- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- 1-336-721/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00532-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- M. V.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1982-05-06 Mažeikiuose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamojo vieta (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent 2014 m. gegužės 18 d. apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), be jokios aiškios priežasties, žmonai A. V. rankomis suėmė už plaukų ir tempė į žemę, taip nukentėjusiajai A. V. sukėlė fizinį skausmą.
Taip pat jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent 2014 m. gegužės 18 d. apie 18.54 val., atvykus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui D. V. ir patruliui G. Ž. į butą (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje fakto bei sulaikius smurtautoją M. V., kuriam buvo uždėti antrankiai ir, išvedus jį iš buto į laiptinę, bandė ištrūkti, pabėgti, nevykdė teisėto pareigūnų reikalavimo eiti į tarnybinį automobilį, smogė galva D. V. į dešinį skruostą, taip padarydamas dešinio skruosto sumušimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, pristačius į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatą, lipdamas lauk iš tarnybinio automobilio, smogė galva patruliui G. Ž. į dešinę galvos pusę, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.
K. M. V. savo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pripažino visiškai ir parodė, kad 2014-05-18 vakare grįžo labai neblaivus iš žmonos brolio vestuvių į namus. Namuose buvo žmona Aušra su mažametėmis dukromis. Dėl girtumo negali tiksliai paaiškinti dėl ko žmona iškvietė policijos pareigūnus. Ar konfliktavo, ar prieš žmoną naudojo fizinį smurtą, nepamena, bet mano, kad galėjo smurtauti, tačiau tiksliai ką jis žmonai padarė, nepamena. Jis pamena, kad buvo išėjęs nusipirkt cigarečių ir kai parėjo atgal į namus, pamatė policijos pareigūnus. Jis taip pat prisipažįsta, kad jis keikė necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus, elgėsi agresyviai. Pamena, kad jam uždėjo antrankius, tačiau ar bute, ar laiptinėje uždėjo antrankius nepamena, bet kai jam uždėjo antrankius, tai jis dar labiau įpyko, nes antrankius labai suveržė. Jis priešinosi policijos pareigūnams, nes nenorėjo, kad jį išvežtų į policijos komisariatą. Laiptinėje jis
vienam policijos pareigūnui galva sudavė taip pat į galvą, o ar sudavė smūgius antram policijos pareigūnui ar ne, tiksliai pasakyti negali, bet gal ir galėjo būti, nes abu policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policiją. Jis buvo neblaivus, labai įpykęs ir visų aplinkybių paaiškinti negali, nes nelabai ką ir pamena. Savo tokio poelgio jis pateisinti negali, dėl viso šito nuoširdžiai gailisi. Žmonos jis atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Policijos pareigūnų nuoširdžiai norėtų atsiprašyti, atlygino ligonių kasai padarytą žalą dėl policijos pareigūno sužalojimo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su vyru M. V. yra vedę 10 metų ir gyvena kartu nuomojamajame bute (duomenys neskelbtini), augina du mažamečius vaikus. 