Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjos 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams įpareigojant šiuo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dvylika mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d.

Taip pat vadovaujantis BK 67 straipsniu 3 dalimi bei 68 ir 72 straipsniais, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta T. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams; konfiskuotas T. B. priklausantis automobilis „Nissan Micra“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d.6 apie 13.30 - 14 val. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 9038/2017(01) T. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,34 promilės etilo alkoholio.Alytaus apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, priimtame nuosprendyje konstatavo, kad T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 7 dalyje.Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2018 m. gegužės 23 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo yra nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.Skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei paliko neišspręstas abejones dėl įvykio, asmens kaltės. Nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi jame padarytos išvados dėl įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo, nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Apeliantas teigia, kad jis automobilio būdamas neblaivus nevairavo. Į sodų bendriją, pas draugą, atvyko būdamas blaivus. Kadangi tiksliai neatsiminė, kur yra draugo sodas, važiuodamas pristabdydavo, kas galėjo sukelti įspūdį, jog vairuoja neblaivus. Tokių parodymų laikėsi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Policijos pareigūnai jį sustabdė einantį miškeliu, bet ne vairuojantį automobilį. Jis savanoriškai parodė vietą, kurioje buvo palikęs savo automobilį. Vairuodamas lengvąjį automobilį iš (duomenys neskelbtini), asmeniškai, nei su vienu byloje apklaustų liudytojų, kurie liudijo, kad galimai vairavo automobilį neblaivus, jis nebendravo. Skundo autorius pažymi, kad įstatyme įsakmiai konstatuota, kad baudžiamojoje atsakomybėje traukiamas tas, kas vairavo keliu transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitu psichika veikiančių medžiagų. BK 281 straipsnio prasme vairavimas, reiškia judančios transporto priemonės valdymą. Šiuo atveju nustatyta, kad atvykus pareigūnams, automobilis buvo miške ir jis jį pats parodė, jiems paklausus kur yra jo automobilis. Taigi, automobilis buvo sulaikytas, bet ne jam jį vairuojant. Taip pat skunde nurodo, kad garso įraše fiksuotas 17 min. laikas, kuomet pranešėjai jo nematė, kas paneigia moters buvusios kartu su liudytoju M. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis buvo dingęs iš jų akiračio tik 5 minutes. Liudytojų duoti parodymai teisme, yra prieštaringi, jie yra nenuoširdūs, nes jie neįsitikinę dėl jam teikiamų kaltinimų, pranešė policijai, apie galimas aplinkybes, ir vėliau, visais įmanomais būdais siekė jį apkalbėti, vengdami atsakomybės, už tiesos neatitinkantį pranešimą policijai.Apeliantas pažymi, kad susiekęs su draugu A. N., sutarė susitikti prie miške esančio ežerėlio, kur susitikę vartojo alkoholį. Šias aplinkybes patvirtino teisimojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. G.. M. S. pateiktame garso įraše esantys duomenys, tai tik pranešėjų fiksuotos kalbos, susiformavusi tuo metu jų nuomonė, jų samprotavimai, ir išsivaizdavimai, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Byloje esanti jo fotonuotrauka, vairuojant automobilį, taip pat, nepatvirtina jo neblaivumo. Be to, apeliantas nurodo, kad teisme, A. N. paaiškino aplinkybes, dėl kurių nevyko pas ikiteisminio tyrimo tyrėją. Teisme jis paliudijo, kad su ikiteisminį tyrimą atliekančia tyrėja E. V. nebendravo, ji su juo nebuvo susisiekusi ir jis nežinojo, kad buvo kviečiamas pas ją atvykti. Vėliau, buvo išvykęs laikinai dirbti ir gyventi į Vokietiją ir nebuvo informuotas apie teismo posėdžius. Kuomet sužinojo, kad kviečiamas į teismo posėdį, jis atvyko, ir nurodė jam žinomas aplinkybes. Skundo autoriaus nuomone, teismas per didelį dėmesį skyrė aplinkybei, kad jis ir liudytojas A. N., jiems pavartojus alkoholį ir apsvaigus, nurodė skirtingas judviejų išsiskyrimo aplinkybes. Svarbu yra ir tai, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. pranešėjas su šeima į policijos komisariatą nevyko. Teismas nekritiškai vertino vaizdo ir garso įrašus, kuriuos pateikė pranešėjas, apie tariamą automobilio vairavimą neblaivaus asmens. Taip pat nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad jis pirminius parodymus policijoje davė būdamas neblaivus ir pasakojo netiesą t. y. save apkalbėjo, nes norėjo, kad kuo greičiau jį išleistų iš areštinės.