 eurų, neanalizavo esminių neturtinės žalos dydį apsprendžiančių kriterijų, neatsižvelgė į J. P. įvykdytų nusikalstamų veikų tikslą, pakartotinumą bei pasekmes, į tai, kokiu būdu buvo vykdomi nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai, nevertino ir to, jog nuo aptariamų veikų nukentėjo labai jautri socialinė grupė asmenų.

Vertinant šių apelianto argumentų pagrįstumą, o tuo pačiu sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra pateikiami CK 6.250 str. 2 d., tai yra patirtos ža­los pa­dariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikš­mingos ap­lin­ky­bės, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijai, ką teisingai savo apeliaciniu skundu pažymėjo ir civilinio ieškovo atstovas. Tačiau šiuo aspektu vis tik atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siek­iama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti civilinio ieškovo (žalą patyrusio) ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Būtent todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įma­no­ma teisingiau kompensuoti žalą patyrusio asmens netektis. Tuo tarpu teismo funkcija yra nustatyti teisingą pi­ni­gi­nę kompensaciją už patirtą skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. tyčinės nusikalstamos veikos pasireiškė sistemingumu (buvo įvykdytos trys nusikalstamos veikos, dvi kurių sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį), veikos buvo įvykdytos be jokios aiškios priežasties, kurstant neapykantą žydų tautybės asmenims, tačiau jos nesukėlė negrįžtamų pasekmių. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl komentuojamų J. P. veiksmų pasikeitė (duomenys neskelbtini) bendruomenės, kaip juridinio asmens, veiklos rezultatų vertinimas ar požiūris į tokią veiklą (paminėti veiksmai didelio rezonanso visuomenėje nesukėlė), nėra jokių duomenų ir apie tai, kad šio juridinio asmens (ne pavienių jos narių) vertinimas visuomenėje sumažėjo ar pasikeitė neigiama linkme, taip pat, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenės vertinimas visuomenėje lyginant ją su kitomis religinėmis bendruomenėmis, pasikeitė (į neigiamą pusę), kas turi ypatingą reikšmę apsprendžiant juridiniam asmeniui padarytos neturtinės žalos dydį. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad byloje pateikti straipsniai bei po jais esantys žmonių komentarai yra pakankamai seni, jie iš esmės sutapo su J. P. inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo laiku, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nepasitenkinimas žydų religine bendruomene, ką savo apeliaciniu skundu akcentuoja civilinis ieškovas, nesitęsė ilgą laiką, jis baigėsi sulig žiniasklaidoje ir interneto erdvėje patalpintų straipsnių galiojimu. Sprendžiant civiliniam ieškovui skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į J. P. materialinę padėtį. Nors tai negali būti esminė aplinkybė, apsprendžianti civiliniam ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau šiuo aspektu ji negali būti sumenkinama. Remiantis analizuojamos baudžiamosios bylos duomenimis, J. P. yra dirbantis, tačiau gauna vos 325 eurų atlyginimą, negana to, jo teigimu turi įsipareigojimų įmonei „Omnitel“, kreditą, kurio dar nėra gražinęs („Bobutės paskola“), duomenų apie kokį nors jo turimą turtą, nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo turtinė padėtis yra gera. Be to, įvertintinas ir asmens, pada­riusio žalą, po­žiūris į padarytą veiką. Sutinkamai su bylos medžiaga, J. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai dėl jų gailisi, neturtinės žalos padarymo fakto neginčijo. 2015 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jo buvo prašoma 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau jam buvo duotas pernelyg trumpas laiko tarpas jai atlyginti, todėl žalos dydžio klausimą paliko spręsti teismui.

Nors apeliaciniu skundu, grindžiant motyvus dėl pernelyg mažos civiliniam ieškovui priteistos neturtinės žalos sumos, akcentuojami (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariai, teigiant, jog dėl neteisėtų J. P. veiksmų jie patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, nurodant ir paties (duomenys neskelbtini) bendruomenės vadovo M. B. dvasinius išgyvenimus dėl analizuojamų įvykių, tačiau šiuo aspektu atkreiptinas civilinio ieškovo dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje situacijoje civiliniu ieškovu buvo pripažintas vienintelis asmuo, t. y. (duomenys neskelbtini) bendruomenė, todėl sprendžiant šiam juridiniam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, šios bendruomenės nariams, kaip atskiriems fiziniams asmenims, padaryta žala nevertintina. Analogiškai pasisakytina atsakant ir į apeliacinio skundo argumentus dėl paties M. B. patirtų išgyvenimų – civilinio ieškinio jis, kaip fizinis asmuo, byloje nebuvo pareiškęs, todėl teigti, jog dėl jo paties dvasinių išgyvenimų juridinis asmuo - (duomenys neskelbtini) bendruomenė patyrė 15350 eurų neturtinę žalą, teisinio pagrindo nėra.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vis tik sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju (duomenys neskelbtini) bendruomenės reikalaujamos 15350 eurų neturtinės žalos suma yra nepagrįstai didelė dėl neteisėtų J. P. veiksmų atsiradusių negatyvių padarinių kompensavimui, nesiderina su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei neatitinka tiek bendrojo valstybėje egzistuojančio pragyvenimo lygio, tiek ir J. P. finansinių galimybių, todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ji pagrįstai buvo sumažinta, priteisiant 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu, įvertinus visus aukščiau aptartus argumentus bei teismų praktiką, teisinio pagrindo nėra.

Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad J. P. išreiškė norą atlyginti (duomenys neskelbtini) bendruomenei padarytą neturtinę žalą, jos dydžio klausimą palikdamas spręsti teismui. Pažymėtina, jog civilinio ieškinio pagrįstumo bei dydžio klausimą, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis sprendžia teismas, tai priskiriama išskirtinai teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, kompetencijai, kas reiškia, jog tokiu atveju teismas nėra saistomas proceso dalyvių nuomonių, samprotavimų ar pageidavimų. Nustačius, jog byloje pareikštas civilinio ieškinio reikalavimas yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ar neadekvačiai per didelis, teismas turi teisę tiek jį sumažinti, tiek ir padidinti.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl neturtinės žalos, priteistos civilinio ieškovo naudai, dydžio ir tėra civilinio ieškovo atstovo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, neturtinės žalos požymių bei jos dydžio nustatymo kriterijų interpretacija. Įvertinus išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Tokiu būdu, apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio ieškovo – (duomenys neskelbtini) bendruomenės, atstovo M. B. apeliacinį skundą atmesti.