2014-05-19 po pietų, galėjo būti apie 17 val., ją Mariaus mama su dukrytėmis parvežė į namus, nes savaitgalį šventė brolio vestuves, o vyras pasiliko švęsti toliau. Vakarop apie 18.30 val., į namus parėjo M. Jis buvo stipriai neblaivus ir kai ji atidarė buto duris, matė, kad jis jau yra piktas ir, eidamas į virtuvę, garsiai, vartodamas necenzūrinius žodžius, pradėjo reikalauti paduoti jam valgyti, o ji jam atsakė, kad buvo vestuvėse ir grįžo namo alkanas. Tai greičiausiai jam nepatiko, jis priėjo prie jos, suėmė rankomis jai už plaukų ir pradėjo juos temti, tempė link žemės, tas tempimas plaukų, jai labai buvo skaudus, ji pradėjo verkti, bet jam nieko nesakė ir jis paleido plaukus. Paskui jis pasakė, kad eina pasiimti pinigų, nes kažkur juos turi ir ją pastūmė, kad ji pasitrauktų ir kad jis galėtų nueiti į kitą kambarį. Kai ją pastūmė, ji atsirėmė į šaldytuvą. Po tokių veiksmų, ji labai išsigando, dukrytės buvo kambaryje, kur jos galėjo girdėti tą triukšmą, bet nematė. Kai M. nuėjo į kambarį, o ji ėjo link koridoriaus, išgirdo, kad tame kambaryje į kurį nuėjo M., dužo stiklai, bet kas ten sudužo, nežiūrėjo. Tada ji garsiai sušaukė dukrytėms, kad ateitų ir pasakė bėgam lauk, nes gali ir joms kliūti. Ji į lauką išbėgo basa ir bėgant laiptinėje paskambino policijai ir pranešė, kad prieš ją smurtauja vyras. Jai stovint su dukromis prie laiptinės, išėjo ir M., bet ji tai pamačiusi paėjo toliau, nes labai bijojo, kad ko nors nepadarytų. M. kelias minutes pastovėjo prie laukinių durų ir nuėjo tiesiai, tada ji su vaikais parbėgo į namus, užsirakino buto duris. Pasižiūrėjo kur dužo stiklas ir pamatė, kad M. išmušė sekcijos stiklą. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriems paaiškino dėl ko kvietė, ir, būnant bute policijos pareigūnams, į namus parėjo M.. Pareigūnams pasakė, kad tai jos vyras, tada policijos pareigūnai jam uždėjo antrankius, nes jis buvo agresyviai nusiteikęs, jis priešinosi, keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais: gaidžiai, sakė, žino jų pavardes, jiems bus blogai, gal dar ką sakė, bet buvo dideliame šoke ir nepamena. Kai išsivežė vyrą policijos pareigūnai, ji užsirakino duris ir visą naktį negalėjo užmigti, nes buvo labai išsigandusi. Po tokio vyro elgesio, kai jis tempė už plaukų, ji patyrė fizinį skausmą, daugiau sužalota nebuvo, pas medikus nesikreipė ir nesikreips. Ankščiau taip pat prieš ją M. yra smurtavęs, bet niekur nesikreipdavo, nes kai tik išgeria jis tampa labai agresyvus jos atžvilgiu, vis kartoja, kad vaikai ne jo, kad jis vienas išlaiko šeimą. Po šio įvykio M. jos atsiprašė, atsiprašė ir dukrų, vaikai išreiškė norą, kad tėvas vėl gyventų kartu (20, 21 b. l.).
Nukentėjusysis D. V. parodė, kad 2014-05-18 dirbo kartu su patruliu G. Ž. ekipaže ir 18.55 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyras smurtauja prieš žmoną, yra mažamečių vaikų, namuose viską daužo. Atvykus nurodytu adresu, duris atidarė nukentėjusioji A. V., kuri paaiškino, kad grįžęs jos vyras M. V., be jokios priežasties pradėjo ant jos šaukti, kad vaikai, kuriuos augina, neva yra ne jo, keikti, sakydamas, kad užmuš, išdaužys dantis, tampė už plaukų ir ją stumdė. Nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, verkė, iš to išgąsčio drebėjo, namuose buvo ir dvi mažametės dukros, matėsi, kad tos mergaitės taip pat buvo išsigandusios, verkė. Kol buvo pas nukentėjusiąja bute, smurtautojo namuose nebuvo. Nukentėjusioji nupasakojo, kaip jos vyras atrodė ir jis su G. Ž. išėjo, sėdo į tarnybinį automobilį ir apvažiavo aplinkinius kiemus, nepastebėję smurtautojo, vėl grįžo į (duomenys neskelbtini) butą. Toliau nukentėjusioji pasakojo įvykio aplinkybes ir į namus grįžo jos vyras M. V., kuris tik įėjęs į butą ant jo pradėjo šaukti ką jis čia daro. Matėsi, kad vyriškis buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, tada pasakė, kad važiuos į policijos komisariatą, kadangi įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, tai yra smurtavo prieš savo žmoną ir iškarto jam uždėjo