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo T. B. gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas pripažino T. B. kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus: paties nuteistojo parodymus, liudytojų parodymus, taip pat teisiamajame posėdyje ištirtus rašytinius įrodymus.Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad automobilį vairavo blaivus, tik susitikęs su draugu vartojo alkoholį, o automobilis stovėjo. Be to, jo policijos pareigūnai vairuojančio automobilio nesustabdė. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. B. pirmą kartą apklausiamas įtariamuoju davė skirtingus parodymus, tvirtindamas, kad automobiliu buvo atvykęs pas brolį dar 2017 m. rugpjūčio 25 d., o pėsčiomis ėjo pas draugą. Nors T. B. apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios apklausos metu buvo neblaivus ir save apkalbėjo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad T. B. įtariamuoju buvo apklaustas ne iš karto po sulaikymo, o praėjus beveik parai laiko. Nuteistojo T. B. parodymus duotus pirmosios instancijos teisme ir argumentus nurodytus apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip jo gynybinę versiją ir juos atmeta. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad T. B. iškeltą versiją, jog jis neblaivus automobilio nevairavo, paneigia liudytojo M. S. parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu, liudytojos J. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu bei vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys. Priešingai nei nurodė nuteistasis T. B., liudytojai M. S. ir J. S. betarpiškai matė T. B. vairuojantį automobilį, jį stebėjo, kol atvyko policijos pareigūnai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti minėtų liudytojų parodymais, tokių duomenų epateikė ir apeliantas. Taip pat iš dalies T. B. kaltę patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų B. E., K. M. parodymai. Iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad atvykus įvykio vietą T. B. nurodė skirtingas aplinkybes, teikdamas, kad tą dieną automobilio iš viso nevairavo, o sužinojęs apie filmuotą medžiagą dėl to labai susinervino. Liudytojų M. S. ir J. S. parodymais nustatyta, kad jiems važiuojant link S., išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį, kurio vairuotoją įtarė esant neblaiviam. Jie sekė šį automobilį ir susisiekė su policija. Minėtas automobilis visada buvo jų akiratyje. Be to, vairuotojas buvo sustojęs ir išlipęs iš automobilio. Jo svirduliavimas einant patvirtino jų įtarimą, jog vairuotojas galimai neblaivus. Be to, jų parodymus patvirtina ir garso įrašas bei vaizdo įrašas. Byloje esantis garso įrašas paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad liudytojai M. S. ir J. S. ilgą laiko tarpą (17 minučių) nematė T. B., nes garso įrašas rodo, jog nuo to momento, kai moteris praneša policijai, kad sekamas automobilis nuvažiavo link miško ir jo toliau neseka, iki pranešimo, kad vairuotoją pamato einantį pėsčią, praėjo apie 5 minutes. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl liudytojų R. G. ir A. N. yra teisėtos ir pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtų liudytojų parodymus vertino kritiškai. Visų prima, liudytoja R. G. nuteistojo T. B. įvykio dieną nematė, neva su juo kalbėjo tik telefonu. Be to, tiek R. G., tiek nuteistasis T. B. bei A. N. yra draugai. Pagrįstai apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad liudytojų R. G. ir A. N. parodymais verčia abejoti ir tai, jog pastarieji parodė, kad su T. B. bendravo apie valandą laiko, tačiau tokius jų parodymus paneigia garso įrašas, nes kaip jau nustatyta liudytojai M. S. ir J. S., T. B. savo akiratyje nematė tik penkias minutes. Taip pat iš byloje esančios tarnybinio pranešimo ir liudytoja apklaustos tyrėjos E. V. parodymų matyti, kad šioje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą, tyrėja buvo susisiekusi su A. N., kuris atsisakė atvykti ir duoti parodymus apie jo bendravimą įvykio dieną su T. B., nurodydamas, kad su juo nebuvo susitikęs ir nieko nežinantis. Įvertinus tai, daroma išvada, kad nuteistojo T. B. atžvilgius baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnis 7 dalį ir naikinti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo nuosprendį ir T. B. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo. Priešingai nei nurodė apeliantas apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog T. B. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Nissan Micra“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam T. B. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendį nuteistojo T. B. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.