- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- ATP-382-327/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-21-3-00986-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimu A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159 str. 5 d., ir nubaustas trijų tūkstančių litų bauda už tai, kad 2012 m. lapkričio 5 d., 10 val., buvo nustatyta, kad jis, statant kaimo turizmo pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė esminius statinio projekto sprendinius: nesilaikė techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytoje žemės sklypo vietoje: pastato vakarinė dalis nutolusi nuo sklypo ribos 15,72 m ir 12,55 m vietoje projekte nurodytų atstumų 18,4 m ir 14,7 m, pastato rytinė dalis nutolusi nuo sklypo ribos 32,73 m ir 35,48 m vietoje projekte nurodytų atstumų 11,54 m ir 16,59 m. Pastato išorės matmenys neatitinka statinio projekto: pastato ilgis 34,7 m. (projektinis 54,7 m), plotis rytinėje dalyje 18,7 m (projektinis 37,26 m).
Šalies argumentai
A. B. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą. Skunde nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad A. B. vykdė kaimo turizmo pastato statybą pagal 2011 metais parengtą projektą, kuriam 2011-07-07 Kauno rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam projektui pritarė visi privalantys tikrinti projektą subjektai, atstovaujantys Kauno rajono savivaldybės administraciją bei inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai, valdytojai ir naudotojai. A. B., remiantis partnerystės sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), statybos vykdymo darbus 2012-06-01 perdavė užsakovui UAB “(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal statinio projektą ir 2012-06-01 techninės priežiūros sutartį pradėjo vykdyti statybos darbus, prisiimdami ir atsakomybę už darbą. Statybos darbai buvo pradėti pagal patvirtintą statinio projektą. Statant paaiškėjo, kad papildomų lėšų iš Europos Sąjungos paramos fondo nebus galimybių gauti, todėl buvo nuspręsta statyti dalį statinio, o dėl statinio rekonstrukcijos nuspręsta kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administraciją prašant išduoti atitinkamą leidimą, pateikiant iš naujo svarstyti sumažinto statinio planą. Tai, kad buvo pradėta statyti tik dalis statinio pagal 2011-07-07 išduotą statybos leidimą, patvirtina savavališkos statybos akte nurodytos statinio ribos bei galiojantis leidimas statyti naują statinį. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2012-11-05 patikrinus statinio statybos faktą paaiškėjo, kad statybų vykdytojas nukrypo nuo projekto, todėl A. B., nedelsiant 2012-11-16 kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti atitinkamą statinio rekonstrukcijos statybą leidžiantį dokumentą ir pateikė visus tam reikalingus dokumentus techninio projekto pakeitimui. 2012-11-05 savavališkos statybos aktas buvo surašytas realiai pastačius tik statinio dalies pagrindines sienas, o pažeidimas konstatuotas kaip savavališka viso statinio statyba. Pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusią Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakciją A. B., nustačius projekto nukrypimus, turėjo teisę savanoriškai pateikti Kauno rajono savivaldybei prašymą dėl statinio - kaimo turizmo pastato techninio projekto pakeitimo bei pasinaudoti tokiu statinio įteisinimo būdu, kuo A. B. ir pasinaudojo. Todėl, vadovaujantis išdėstytu bei esant galiojančiam ir statybą leidžiančiam dokumentui, nebuvo teisinio pagrindo pripažinti A. B. pažeidus teisės aktus, kadangi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. *4 d., asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę naujai parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs įstatymu nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į A. B. apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Institucija) nurodė, kad su A. B. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. B. kaltė buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis.
Pagal ATPK 159 str. 5 d. administracinę atsakomybę užtraukia naujo neypatingo statinio savavališka statyba. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Įstatymo) 2 str. 71 d. nustato, kad savavališka statyba tai yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Įstatymo 2 str. 93 d. nustato, kad esminiai statinio projekto sprendiniai - statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomų teritorijų apsaugos ir (ar) nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės paveldosaugos reikalavimus.
