Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovui R. V., jo atstovei advokatei Linai Tamošaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui G. V. dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas prašo teismo ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad nuo 2014 metų gyvena su motina, kuri yra atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini) nuomininkė, jai padeda prižiūrėti būstą, faktiškai jis motinos vardu moka mokesčius, bendrai tvarko buitį ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. nurodė, kad yra ieškovo motinos kaimynė, ieškovą ir jo motiną pažįsta, bendrauja, todėl mato, kad ieškovas su motina veda bendrą ūkį.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. nurodė, kad yra ieškovo motinos sesuo. Paaiškino, kad ieškovas gyvena kartu su motina, ieškovas rūpinosi būstu ir motina, kuriai reikalinga priežiūra, rūpinasi buitimi, maisto ruošimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad 2013-03-15 tarp atsakovės ir G. V. sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė išnuomojo G. V. gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o G. V. įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka valdyti ir naudotis gyvenamąja patalpa ir mokėti nuomos mokestį. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo pripažinimo G. V. šeimos nariu CK 6.588 str. 2 d. nustatytu pagrindu, t.y. ar ieškovas, kaip pilnametis pagrindinės būsto nuomininkės G. V. sūnus su motina turi bendrą ūkį.

Pagal CK 6.588 straipsnio 2 dalį pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas yra gyvenamosios patalpos nuomininkės G. V. sūnus. Ieškovas bendro ūkio su pagrindine būsto nuomininke motina G. V. vedimo faktą įrodinėja liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojomis A. K. ir A. K., kurios gyvena greta, su kuriomis artimai bendraujama ir kurios lankėsi ieškovo ir jo motinos šeimoje, davė nuoseklius ir informatyvius parodymus, jog ieškovas ginčo bute gyvena nuo 2014 metų iki šios dienos, bendrai tvarko ūkį, rūpinasi buitimi. Teismo nuomone šios liudytojos –buto kaimynė ir ieškovo motinos sesuo - ilgą laiką ir artimai bendrauja su nuomininke ir ieškovu, todėl turi žinių ne tik apie epizodines šių asmenų gyvenimo aplinkybes, bet ir apie jų buitį, todėl jų parodymai itin reikšmingi byloje įrodinėtinų kriterijų visumai nustatyti. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovas kitos gyvenamosios vietos viešuosiuose registruose deklaravęs nėra, Klaipėdos miesto savivaldybės socialinės paramos skyrius atsisakė G. V. skirti piniginę socialinę paramą, nes būste nuolat faktiškai gyvena asmuo, kuris nėra būste deklaravęs gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodyta, kad išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005; 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.). Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą, t.y. ieškovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, kurie yra nuoseklūs, informatyvūs ir vienareikšmiai, byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 178 str.), teismas sprendžia, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas ieškinį tenkinti ir pripažinti ieškovą buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomininkės G. V., šeimos nariu, nes jis su nuomininke gyvena kartu ir veda bendrą ūkį nuo 2014 metų ir įpareigoti atsakovą sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su ieškovu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovą R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomininkės G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), šeimos nariu.

Įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu R. V. gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.