- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-237-340/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22064-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, Kelmės rajono apylinkės teismui, Šiaulių apygardos teismui, L. B., I. I.
- Kategorijos
- 93.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, Kelmės rajono apylinkės teismui, Šiaulių apygardos teismui, L. B., I. I. dėl Konstitucinės teisės į bešališką ir nepriklausomą teismą pažeidimo, atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atkurti iki jo teisės pažeidimo – 2013-04-19 Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo – buvusią padėtį, pripažįstant, kad šia nutartimi buvo pažeistos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintos jo teisės į bešališką ir nepriklausomą teismą; 2) atkurti iki jo teisių pažeidimų – 2013-11-19, 2013-12-12, 2014-01-29, 2014-03-18 Kelmės rajono apylinkės teismo nutarčių priėmimo buvusią padėtį, kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, siekiant nustatyti, ar BPK 59 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 3 dalies nuostatos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „(...) dėl keliems teisėjams pareikšto nušalinimo nusprendžia tą bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija (...)“ bei „(...) jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats. (...)“ neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio nuostatai, kad „(...) asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas (...)“ bei konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principams bei siekiant nustatyti ar BPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatos toje apimtyje, kuria nustatyta, kad „(...) šioje kodekso dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl pareikštų nušalinimų (...)“ neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio nuostatai, kad „(...) asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo belą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkais teismas (...)“ bei konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principams.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. K. ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, jog ieškinį atsisakytina priimti, nes ginčas nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Nurodė, jog ieškovas ieškinį grindžia aplinkybėmis susijusiomis su Baudžiamojo įstatymo taikymu ir reikalavimo patenkinimas turėtų įtakos baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Teismas nurodė, kad nei CPK 1 straipsnis, nustatantis kokios kategorijos bylos nagrinėtinos taikant civilinio proceso įstatymus, nei CPK 22 straipsnis, kuris reglamentuoja civilinių bylų priskirtinumą teismams, nenumato galimybės civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėti bylas, susijusias su baudžiamojo įstatymo taikymu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismo išvada dėl to, jog CPK 1, 22 straipsniai nenumato galimybės CPK nustatyta tvarka nagrinėti bylas, susijusias su baudžiamojo įstatymo taikymu, yra nepagrįsta, nes prieštarauja Konstitucijos 6 straipsnio nuostatomis. Anot apelianto, konstitucinė teisė į bešališką ir nepriklausomą teismą turi būti ginama, nepriklausomai nuo baudžiamojo įstatymo taikymo, nes ieškinio dalykas yra civilinės teisės į nepriklausomą nuo bešališką teismą gynimas, nesikišant į baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir neprašant priimti sprendimo, kuris galėtų turėti tiesioginės įtakos baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Pažymi, jog ieškiniu prašoma konstatuoti, kad buvo pažeista Konstitucija, tačiau tai jokiu būdu negali turėti tiesioginės įtakos baudžiamosios bylos nagrinėjimui, nes ji nagrinėjama BPK nustatyta tvarka. Teisė į bešališką ir nepriklausomą teismą yra absoliuti Konstitucinė vertybė ir pagal savo prigimtį yra civilinė teisė, nes ši teisė yra perkelta iš Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, kuri reglamentuoja asmenų civilines teises ir laisves. CK 1.136 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, tame tarpe ir pagrindinio įstatymo – Konstitucijos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje. Jos tinkamą įgyvendinimą užtikrina civilinio proceso teisės principai: teisminės gynybos prieinamumo, teisės į tinkamą teismo procesą, proceso koncentracijos, bendradarbiavimo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir kiti principai. Konstitucijos 28 straipsnyje reikalaujama, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų ir nevaržytų kitų asmenų teisių bei laisvių. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta CPK, kurio 135 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai ieškinio formai ir turiniui. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo aiškiai suformuluoti jo dalyką ir pagrindą, t. y. išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias jo reikalavimą, bei nurodyti jas patvirtinančius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju, apeliantas civilinėje byloje pareikštu ieškiniu iš esmės siekia jo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priimtų procesinių sprendimų panaikinimo; nurodo, jog baudžiamojoje byloje priimti procesiniai sprendimai bei baudžiamojo proceso normos, kurių pagrindu buvo priimti tokie sprendimai prieštarauja atitinkamiems Konstitucijos straipsniams.
Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškinys pagal nurodytus ieškovo reikalavimus nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Apeliantui kvestionuojant baudžiamojoje byloje priimtus procesinius sprendimus, taip pat baudžiamojo proceso teisės normas, reiškiant reikalavimus atkurti iki jo teisės pažeidimo - 2013 m. balandžio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties, 2013 m. lapkričio 19 d., 2013 m. gruodžio 12 d., 2014 m. kovo 18 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarčių baudžiamojoje byloje priėmimo buvusią padėtį, iš esmės ginčijami Baudžiamojo proceso teisės normų taikymo klausimai, dėl ko vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 1 p. toks ginčas nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi sprendžiamam klausimui dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.