antrankius, nes matėsi, kad jis buvo labai agresyviai nusiteikęs. Apklausę nukentėjusiąją, ėjo lauk iš buto, jis smurtautoją paėmė už dešinės rankos ir jį vedė, kolega G. Ž. ėjo jau priekyje smurtautojo, ir, tik išėjus iš Taikos g. 12-18 buto, visa savo jėga smurtautojas galva trenkė jam į dešinės galvos pusę ir jis pajuto stiprų smūgį į dešinį skruostą. Jis smurtautojui pasakė, kad už pasipriešinimą policijos pareigūnui, gali būti iškelta baudžiamoji byla, tada jis jam pasakė „ko čia verki kaip boba, tiek čia tegavai“. Tada jis smurtautoją prirėmė prie sienos, kad jis apsiramintų, nes buvo labai agresyvus, ir truputį apsiraminus, tada vedė toliau į tarnybinį automobilį. Prie tarnybinio automobilio smurtautojas aktyviai priešinosi, mėgindamas tiek jam, tiek jo kolegai G. Ž. įspirti, stipriai muistėsi, kad tik jis galėtų ištrūkti, visiškai nereagavo į jų prašymą nesipriešinti, net į tarnybinį automobilį sėstis atsisakė, bet buvo dar kartą įspėtas, kad už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą yra atsakomybė, tačiau M. V. į jų įspėjimus nereagavo, toliau juos įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais sakydamas: gaidžiai, pyderai, kad jį pakas, jis jį susiras, žino kur gyvena, jis apie jį viską žino, tada jis jo paklausė iš kur jis taip apie jį viską žino, gal yra kur buvę susitikę, o jis jam atsakė kas jam rūpi. Įsodinę į tarnybinį automobilį, atvyko į policijos komisariatą, ir laipinant jį iš tarnybinio automobilio, jis galva trenkė G. Ž. į galvą. Girtumą nusistatyti atsisakė, bet akivaizdžiai matėsi, kad jis buvo girtas. Po šio įvykio surašė tarnybinius pranešimus ir jis nuvyko į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kadangi labai skaudėjo dešinį skruostą ir buvo patinusi dešinė akis. Apžiūrėję medikai diagnozavo dešinio skruosto sumušimą, suleido nuo skausmo vaistų ir išleido gydytis į namus. Po šio įvykio jis patyrė fizinį skausmą ir prašo įtariamąjį nubausti, kadangi jis turi už savo veiksmus atsakyti (24 b. l.).
Nukentėjusysis G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus D. V. parodymams, tik jis parodė, kad kai įsisodino smurtautoją į tarnybinį automobilį, D. V. vairavo automobilį, o jis sėdėjo gale už jo ir, kai atvyko į policijos komisariatą, D. V. išlipo iš automobilio, kad ateiti atidaryti dureles, kad jis su smurtautoju galėtų išlipti, tada jam smurtautojas savo galva trenkė į dešinę galvos pusę, kliuvo į galvos dešinės pusės smilkinį, smūgis stiprus nebuvo, tačiau fizinį skausmą patyrė. Po šio įvykio surašė tarnybinius pranešimus, D. V. nuvyko į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, liepė ir jam važiuoti, bet jis atsisakė, nes pagalvojo, kad jokių stiprių sužalojimų nėra. Jis pas medikus nesikreipė, pas teismo med. ekspertą nesikreips, nes per vėlai kreiptis ir sumušimas jau praėjo. Dėl šio įvykio jis patyrė fizinį skausmą. (26 b. l.).
Iš 2014-06-17 specialisto išvados Nr. G858/14(04) matyti, kad D. V. padarytas dešinio skruosto sumušimas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (34 b. l.).
Iš 2014-06-23 susitaikymo protokolo matyti, kad M. V. apsiprašė nukentėjusiosios A. V., su ja susitaikė, ji kaltinamajam jokių pretenzijų nereiškia, prašo bylą nutraukti (47 b. l.).
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad M. V. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje, nes jis, mušdamas sutuoktinę, sukėlė jai fizinį skausmą bei pasipriešino valstybės tarnautojams – Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patruliams, vykdžiusiems viešojo administravimo funkcijas.