Kauno rajono savivaldybės administracija pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. parengtą pastato projektą 2011-07-07 statytojui A. B. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują pastatą – kaimo turizmo pastatą su gyvenamosiomis patalpomis (b. l. 7). Institucija, nagrinėdama skundą, 2012-10-17 atliko statybos patikrinimą ir surašė aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis, taip pat ir kitais statytojo pateiktais dokumentais, nustatė, kad kaimo turizmo pastato statyba vykdoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Statytojas, turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-05-27 parengtą Pastato ašių nužymėjimo vietoje aktą, pastatą statė ne tik kad mažesnių gabaritų, nei kad buvo nurodyta projekte, bet ir neišlaikydamas projekte nurodytų atstumų nuo sklypo ribos. Todėl apelianto argumentai, kad jis pastatą statė pagal leidimą ir projektą (tik truputį nukrypdamas nuo jų) tik patvirtina, jog statybos metu buvo pažeisti esminiai pastato projekto sprendiniai, kas ir buvo pagrindu surašyti 2012-11-05 Savavališkos statybos aktą.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, jis, neturėdamas tinkamos kvalifikacijos, statybos vykdymo darbus perdavė vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir turėtų prisiimti atsakomybę. Tačiau būtent pats apeliantas A. B. po 2012-11-05 Savavališkos statybos akto surašymo savo pasiaaiškinime (b.l. 22) nurodė, kad negavus paramos iš ES paramos fondų, neturėjo pakankamai lėšų statyti visą suprojektuotą pastatą, todėl pradėjo statyti tik 1/2 pastato dalį, taip pat A. B. 2012-11-16 kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrių ir savo prašyme nurodė, kad „dėl finansinių aplinkybių savavališkai sumažino pastato dydį bei porą metrų paslinko pastatą“ (b.l. 33), o tai patvirtina, kad nukrypimai nuo projekto buvo padaryti būtent statytojo A. B. valia dėl statytojui susiklosčiusių finansinių aplinkybių, todėl ir atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą turi prisimti statytojas, t. y. asmuo, kuris ir pavedė bei užsakė atlikti tokius statybos darbus, kurie neatitiko parengtų ir patvirtintų esminių statinio projekto sprendinių šiems pakeitimams neturėdamas naujo išduoto statybą leidžiančio dokumento.
Taip pat atmestina kaip nepagrįsta ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Įstatymas suteikė statytojui A. B. teisę savanoriškai kreiptis dėl savavališkos statybos įteisinimo ir tai turėtų jį atleisti nuo atsakomybės ir neigiamų pasekmių. Įstatymo 28 str. 1 d. numato, kad Institucijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai: „1) nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą,<...>; 2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą <...> bylą dėl administracinės nuobaudos skyrimo arba siunčia šį protokolą teismui; 3) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam administracijos padalinio vadovui.“ Pažymėtina, kad Įstatymo nuostatos nenumato, kad statytojo pasinaudojimas jam Įstatymo 28 str. *4 d. suteikta teise įteisinti savavališką statinio statybą, kai Institucija, išnagrinėjusi savavališkos statybos faktą, pareikalauja iš statytojo (užsakovo) savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, pašalina jo administracinę atsakomybę už savavališką statinio statybą.
Be to, Įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28(1) straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo (Žin., 2010, Nr. 84-4401) 24 str. 4 d. numato, kad, jeigu statytojas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja Inspekciją; šiuo atveju vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas, o skiriant administracinę nuobaudą statytojui (užsakovui), savanoriškas jo kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe. Tačiau nagrinėjamu atveju, statytojas A. B. kreipėsi dėl savavališkos statybos įteisinimo ne savanoriškai, o tik po Savavališkos statybos akto surašymo, pasinaudodamas Įstatymo 28 str. numatyta jam teise, o tokio atvejo Įstatymas nekvalifikuoja kaip lengvinančios aplinkybės administracinės nuobaudos skyrimo metu.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, administracinė nuobauda A. B. individualizuota tinkamai, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra adekvati padarytam administraciniui pažeidimui, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas
nutaria:
A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.