- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-2323-324/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00432-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas“
- Skolininkas
- A. Č.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-564-780/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas“ pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininko A. Č.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė prašė išduoti teismo įsakymą dėl 886,09 Lt skolos, 142,12 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 14 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Sprendė, kad reikalavimas priteisti 0,5 procento dydžio delspinigius yra aiškiai nepagrįstas, nes akivaizdžiai pažeidžia skolininko kaip silpnesniosios sutarties šalies teises, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sudaro pagrindą kreditorei nepagrįstai praturtėti. Pažymėjo, kad teismo įsakymas, kuriuo būtų patenkinamas kreditorės reikalavimas dėl tokio dydžio delspinigių priteisimo, prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
CPK XXIII skyriaus normos, reglamentuojančios bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, nenumato, jog teismas tokiose bylose turėtų pareigą tikrinti kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumą, kontroliuoti netesybų normą. Skolininkas turi teisę gintis pats, pareikšdamas prieštaravimą.
Sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimą, nepagrįstai nagrinėti kreditorės pateikti įrodymai ir išdėstytos faktinės aplinkybės. Kreditorė neturi pareigos kartu su pareiškimu pateikti įrodymų, tačiau pateikė teismui su skolininku sudarytų paskolos sutarčių mokėjimo grafikus, delspinigių paskaičiavimo lenteles.
Vertintas tik delspinigių normos dydis, o ne prašoma priteisti delspinigių suma. Tai apriboja kreditorės teisę kreiptis į teismą, nes kreditorė negali kreiptis į teismą, jeigu jos su klientais sudarytose vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis yra 0,5 proc. Tokia teismo praktika prieštarauja Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintam teisės kreiptis į teismą principui.
Sutarčių laisvės principas, leidžiantis laisva valia susitarti dėl sutarties sąlygų, nedraudžia sutartyje numatyti ir priteistinų delspinigių dydžio. Tokią teisę suteikia ir CK 6.71 straipsnis.
Kreditorės pareiškimo negalima laikyti neturinčio pagrindo ar nesąžiningu, nes pareiškime nurodyta, jog kreditorės reikalavimas kildinamas iš tarp skolininko ir kreditorės sudarytų paskolos sutarčių Nr. VBG10114ECPA, Nr. VDK01216NHPA ir Nr. VHN00823HPPA, pateikti įrodymai, kad kreditorė turėjo teisę reikalauti likusių mokėjimų, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Prašo panaikinti nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad kreditorė nepagrįstai prašo priteisti 142,12 Lt dydžio delspinigius.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo privalo nurodyti reiškiamą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą, taip pat įrodymus, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą, tačiau, vadovaujantis CPK 433 straipsnio 3 dalimi, prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo neturi pridėti jokių įrodymų. Teismas atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tik tuo atveju, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nuodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Pastarasis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu (pvz., jeigu pareiškėjas reikalauja įvykdyti terminuotą prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (CK 6.34 str. 2 d.)). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, teismas taip pat turi įvertinti, ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje apylinkės teismas negalėjo vertinti kreditorės reikalavimo priteisti 142,12 Lt dydžio delspinigius pagrįstumo, todėl neteisėtai atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą.
Nagrinėjamu atveju kreditorės reikalavimas priteisti 142,12 Lt dydžio delspinigius negali būti laikomas aiškiai nepagrįstu CPK 435 straipsnio 2 dalies prasme, nes jis yra iš esmės įmanomas, grindžiamas 2010 m. rugpjūčio 23 d. tikslinės paskolos sutartimi Nr. VHN00823HPPA, 2010 m. gruodžio 16 d. tikslinės paskolos sutartimi Nr. VDK01216NHPA, 2011 m. sausio 14 d. tikslinės paskolos sutartimi Nr. VBG10114ECPA. CPK 435 straipsnio 3 dalis numato, jog, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, todėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas negalėjo nuspręsti dėl kreditorės pareikšto reikalavimo priteisti 142,12 Lt dydžio delspinigius prieštaravimo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, skolininko, kaip silpnesnės šalies, pažeidžiamų teisių. Skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo, todėl kreditorės reikalavimo priteisti 142,12 Lt dydžio delspinigius pagrįstumo klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis panaikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.