Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. E. prašymą suinteresuotiems asmenims M. M., I. M., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/22/00902 pradėtą pagal 2022 m. birželio 28 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-1217-944/2022 dėl 4767,70 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. M, išieškotojo S. E. naudai. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad skolininkas nuo 2016-06-25 yra sudaręs santuoką su I. M. (vykd. b. l. 4, 38, 49). Duomenų, jog tarp skolininko M. M. ir I. M. būtų sudaryta vedybų, sugyventinių, turto padalijimo sutartys byloje nėra (vykd. b. l. 38). Antstolio 2022 m. liepos 19 d. turto arešto aktu Nr. S1g-38088 areštuotas skolininko M. M. sutuoktinės I. M. darbo užmokestis, mokamas I. M. UAB „Kokybės ekspertai“, išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 % gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį CPK 736 str. nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, taip pat areštuotos piniginės lėšos skolininkui M. M. priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise, esančios ir/ar patenkančios į sutuoktinės I. M. vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), esančiose akcinėje bendrovėje „Swedbank“ ir Nr. (duomenys neskelbiami), esančioje UAB „Paysera LT“ (vykd. b. l. 67-69).

Vadovaujantis CPK 667 straipsnyje įtvirtinta tvarka, 2022 m. liepos 19 d. antstolis priėmė sutikimą Nr. S1g-38169, kuriuo pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų, nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (vykd. b. l. 70-72). Skolininkas per nustatytą terminą antstolei nepateikė notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

Antstolis 2022 m. spalio 28 d. išsiuntė išieškotojui siūlymą kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (pareiškimo priedas).

CPK 667 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui M. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės I. M. ½ dalis sutuoktinės I. M. piniginių lėšų, esančių jos banko sąskaitose, bei ½ dalis piniginių lėšų, gaunamų iš I. M. darbo santykių. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartis tarp skolininko M. M. ir jo sutuoktinės I. M. sudaryta nebuvo, turto padalijimo faktų skolininkės ir sutuoktinio santuokos metu nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai). CK 3.88 straipsnio l dalies 1 punkte numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų sutuoktinių turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, taip pat tai, jog nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjo prašymas tenkinamas, nustatant, jog skolininkui M. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės I. M. gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilygintinų pajamų bei ½ dalis piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės I. M. vardu atidarytose banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), esančiose akcinėje bendrovėje „Swedbank“, ir Nr. (duomenys neskelbiami), esančioje UAB „Paysera LT“ (CPK 667, 737 straipsniai).

Pareiškėjas (kreditorius) taip pat prašo iš skolininko priteisti jam 641,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, vertindamas civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus ir vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, mano, kad bylinėjimosi išlaidos priežastiniu ryšiu yra susiję tik su skolininku, iš kurio vykdomas išieškojimas vykdymo procese, kuriame jis nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas ir pareiškėjo turėtas 641,30 Eur bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš skolininko (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) M. M., asmens kodas (duomenys neskelbiami), priklauso ½ dalis sutuoktinės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbiami), gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilygintinų pajamų bei ½ dalis piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbiami), vardu atidarytose banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), esančiose akcinėje bendrovėje „Swedbank“, ir Nr. (duomenys neskelbiami), esančioje UAB „Paysera LT“.

Priteisti iš skolininko M. M., asmens kodas (duomenys neskelbiami), 641,30 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 30 centų) bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui S. E., asmens kodas (duomenys neskelbiami).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. Nr. 0010/22/00902 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.