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, jog BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai asmuo yra padaręs keletą nusikalstamų veikų, iš kurių tik dėl vienos ar kelių gali susitaikyti su nukentėjusiuoju, ir jam gali būti pritaikytas BK 38
straipsnis, už kitų nusikalstamų veikų padarymą jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais. BK 38 straipsnio 2 dalis draudžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tik recidyvistą, pavojingą recidyvistą, taip pat asmenį, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Baudžiamasis įstatymas nenumato kitų apribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, tame tarpe dėl padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, t. y. įstatymas nedraudžia teismui, esant visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, svarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už keletą nusikalstamų veikų, numatytų minėto straipsnio 1 dalyje. Už kitą nusikalstamą veiką draudžiama atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tik tuomet, kai nauja nusikalstama veika buvo padaryta po susitaikymo (arba kai asmuo yra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas). Atitinkamai, jeigu asmuo yra padaręs kelias BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus atitinkančias nusikalstamas veikas, dėl kurių vėliau susitaikoma, kodeksas neriboja galimybės dėl kiekvienos iš jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str.1 d. 9 p.).
Iš byloje esančios 2014-06-23 susitaikymo protokolo matyti, jog nukentėjusioji A. V. prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės M. V., nurodo, kad su juo susitaikė ir neturi jam pretenzijų. M. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje ir pats kaltinamasis atitinka visas BK 38 straipsnyje atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas. M. V. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas ir kaltinamasis prisipažino jį padaręs. Be to, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido. Jokių kitų jo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai reiškia, kad atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius yra visos būtinos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, o taip pat nenustatyta jokių šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalėtų būti taikomas.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismui nekyla jokių abejonių dėl M. V. kaltės padarius BK 286 straipsnyje numatytą veiką – pasipriešinus viešojo administravimo funkcijas atliekantiems pareigūnams ir todėl jis baustinas už šį nusikaltimą.
K. M. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, neteistas (54 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (53 b. l.), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus charakterizuojamas teigiamai (57 b. l.). Atsižvelgdamas į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus švelnesnę iš
BK 286 straipsnyje numatytų alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, jų dydį nustatant pagal BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį (BK 41, 46, 54, 61 straipsniai).
BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), kurio 1 dalyje įstatymo leidėjas numatė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, kad M. V. kaltu prisipažino visiškai ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinas LR BK 64¹ str. ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bei 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę M. V. įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. gegužės 20 d. (71, 72 b. l.), vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, policijos pareigūnai yra papildomai rengiami įvairioms stresinėms ir pavojingoms situacijoms, su kuriomis jie susiduria vykdydami savo pareigas, todėl jie turi būti pasiruošę įvairioms tarnybos metu kylančioms konfliktinėms situacijoms, teisės pažeidėjų priešiškumui jų atžvilgiu. Taigi ir pareigūnų reakcija į tarnybos metu patiriamas neigiamas emocijas, jiems išsakomus necenzūrinius žodžius, įžeidimus, nepagarbą ir nepaklusimą jų teisėtiems reikalavimams turėtų būti ne tokia jautri, kaip asmenų, kurie neturi specialaus pasirengimo. Dėl šių priežasčių vertinant policijos pareigūnų patiriamą neturtinę žalą turėtų būti taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai neturtinę žalą patiria tam nepasirengę asmenys, juolab, kad policijos pareigūnai savo tarnybai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu, kuris sukėlė Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK patruliui G. Ž. fizinį skausmą, pasireiškusį tuo, kad kaltinamasis, jį pristačius į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatą, lipdamas iš tarnybinio automobilio, smogė galva patruliui G. Ž. į galvos dešinę pusę. Nukentėjusysis G. Ž. patirtą neturtinę žalą įvertino 3000 Lt ir ją siejo su jam sukeltu fiziniu skausmu, kurį jis patyrė dėl M. V. veiksmų. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, į kitas svarbias neturtinės žalos dydžiui nustatymui aplinkybes, t.y. kaltinamojo turtinę padėtį ( šiuo metu nedirba), į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus bei teismų praktiką, iš kaltinamojo M. V. nukentėjusiajam G. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydis sumažintinas iki 500 Lt.
Daiktas turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti byloje nėra.
M. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (73-75 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir paskirti jam viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. V. pagal BK 286 straipsnį paskirtą viešųjų darbų 6 mėnesiams bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. dviem mėnesiais, ir nustatyti M. V. viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. gegužės 20 d., vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis) ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.
M. V. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų paėmimo– iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Priteisti iš M. V. nukentėjusiajam G. Ž. 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui.
Įspėti M. V., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.